„Nuspręsta, kad pirmadienį darbo grupės pradeda darbą Vašingtone“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Konsultacijos Vašingtone rengiamos reaguojant į skandalą, kuris kilo žiniasklaidai pranešus apie plataus masto amerikiečių vykdomą šnipinėjimą.
Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu, ES susitikime atstovaus EK, kuri yra vykdomoji organizacijos institucija, ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva ir Europos išorės veiksmų tarnyba.
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Jose Manuelis Barroso |
Anot jo, su amerikiečiais bus kalbama dėl duomenų ir ES piliečių teisių apsaugos.
Pokalbiai vyks Vašingtonui ir Briuseliui pradėjus derėtis dėl laisvos prekybos sutarties, todėl teks tartis, kaip, kilus šnipinėjimo skandalui, tęsti dialogą su JAV.
J.M.Barroso teigimu, partneriai sutiko, kad derybos dėl sutarties ir pokalbiai dėl galimo šnipinėjimo vyktų paraleliai.
„Tikiuosi, kad šis procesą viską išaiškins ir sustiprins pasitikėjimą“, – per spaudos konferenciją sakė EK vadovas.
Pareigūnas pridėjo, kad specifiniai žvalgybos dalykai ir nacionalinio saugumo klausimai yra ne EK, o atskirų ES narių kompetencija, taigi jos pačios turės tai aptarti su Vašingtonu.
„Konsultacijose Vašingtone pirmadienį pirmiausia bus svarstomi duomenų apsaugos klausimai. Nesitikima, kad bus paliesta žvalgybos tematika, nebent amerikiečiai nuspręs išsakyti savo viziją“, – BNS penktadienį sakė ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos pareigūnas.
Diplomatinių šaltinių teigimu, iki penktadienio vidurdienio Briuselio laiku vykdoma vadinamoji „tylos procedūra“. Delegacija bus paskelbta, jei iki to laiko nebus pareikšta prieštaravimų.
Ragino stabdyti derybas dėl laisvos prekybos
Paskutinėmis savaitėmis Europoje didelio atgarsio sulaukė pranešimai apie JAV vyriausybės vykdomą sekimą internete pagal „Prism“ programą ir galimą slaptą pokalbių klausymąsi ES institucijose.
Deryboms dėl iki šiol didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos sutarties, turinčioms prasidėti pirmadienį, iškilo grėsmė dėl skandalingų kaltinimų, jog JAV šnipinėja ES institucijų biurus.
Kai kurie Europos politikai paragino stabdyti ES ir JAV derybas dėl laisvos prekybos, kol nebus išaiškinti šie klausimai. JAV ir ES pareigūnai tuomet pasiūlė, kad prasidedant deryboms dėl laisvos prekybos sutarties, abiejų pusių ekspertai taip pat susitiktų aptarti jautrius žvalgybos bei duomenų apsaugos klausimus.
Tuo tarpu Italija ir Prancūzija tapo naujausiomis ES šalimis, atsisakiusiomis suteikti prieglobstį buvusiam JAV žvalgybos analitikui Edwardui Snowdenui, kai analogišką žingsnį žengė Lenkija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Ispanija.
Diplomatiniai šaltiniais sakė naujienų agentūrai AFP, kad aukšto lygio saugumo ir žvalgybos ekspertai iš abipus Atlanto vandenyno susitiks pirmadienį – tą pačią dieną, kai derybas pradės ES ir JAV prekybos ekspertai, pagal susitarimą, kurį parengė 28 ES šalių ambasadoriai.
„Sumanyta pirmąjį susitikimą surengti jau liepos 8-ąją – tai pateisintų (sprendimą) neatidėti pirmosios TTIP (Transatlantinės prekybos ir investavimo partnerystės) sesijos“, – sakė vienas ES diplomatas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
Deryboms dėl iki šiol didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos sutarties, turinčioms prasidėti pirmadienį, iškilo grėsmė dėl skandalingų kaltinimų, jog JAV šnipinėja ES institucijų biurus. Prancūzija pareikalavo šį procesą atidėti, tačiau Vokietija pageidavo, jog derybos vyktų kaip planuota.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį galiausiai pasiūlė kompromisą: derybos bus pradėtos, tačiau vyks vienu metu su pasitarimais tarp darbo grupių, kurioms bus patikėta ištirti JAV šnipinėjimo mastą.
Pasak šaltinių, Didžioji Britanija blokavo tą susitarimą, prieštaraudama pasiūlymui dėl JAV ir ES keitimosi duomenimis apie žvalgybos struktūras.
Pagal pirminį pasiūlymą turėjo būti įkurtos dvi ekspertų grupės – viena turėjo aiškintis žvalgybos duomenų rinkimo klausimus, o kita – nagrinėti duomenų privatumo ir jų naudojimo priežiūros problemas.
„Mūsų draugai britai tikriausiai nežino, prie kurios stalo pusės sėstis“, – sarkastiškai pareiškė vienas ES diplomatas.
E.Snowdeno nutekinta informacija apie Vašingtono vykdomo šnipinėjimo mastą aptemdė planus tartis dėl laisvosios prekybos sutarties, kurie, anot ES, kasmet įlietų apie 119 mlrd. eurų (411 mlrd. litų) į Bendrijos ir 95 mlrd. eurų (328 mlrd. litų) – į JAV ekonomiką, suteikdama labai reikalingą postūmį sąstingio apimtai Europos ekonomikai.
