Ši strategija nepasiteisino Jianrongo lagaminų gamykloje, rašo ,,The Washington Post”.
Kai darbininkams valstybė pasiūlė 60 procentų atlyginimų ir pareikalavo pasišalinti iš fabriko teritorijos, darbininkai nesutiko ir ėmė grumtis su policija, apsupusia ir užrakinusia protestuotojus. Kai kurie darbininkai šaukė, jog „žmogaus teisių čia nėra“.
Per pasaulį besiritanti recesija sulėtino Kinijos ekonomiką, o kiekvieną dieną didėjantis bedarbių legionas vis atviriau reiškia savo niūrias nuotaikas. Ekonomikos sunkmečiu vis dažniau pasigirsta diskusijų dėl žodžio laisvės bei lygybės prieš įstatymą principų.
Pastaraisiais dešimtmečiais nuostabūs ekonomikos laimėjimai ir pasaulyje augantis Kinijos statusas daugelį vertė užmerkti akis prieš prastą žmogaus teisių įgyvendinimą. Tačiau dabar iššūkių valstybės galiai kasdien randasi vis daugiau.
Lapkritį du protestuojantys kaimiečiai sviedė rašalo pripildytus kiaušinius į partijos ir nacionalines vėliavas.
Per pasaulį besiritanti recesija sulėtino Kinijos ekonomiką, o kiekvieną dieną didėjantis bedarbių legionas vis atviriau reiškia savo niūrias nuotaikas.
Gruodį trys šimtai akademikų pasirašė žmogaus teisių deklaraciją ir išplatino ją internete. Kinijos pareigūnai paskelbė teksto autoriaus paiešką.
Darbo teisių aktyvistas Li Qiangas tikina, jog Kinijos ekonomikos problemos leido išryškėti socialiniams iššūkiams, kurie egzistuoja jau ne vienus metus. Didėja praraja tarp turtingų miestiečių ir vargstančių kaimiečių, negerbiamos darbininkų teisės ir t. t. Ekonomikos bumas Vyriausybei į panašius kaltinimus leido nereaguoti.
„Vakaruose krizė yra išimtinai ekonominėm, tačiau Kinijoje šie pasaulio reiškiniai sukėlė politinių problemų“, – tvirtina Li, Niujorke įsikūrusios „China Labor Watch“ direktorius.
Lėtėjančios ekonomikos ženklų toli ieškoti neverta: plinta nusikalstamumas, streikuoja taksistai, mokytojai ir darbininkai, rinkos padėtimi nepatekinti investuotojai.
Kinijos valdžia streikus kol kas malšina be didesnių sunkumų, tačiau nacionalinio masto įvykis galėtų kaip reikiant sukrėsti politinę sistemą.
,,Šiais metais masiniai protestai gali tapti realybe. Visuomenė išgyvens įvairių konfliktų laikotarpį, kuris bus puikus partijos ir Vyriausybės valdymo įgūdžių išbandymas“, – mano Huan Huo, „New China News Agency" žurnalistas.
Didžiausią grėsmę kels naujieji Kinijos bedarbiai.
Nedarbas Kinijoje dabar didžiausias nuo pat komunistų eros pradžios. Todėl darbo vietų kūrimas ir apsauga tampa pagrindiniu Kinijos lyderių prioritetu. Šie politikai puikiai prisimena, jog ekonominiai sunkumai buvo viena svarbiausių 1989-ųjų įvykių Tiananmeno aikštėje priežasčių.
Ekonomistų skaičiavimais, Kinijos BVP augimui nukritus žemiau aštuonių procentų, šalyje prasidėtų rimti nesklandumai. Kinijos galimybės kurti naujas darbo vietas nespėtų su augančiu darbo vietų poreikiu.
Bedarbių miestuose jau skaičiuojama iki 18 milijonų. Tai sudaro maždaug devynis procentus darbo jėgos. Tiems kinams, kurie prisimena Mao laikus ir jo vykdytą darbo užtikrinimo politiką, tai yra sunkiai suvokiami skaičiai.
Kaimo vietovėse nedarbas siekia maždaug 20 procentų. Bedarbių gretas šiemet papildys ir maždaug milijonas studijas baigsiančių jaunuolių.
Darbo sektoriaus situaciją Kinijos socialinio saugumo ministras Yinas Weiminas apibūdino kaip kritinę. Jo nuomone, šiais metais žmonės konkuruos dėl darbų, kurių paprasčiausiai nėra. Kitaip tariant, dėl aštuonių milijonų naujai sukurtų darbo vietų šiemet kausis beveik 24 milijonai kinų.
Vyriausybė ketina imtis drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, kai kurioms kompanijoms bus draudžiama atleisti darbuotojus be Vyriausybės sutikimo. Taip pat bendrovėms ketinama mokėti solidžias pinigų sumas už kiekvieną naujai įdarbintą asmenį.
Be to, Kinija inicijuoja daugybę viešųjų darbų projektų. Dažnai naujomis geležinkelio linijomis, naujais greitkeliais bei tiltais bus jungiamos gyvenvietės, tarp kurių sklandus susisiekimas jau užtikrintas. Daugelis pajuokia šių projektų neracionalumą, tačiau Kinija pasiryžusi daryti viską, kad būtų pažabotas nedarbas.
