Tuo metu, kai Europoje mažai ką džiugina griežtas Rusijos elgimasis su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, Europos Sąjungos (ES) pareigūnus vis labiau erzina Kijevo ir Tbilisio elgesys.
Privačiuose pokalbiuose daugelis Europos politikų kaltina Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį pradėjus karą su išsiveržusia iš Tbilisio kontrolės Pietų Osetija, kuo tučtuojau pasinaudojo Rusija, nusiųsdama kariuomenę į separatistinį regioną.
Europos politikai taip pat kaltina susikivirčijusius tarpusavyje „oranžinės revoliucijos“ lyderius už dujų konflikto su Maskva aštrinimą, susitarimų dėl dujų tranzito sužlugdymu ir darbu su neskaidriomis bendrovėmis-tarpininkėmis.
Kai kurie pareigūnai priekaištauja vadinamiesiems neokonservatoriams Jungtinėse Valstijose už jų siekį, kad ir kas būtų, priimti į NATO nares Ukrainą ir Gruziją, kurstydami šias abi buvusias sovietines respublikas susipriešinti su Kremliumi.
„Neokonų darbai šiame regione tapo nelaime Europai“, – sako pageidavęs neskelbti savo pavardės atsakingas už išorės politiką ES pareigūnas.
Anksčiau Europos politikai nenorėjo atvirai peikti Ukrainos ir Gruzijos lyderių iš dalies todėl, kad aktyviai rėmė buvusias socialistines Rytų Europos šalis ir pritarė demokratinių revoliucijų tikslams.
Tačiau dabar krizė dėl Rusijos dujų tiekimo į Europą per Ukrainą privertė galutinai nusivilti „oranžinės revoliucijos“ lyderiais.
Europos Parlamento prezidentas Hansas-Gertas Poetteringas sakė agentūrai „Reuters“ antradienį: „Jeigu dujas užsuko Ukraina, tai smarkiai pakenks Ukrainos santykiams su ES. Tai daryti – neatitinka Ukrainos interesų“.
Privačiuose pokalbiuose daugelis Europos politikų kaltina Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį pradėjus karą su išsiveržusia iš Tbilisio kontrolės Pietų Osetija, kuo tučtuojau pasinaudojo Rusija, nusiųsdama kariuomenę į separatistinį regioną.
Nesutaikomi priešai
Artimas deryboms ES energetikos struktūrų atstovas vadina Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką ir ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko „nesutaikomais priešais“.
Dujų tiekimo krizės būtų buvę galima išvengti, jeigu V.Juščenka nebūtų paskelbęs veto prieš Naujuosius metus sudarytiems Julijos Tymošenko ir Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino susitarimams dėl dujų kainų ir atsisakęs Šveicarijoje užregistruotos tarpininkavimo kompanijos „RosUkrEnergo“, parduodančios Rusijos dujas Ukrainai, paslaugų.
Antradienį V.Juščenka atmetė šią įvykių versiją ir teigė nesąs susijęs su kokiais nors dujų tarpininkais.
Tarpusavyje besirungiantys Ukrainos lyderiai dažnai nesusimąsto, kaip atrodo jų nesantaika investuotojams, tarptautinėms finansų organizacijoms ir eiliniams europiečiams.
Spalį abu lyderiai pažėrė vienas kitam rimtų kaltinimų, kai Tarptautinio valiutos fondo delegacija svarstė su Ukrainos valdžia galimybes skirti 16,4 mlrd. dolerių nukritusiam dėl finansų krizės grivinos kursui pakelti.
ES norėtų įtraukti Ukrainą ir Gruziją į integracijos procesus pagal „kaimynystės politikos“ susitarimus (European Neighbourhood Policy), numatančius bendradarbiauti ekonomikos, prekybos, energetikos srityse, kurti teisines institucijas, o abiejų šalių narystės ES bloke klausimą atidėti vėlesniam laikui.
Tačiau dabar ES pareigūnai sutriko, matydami, kiek mažai padarė Ukraina, vykdydama ekonomikos reformas, kovodama su korupcija, taip pat užtikrindama skaidrumą ir įstatymų viršenybę. Visa tai būtų leidę Kijevui tikėtis aktyviau bendradarbiauti su Briuseliu.
„Užuot kovoję su korupcija, jie gaišta laiką tarpusavio kovai“, – sakė pareigūnas.
Europos politikai jautėsi nepatogiai, kai abi valstybės neslėpė savo entuziazmo dėl narystės ES iš karto po to, kai Bendrija vos „atlaikė“ dešimties naujų valstybių prisijungimą 2004 metais.
Tuo metu Bendrijos narės Vokietija ir Prancūzija atmetė kadenciją baigiančio JAV prezidento George`o W.Busho siūlymą pernai pakviesti Ukrainą ir Gruziją prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano.
Tai davė dingstį kai kuriems G.W.Busho „demokratinės darbotvarkės“ šalininkams apkaltinti europiečius Rusijos, kuri įnirtingai priešinasi NATO priartėjimui prie savo sienų, nuraminimo politika.
Galiausiai sąjungininkai Šiaurės Atlanto aljanse priėjo prie bendros nuomonės, kad abi šalys taps Aljanso narėmis, tiesa, nenurodydami konkrečių terminų.
Gruodį ES užsienio reikalų ministrai atidėjo šio klausimo svarstymą, kai Vašingtonas suvokė, kad jo siekis sėja nesantaiką tarp Aljanso narių.
Dabar europiečiai tikisi, kad naujas JAV prezidentas Barackas Obama nesugrįš prie ankstesnės idėjos būsimame jubiliejiniame NATO susitikime balandį.
Nei Gruzija, nei Ukraina nuo pastarojo susitikimo netapo patraukliomis kandidatėmis įstoti į gynybinį aljansą.
