Ministrai susitiks praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta, jog Ispanijos slaugės, tapusios pirmuoju už Afrikos ribų ta liga užsikrėtusiu žmogumi, organizme viruso nebeaptinkama.
Prieš šias derybas Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris sakė, kad blokui reikėtų apsvarstyti galimybę pasiųsti „civilinę ES misiją“ į Vakarų Afriką.
„Tai suteiktų platformą (ES) narėms“ pasiųsti medicinos darbuotojų į tą regioną, jis sakė per sveikatos apsaugos forumą Berlyne.
Vienas ES diplomatas pareiškė, kad Didžioji Britanija, jau pasiuntusi į Siera Leonę savo karinių jūrų pajėgų laivą, gabenantį medicinos darbuotojų komandą ir atsargų siuntą, tikisi „sužadinti ES veiksmus dėl Ebolos“.
„Iš tikrųjų jaučiama, kad tai yra lūžio taškas ir kad privalome dabar pat susiimti, – pridūrė diplomatas. – Jeigu su tuo susidorosime toje šalyje, nereikės su tuo susidurti namuose.“
Kitas diplomatas nurodė, kad planuojama, jog pasaulinei pagalbos programai labiausiai epidemijos paveiktoms šalims vadovaus trys valstybės: Jungtinės Valstijos – Liberijoje, Didžioji Britanija – Siera Leonėje, o Prancūzija – Gvinėjoje.
Didžiausias pasaulyje šio mirtinai pavojingo viruso protrūkis jau pareikalavo apie 4,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Jungtinių Tautų (JT) raginimas skirti šiam tikslui beveik 1 mlrd. JAV dolerių (2,7 mlrd. litų) iki šiol nebuvo visiškai patenkintas: vyriausybės bei agentūros skyrė tik 385,9 mln. (1,04 mlrd. litų), o dar 225,8 mln. dolerių (609,6 mln. litų) buvo pažadėti.
Šių politinių žingsnių imamasi tuo metu, kai Madridas sekmadienį paskelbė, kad nuo spalio 6-osios hospitalizuotos slaugės Teresos Romero organizme Ebolos viruso nebeaptinkama.
Šiai 44 metų medicinos darbuotojai dar reikės atlikti antrąjį tyrimą, kad ji galėtų būti paskelbta pasveikusia, nurodė Ispanijos vyriausybė.
T.Romero užsikrėtė šia liga prižiūrėdama du Ebolos virusu užsikrėtusius pacientus kurie vėliau mirė Madride įsikūrusioje Carloso III ligoninėje. Ji tapo pirmuoju žinomu žmogumi, užsikrėtusiu šia liga už Afrikos ribų.
Antrasis tyrimas bus atliktas „artimiausiomis valandomis“, sakoma pranešime, kurį paskelbė Ispanijos įkurtas specialus kovos su Ebolos viruso protrūkiu komitetas. Pareigūnai pridūrė, kad slaugės „sveikatos būklė ... vystosi palankiai“.
„Šiandien esu labai laimingas, nes galime pasakyti, kad Teresa įveikė ligą“, – T.Romero vyras Javieras Limonas sakė vaizdo įraše, nufilmuotame ligoninėje, kurioje jis laikomas izoliuotas ir stebimas kartu su 14 kitų žmonių, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusia slauge, kol jai dar nebuvo diagnozuota Ebolos viruso infekcija.
Didžiausias pasaulyje šio mirtinai pavojingo viruso protrūkis jau pareikalavo apie 4,5 tūkst. žmonių gyvybių. Beveik visos aukos buvo užregistruotos Vakarų Afrikoje, o labiausiai nukentėjo Liberija, kurioje mirė beveik 2,5 tūkst. žmonių.
Izoliuoti medicinos darbuotojų užsikrėtimo atvejai Jungtinėse Valstijose ir Europoje pakurstė nuogąstavimus, kad epidemija gali tapti pasauline, todėl Vakarų šalys ėmėsi stiprinti savo atsaką į šią krizę.
Liberijos prezidentė Ellen Johnson Sirleaf sakė, kad ištisai afrikiečių kartai gresia „tapti prarastąja dėl ekonomikos katastrofos“, sukeltos šio krizės. Ji pabrėžė, kad „laikas kalboms ar teorizavimui baigėsi“.
„Ši kova reikalauja įsipareigoti kiekvieną šalį, turinčią galimybių padėti – skubiai skirtomis lėšomis, medicinos atsargomis arba klinikine patirtimi“, – sakoma Nobelio taikos premijos laureatės atvirame laiške pasauliui, sekmadienį paskelbtame Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC.
Ebolos virusas, nuo kurio licencijuotų vaistų arba vakcinos kol kas nėra, plinta per kontaktą su ligonio kūno skysčiais ir išskyromis.
Kai kurios šalys sugebėjo suvaldyti šį protrūkį: daugiausiai gyventojų turinti Afrikos valstybė Nigerija pirmadienį tikriausiai bus pripažinta išnaikinusia Ebolos virusą savo teritorijoje, nes per pastarąsias 42 paras nebuvo užregistruota jokių naujų užsikrėtimo atvejų.
Vakarų šalyse plintant panikai dėl šios pavojingo ligos, JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį perspėjo amerikiečius nepasiduoti „isterijai“.
Vakarų šalyse plintant panikai dėl šios pavojingo ligos, JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį perspėjo amerikiečius nepasiduoti „isterijai“.
JAV žiniasklaida pranešė paskelbė apie virtinę klaidingų perspėjimų dėl tos ligos tuo metu, kai visuomenė susirūpinusi dėl žinių, jog dvi amerikietės slaugės, dirbančios vienoje Teksaso ligoninėje, užsikrėtė Ebolos virusu prižiūrėdamos pacientą iš Liberijos, kuris mirė spalio 8 dieną.
Dalase įsikūrusi „Texas Health“ prestbiterijonų ligoninė sekmadienį atsiprašė dėl savo veiksmų per šią krizę.
„Mes kaip institucija padarėme klaidų, spręsdami šį itin sudėtingą iššūkį“, – ligoninė rašo „laiške mūsų bendruomenei“, kurį sekmadienį paskelbė dienraštis „Dallas Morning News“.
Prancūzija praeitą savaitgalį prisidėjo prie JAV, Britanijos ir Kanados, pradėjusi tikrinti oro bendrovių keleivius, atvykstančius iš Ebolos viruso protrūkio paveikto regiono, o šią savaitę planuojama iš naujo peržiūrėti ES procedūras.
Belgijos premjeras sakė, kad nuo pirmadienio bus pradėti tikrinti keleiviai iš Vakarų Afrikos, o Prancūzija atmetė profsąjungos, atstovaujančios oro bendrovės „Air France“ lainerių įgulų nariams, sustabdyti skrydžius į Gvinėją.
B.Obama taip pat atmetė pasiūlymą sustabdyti skrydžius iš Vakarų Afrikos.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, kalbėdamas per vizitą Pekine, perspėjo, kad kasdienio reiso Paryžius–Konakris sustabdymas paskatintų labiau rizikingas keliones, dėl kurių virusas gali dar sparčiau išplisti.
B.Obama taip pat atmetė pasiūlymą sustabdyti skrydžius iš Vakarų Afrikos.
Iki spalio 14-osios nuo Ebolos karštinės mirė 4555 žmonės iš 9216 užregistruotų užsikrėtusiųjų septyniose šalyse, nurodė Ženevoje įsikūrusi Pasaulinė sveikatos organizacija.
