Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 22d. 22:58

EP rinkimai Estijoje: opozicija ragina ateiti į referendumą dėl valdančiosios koalicijos

Marina Kaljurand
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Marina Kaljurand

Estai Europos Parlamento (EP) rinkimuose jau balsuoja ir bent jau apklausos rodo, kad rinkėjai nusiteikę aktyviau paremti partijas, kurios po parlamento rinkimų dirba opozicijoje. Liberali Reformų partija netgi atvirai ragina estus atiduoti protesto balsus ir taip esą pamokyti valdančiuosius.

Apklausos rodo, kad nemažai estų mano, jog dėl valdančiosios koalicijos po parlamento rinkimų susitarusios Centro partija, radikali Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) ir centro dešiniųjų partija „Isamaa“ („Tėvynė“) juos apgavo.

Mat nė viena iš šių partijų nacionaliniame balsavime netriumfavo – kur kas daugiau nei visos kitos partijos balsų surinko Reformų partija.

Tad dabar liberalai, kurie po parlamento rinkimų priversti dirbti opozicijoje, netgi ragina rinkėjus balsuoti ne vien už juos, bet ir prieš valdančiąją koaliciją, į kurią įeina esą Estijai tarptautinėje arenoje gėdą darantys dešiniųjų radikalai iš EKRE.

Pastarieji parlamento rinkimuose sulaukė 18 proc. rinkėjų paramos, bet šįkart EKRE turėtų paremti beveik dvigubai mažiau – tik 10 proc. balsuosiančių estų. Aptirpo parama ir premjero Jurio Rato Centro partijai.

„Scanpix“/AP nuotr./Juris Ratas
„Scanpix“/AP nuotr./Juris Ratas

„Aišku, valdantieji gali sakyti, kad laimėjo tuos rinkimus, kurie buvo svarbesni. Jų kampanija iš tiesų pasyvoka – tarkime, Centro partija aiškiai pasakė, kad kampanijai pinigų išvis neskirs.

Bet gali atsitikti taip, kad dabartinei koalicijai po rinkimų atiteks vos dvi iš šešių vietų Europos Parlamente. Viena – EKRE, kita – Centro partijai. Tai gali tapti savotišku balsavimu dėl nepasitikėjimo dabartine dauguma“, – 15min teigė Tartu universiteto politologė Maili Vilson.

Asmenybės efektas padeda kairiesiems

Pagal dabartines projekcijas Reformų partija per EP rinkimus gali tikėtis 20 proc. rinkėjų balsų, Centro partija – 19 proc., EKRE – 11 proc. Labiausiai stebina Estijos socialdemokratų partijos populiarumas – už ją žada balsuoti net 23 proc. rinkėjų.

Tiesa, taip yra todėl, kad rinkimuose po socdemų vėliava dalyvauja buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand – partijos reitingus kilstelėjo būtent jos pavardė. Skaičiuojama, kad M.Kaljurand yra pati populiariausia tarp visų partijų kandidatų į EP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marina Kaljurand
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marina Kaljurand

„Tai įrodo, kad EP rinkimuose, skirtingai nei renkant parlamentą, svarbiausios asmenybės, o ne partijos. Socialdemokratų reitingai šiaip ir toliau sukasi apie 10 proc., bet balsų jie sulauks daugiau, nes Kaljurand yra labai populiari“, – 15min teigė M.Vilson.

Tiesą sakant, gali būti, kad M.Kaljurand, kartu – ir socdemai, sulauks net rinkėjų, kurie paprastai balsuoja už kitas partijas, paramos.

Manoma, kad už ją žada balsuoti net 15 proc. Reformų partijos šalininkų ir 6 proc. EKRE rinkėjų. M.Kaljurand – net 34 proc. rinkėjų, kurie neremia konkrečios partijos, favoritė.

M.Vilson: „Socialdemokratų reitingai šiaip ir toliau sukasi apie 10 proc., bet balsų jie sulauks daugiau, nes Kaljurand yra labai populiari.“

Aišku, populiarus ir Reformų partijos sąrašo vedlys, Europos Komisijos vicepirmininkas Andrusas Ansipas.

Bet, jei liberalai išties laimės dvi vietas EP, antruoju europarlamentaru greičiausiai taps ne antrąjį numerį sąraše turintis ekspremjeras Taavi Roivas, o ir dabar EP dirbantis Urmas Paetas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrusas Ansipas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrusas Ansipas

Reformų partija prieš rinkimus dirba aktyviai – liberalai spaudoje, internete ir televizijoje šmėžuoja su raginimais „eiti prie balsadėžių ir protestuoti“.

Savotiškas referendumas

Daugiausia paramos per parlamento rinkimus sulaukusi partija, žinoma, nepatenkinta, kad turi dirbti opozicijoje. Ir, žinoma, tikisi, kad EP rinkimų rezultatai, palankūs būtent opozicijai, įplieks nesantaikos kibirkščių valdančiųjų stovykloje.

„Pagrindinė šių rinkimų tema yra vyriausybės ir koalicijos darbas. Tai buvo galima numanyti – balsavimas virto protesto rinkimais.

Tai referendumas dėl valdančiųjų, – 15min tvirtino dar vienas Tartu universiteto politikos ekspertas Stefano Braghiroli. – Reformų partija per šią kampaniją tikina, kad balsas už ją bus lygus Estijos protesto balsui.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli

M.Vilson pritaria: „Liberalai iš tikrųjų kviečia žmones protestuoti savo balsais, stengiasi juos mobilizuoti. Taip, yra ir retorikos apie ES naudą Estijai, bet daugiausia kalbama apie protestą.“

S.Braghiroli taip pat pastebi, kad, pavyzdžiui, nemažai Centro partijos rinkėjų, nepatenkintų bendradarbiavimu su nacionalistais iš EKRE, yra pasiryžę balsuoti už socialdemokratus.

„Žvelgiant dar plačiau, jei anksčiau už Centro partiją balsuodavo apie 70 proc. Estijos rusakalbių, tai dabar rodiklis nukrito iki 40 proc. Kiti balsuoja už kitus arba, aišku, nebalsuoja“, – aiškino analitikas.

Nebalsuosiančių rinkėjų šįkart tikrai bus nemažai – EP rinkimai daugelyje Europos šalių pasižymi menku aktyvumu, o jei ir gana solidžiu, tai tikrai mažesniu nei per nacionalinius rinkimus.

Estijoje laukiama 40 proc. rinkėjų aktyvumo, nors per parlamento rinkimus balsavo 63,7 proc. balso teisę turinčių estų.

„Akivaizdus ir rinkėjų nuovargis. Jie ką tik balsavo, o per antruosius rinkimus savo nuomonę visada išreiškia mažiau piliečių – tokia jau tendencija“, – sakė S.Braghiroli.

Apie ES kalbama, bet šykščiai

Kadangi parlamento rinkimai Estijoje vyko gana neseniai – kovo 3 dieną, tikriausiai nenuostabu, kad ir prieš EP rinkimus kalbama daugiau apie vidaus reikalus ir Europą sukrėtusį faktą, jog valdančiojoje koalicijoje dabar dirba dešinieji radikalai.

Nuo 2004 metų, kai Estija įstojo į ES, šalis iš Bendrijos sulaukė investicijų už maždaug 10,4 mlrd. eurų.

Vis dėlto europinių temų yra. Kaip 15min tvirtino M.Vilson, tikrai diskutuojama apie ES ateitį – klausiama, ar reikėtų dar gilesnės integracijos, ar darinio, panašesnio į tautų Europą.

„Visos partijos pasisako panašiai – kad ES sudaro suverenios valstybės, turinčios nacionalinių interesų, ir kad tai ateityje neturėtų keistis. Aišku, EKRE tikina, kad reikia susigrąžinti kontrolę, ginti Estiją“, – pasakojo politologė.

EKRE prieš rinkimus į Estiją pasikvietė prancūziško „Nacionalinio sambūrio“ lyderę Marine Le Pen, partija yra sulaukusi laiško ir iš itališkos „Lygos“ vadovo, Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvini.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Marine Le Pen ir EKRE lyderis Martas Helme Taline
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Marine Le Pen ir EKRE lyderis Martas Helme Taline

Nieko stebėtino, kad EKRE – jei gaus užtektinai balsų – savuosius ar savąjį parlamentarą siųs į M.Salvini kuriamą naują EP frakciją – Europos tautų ir nacijų aljansą. Jo steigėjos – partija „Alternatyva Vokietijai“, Austrijos Laisvės partija, „Nacionalinis sambūris“, Suomių partija ir Danijos liaudies partija.

„EKRE stengiasi išsiskirti iš kitų Estijos partijų, bet ir ši politinė jėga nesako, kad reiktų išstoti iš ES. Kaip ir kitos panašios partijos Europoje, EKRE kalba apie Bendrijos reformavimą iš vidaus“, – pabrėžė M.Vilson, atsiminusi, kad būta ir kelių pasvarstymų apie ES kariuomenės sukūrimo idėją.

Kad apie ES kaip apie blogybę nekalbama, nenuostabu – nuo 2004 metų, kai Estija įstojo į ES, šalis iš Bendrijos sulaukė investicijų už maždaug 10,4 mlrd. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min