Renginyje, kuris buvo sutrumpintas iki beveik trijų valandų, kai buvo atsisakyta pirmadienį planuotos vakarienės, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiks su ES prezidentu Hermanu van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.
Susitikimas vyks didėjančių nesutarimų tarp Maskvos ir Briuselio dėl ryšių su Rytų Europa, kuriuos pagilino krizė Ukrainoje, fone, taip pat nesiliaujant ginčams dėl prekybos ir trinties dėl tarptautinių problemų, pavyzdžiui, Irane ir Sirijoje.
Briuselis atmeta spėliones, kad sprendimas sutrumpinti renginį atspindi nepasitenkinimą dėl Maskvos pozicijos, tačiau pripažįsta, kad „šis susitikimas nebus kaip kiti“.
„Nusprendėme atspindėti bendrą lyderių požiūrį dėl mūsų partnerystės krypties ir pobūdžio“, – penktadienį sakė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly.
„Europiečiai niekada nebuvo pasiruošę leisti Putinui įvelti juos į įnirtingą nulinės sumos žaidimą dėl Vidurio ir Rytų Europos“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Bruno Lete.
H.Van Rompuy, J.M.Barroso ir ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton susitiks su V.Putinu, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, dalyvaujant nedaugeliui padėjėjų, nurodė O.Bailly, aiškindamas, kad tokiu būdu bus siekiama „atviro ir skaidraus apsikeitimo nuomonėmis“.
„Mūsų ryšiai yra sudėtingame etape, ir tie apsikeitimai leis mums pažvelgti, kaip galime judėti į priekį“, – pridūrė jis.
Ukrainos tema tapo viena iš pagrindinių, kai šios šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius lapkritį netikėtai nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su ES, spaudžiamas Maskvos. Tas žingsnis išprovokavo audringus protestus, kurie tęsiasi iki šiol.
„Europiečiai niekada nebuvo pasiruošę leisti Putinui įvelti juos į įnirtingą nulinės sumos žaidimą dėl Vidurio ir Rytų Europos“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Bruno Lete.
Briuselis – be galimybių imtis atsakomųjų veiksmų
Suirzęs Briuselis atrodo pristigęs galimybių imtis atsakomųjų veiksmų, kai V.Putinas stumia savo sumanytą Eurazijos muitų sąjungos projektą, turintį grąžinti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas į Maskvos įtakos zoną.
„Dėl to Europos rytinės kaimynės tampa ne liberalių, gerai valdomų šalių regionu, o būriu ekonomiškai silpnų valstybių, valdomų pusiau autoritarinių režimų, lojalių Maskvai“, – pridūrė B.Lete.
Suirzęs Briuselis atrodo pristigęs galimybių imtis atsakomųjų veiksmų, kai V.Putinas stumia savo sumanytą Eurazijos muitų sąjungos projektą, turintį grąžinti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas į Maskvos įtakos zoną.
Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pastarosiomis savaitėmis aktyviai veikė Briuselyje, atmetinėdamas tokias prielaidas ir aiškindamas, kad šių ryšių tikroji esmė klaidingai aiškinama.
Rusija ir jos muitų sąjunga „nėra nei ES geopolitinė varžovė, nei Sovietų Sąjungos 2-oji versija“, – V.Čižovas sakė neseniai surengtame seminare.
Pasak jo, Maskvos politika yra veikiau „tradicinių ryšių tame regione atkūrimas“. Diplomatas taip pat pareiškė, kad abi pusės turėtų sugebėti rasti bendrą sutarimą, pagrįstą tokia pozicija.
Paklaustas apie 15 mlrd. JAV dolerių paskolą, kurią Rusija suteikė V.Janukovyčiui iškart po to, kai jis atmetė sutartį esu ES, V.Čižovas nusijuokė ir pasakė: „Niekas nedraudė ES prisidėti finansiškai!“
Tačiau tikimasi, kad dar ne viskas prarasta – kad ir kokie sudėtingi gali tapti abiejų pusių santykiai.
Galbūt padėtis yra sudėtinga, tačiau „Putinas yra labai stiprus, taip pat labai pragmatiškas“ – ir tai reiškia, kad abi pusės gali išsaugoti svarbius ryšius, sakė vienas ES diplomatas.
V.Putinas laukia naujų ES vadovų
Bendrijos ir Rusijos prekybos apyvarta 2012 metais buvo 340 mlrd. eurų, o ES pardavė 91,6 mlrd. eurų mažiau negu pirko, nes tebėra smarkiai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. Šis faktas skatina Briuselį išlaikyti pragmatiškus ryšius su Maskva.
Galbūt V.Putinas ne itin palankiai vertina dabartinius ES vadovus, kurie užleis postus savo įpėdiniams dar šiemet, tačiau jis sieks laimėti daugiau laiko.
„Neginčytina, kad dar labai ilgai ES ir Rusijos energetikos ryšiai išliks labai stiprūs“, – Vokietijos Marshallo fondo skyriaus Varšuvoje direktorius Michalas Baranowskis.
Pasak jo, šis viršūnių susitikimas gali būti „labai atviras“, o diplomatinėje kalboje tai reiškia, kad jis bus labai sudėtingas. Tačiau M.Baranowskis neprognozuoja ryšių nutraukimo.
„Lūžis nebūtų gerai nei ES, nei Rusijai ... Žmonės elgsis pragmatiškai, atsižvelgiant į interesus, kurie pastatyti ant kortos – ekonomikos, energetikos ir tarptautinius klausimus“, – sakė jis.
Galbūt V.Putinas ne itin palankiai vertina dabartinius ES vadovus, kurie užleis postus savo įpėdiniams dar šiemet, tačiau jis sieks laimėti daugiau laiko, prognozuoja M.Baranowskis.
„Rusija šią komandą laiko labai silpna, tačiau kitas viršūnių susitikimas su naujais lyderiais bus svarbus“, – pridūrė jis.
