Euro zonos lyderiai gali būti nepasirengę nurodyti, kiek tiksliai reikia nurašyti investicijų į Graikijos valstybines obligacijas, bet jie gali nurodyti jų pageidautiną dydį, paskelbę numatomą valstybinio sektoriaus pagalbos dydį, taip pat tikslinį Graikijos valstybės skolos santykio su BVP iki 2020 metų lygį.
17 bendros valiutos zonos šalių lyderiai susitiks trečiadienio vakarą pamėginti susitarti dėl visapusiško ir visa apimančio kovos su regiono skolų krize priemonių rinkinio.
Į priemonių paketą gali įeiti bankų rekapitalizacijos planas, EFEF padidinimo schema, taip pat finansinės pagalbos Graikijai naujos programos metmenys.
17 bendros valiutos zonos šalių lyderiai susitiks trečiadienio vakarą pamėginti susitarti dėl visapusiško ir visa apimančio kovos su regiono skolų krize priemonių rinkinio.
Tačiau jau yra abejonių, kad susitikime bus suderinti konkretūs žingsniai, tarp jų tikslus bankų rekapitalizacijos lygis ir EFSE pagalbos „peties“ sustiprinimas.
Derybos su privačiais Graikijos skolos popierių laikytojais dėl to, su kokiais nuostoliais jie pasiryžę savanoriškai sutikti, kad sumažėtų Graikijos skola, vis dar tebevyksta.
„Derybos su privačiu sektoriumi labai sunkios, Graikijos skolos sumažinimo klausimas gali būti vienas sunkiausių susitikime“, – pranešė vienas aukštas ES pareigūnas.
Pasak pareigūnų, euro zona neturi juridinių įgaliojimų restruktūrizuoti Graikijos skolą.
„Neaišku, ką iš tikrųjų reikia nuspręsti euro zonai. Jeigu jie negali priimti sprendimo dėl Graikijos skolų nurašymo po viso to, tai ką jie gali padaryti juridiniu požiūriu?“, – sako kitas aukštas ES pareigūnas.
„Jie gali tik remtis tuo, kas bus aptarta tarp Graikijos ir jos kreditorių, jeigu nors kas bus suderinta susitikime. Bet aš nebūčiau pernelyg įsitikinęs, kad tai bus pasiekta“, – pridūrė jis.
Graikijos skola
Euro zonai reikia, kad privačių investuotojų į Graikijos valstybines obligacijas investicijų nurašymai būtų didesni nei suderintas liepos susitikime 21 procentas. Tai lėmė gilesnė nei tikėtasi recesija šioje šalyje, vėluojančios reformos, menki biudžeto rodikliai, taip pat pasikeitusi situacija rinkoje.
Pareigūnai pareiškė, jog į finansinės pagalbos Graikijai naują programą įeis privataus ir valstybinio sektoriaus teikiamas finansavimas, apie valstybinio sektoriaus įsipareigojimus tikriausiai bus paskelbta trečiadienį, pranešė vienas pareigūnas.
ES lyderių suderintos pagalbos antrosios programos apimtis buvo 109 mlrd. eurų, bet dabar ji gali būti didesnė.
„Dėl (pagalbos Graikijai) valstybinio finansavimo bus nurodytas konkretus skaičius“, – pranešė vienas ES pareigūnų.
„Tikėtina, jog jie nepateiks konkrečių skaičių dėl privataus sektoriaus investicijų nurašymų į Graikijos valstybės skolą, bet bus nurodyta konkreti valstybinio finansavimo apimtis ir skolos santykio su šalies BVP tikslinis lygis, kurį mes norėtume pasiekti, pavyzdžiui, iki 2020 metų“, – sakė pareigūnas.
„Tai leidžia suvokti, kokia bus privataus sektoriaus dalyvavimo dalis“, – pridūrė jis.
Tarptautinių ekspertų parengtas pranešimas apie Graikijos ekonomikos būklę parodė praėjusią savaitę, kad jeigu valstybinio sektoriaus indėlis į Graikijos gelbėjimo antrąją programą bus 109 mlrd. eurų, privatiems investuotojams bus būtina sutikti su investicijų į Graikijos vertybinius popierius 60 proc. nuostoliais, kad valstybės skolos pasiektų 110 proc. BVP iki 2020 metų.
Jeigu privataus sektoriaus nuostoliai sudarys 50 proc., valstybinio sektoriaus indėlis turės būti 114 mlrd. eurų, o Atėnų valstybės skola sumažės iki 120 proc. BVP iki 2020 metų.
Jeigu privataus sektoriaus nuostoliai sudarys 50 proc., valstybinio sektoriaus indėlis turės būti 114 mlrd. eurų, o Atėnų valstybės skola sumažės iki 120 proc. BVP iki 2020 metų.
„50 proc. realūs, jie neatmetami. Vienintelis klausimas, kuris gali būti svarstomas, ar bus paskatų, kad investuotojai tai suvoktų“, – pranešė trečias pareigūnas.
EFSF Sustiprinimas
Euro zono lyderiai taip pat kažin ar pasakys, kiek konkrečiai padidės Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pagalba, kai bus priimtos priemonės jam sustiprinti – ar pagal dalinio problemiškų šalių valstybės skolos draudimo sistemą, ar įsteigus specialią investicinę bendrovę, ar taikant abu variantus.
„Šis skaičius dar galutinai neapskaičiuotas – reikia turėti visus parametrus ir matyti tai, ko reikia, kad būtų aišku, kiek konkrečiai padidės fondo galia. Reikia atlikti dar didelį techninį darbą, kad būtų gautas galutinis skaičius“, – sakė jis.
„Lyderiai suderins variantus rytoj, bet ar bus tai susitarimas su visomis detalėmis, dar pamatysime. Aš manau, tai bus sudėtingas uždavinys – bus labai sunku suderinti visus parametrus“, – pranešė jis.
Tuo tarpu, pasak vieno aukšto ES pareigūno, kai kurios šalys mano, jog svarbu suderinti bent reikšmių diapazoną, kuriame gali būti realūs skaičiai, kad būtų duotas konkretesnis signalas finansų rinkoms.
„Mes tikriausiai gausime skaičių diapazoną. Tai priklauso nuo to, ką suderins lyderiai dėl Graikijos skolos. Yra variantas pateikti rezultatus taip (nurodžius reikšmių diapazoną), ir tada rinkos galės suvokti, koks bus galutinis rezultatas“, – sakė pareigūnas.
Kadangi ES atstovai vengia skelbti konkrečius skaičius dėl EFSF, Europos lyderiai kažin ar praneš trečiadienį ir bendrą Europos bankų rekapitalizacijos sumą, sako pareigūnai.
Rekapitalizacijos suma, kaip manoma, bus 110 mlrd. eurų, bet ES lyderiai tikriausia nurodys tik schemos pagrindą, kuris leis svarbiausiems regiono bankams iki kitų metų vidurio pasiekti aukštesnį kapitalo pakankamumo lygį.
Kiek konkrečiai pinigų reikės bankams, tikriausiai nebus pasakyta.
„Yra konkrečių skaičių klausimas“, – sakų vienas diplomatas.
„Visi nervinasi dėl skaičių. Mes jau matėme skaičius praeityje, bet jie nebuvo pakankami“, – pridūrė jis.
