Už tokius Pilietybės įstatymo pakeitimus balsavo 64 deputatai, 26 jiems nepridarė. Iš viso parlamente dirba 101 deputatas.
Remiantis pataisomis, vaikai galės tapti Estijos piliečiais, jei vienas iš tėvų (ar senelių) neturi pilietybės ir gyvena šalyje nuo 1991 metų rugpjūčio 20 dienos, o kitas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis. Jei nepilnametis turi kitos valstybės pilietybę, jam teks jos atsisakyti, kad galėtų tapti Estijos piliečiu.
Iki šiol įstatymai leido supaprastinta tvarka suteikti pilietybę vaikams iš šeimų, kuriose abu tėvai turi „pilkuosius“ („nepiliečių“) pasus.
Teisės aktas įsigalios 10 dienų nuo jo teksto paskelbimo valstybiniame įstatymų registre.
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Martas Helme (Martas Helmė) pareiškė žurnalistams: „Šiuo metu Estijoje gyvena apie 70 tūkstančių „nepiliečių“, bet matau, kad susidomėjimas pilietybe nuolat auga.“
„Tai labai aiškiai rodo, kad iš esmės keičiasi jaunimo, nepalaikančio tvirtų ryšių su Rusija, mąstysena, todėl „pilkasis pasas“, suteikiantis galimybę laisvai keliauti į Rusiją be vizos, juos nelabai domina. [Jaunuoliai] nori tapti visaverčiais Estijos ir Europos Sąjungos piliečiais“, – pridūrė VRM vadovas.
Oficialiais duomenimis, Estijoje praeitais metais, praėjus 28 metams nuo nepriklausomybės paskelbimo, vis dar gyveno daugiau kaip 76 tūkst. pilietybės neturinčių žmonių, daugiausia rusakalbių. Be to, šalyje gyveno per 88 tūkst. Rusijos piliečių ir daugiau nei 9 tūkst. Ukrainos bei kitų valstybių piliečių.
Jungtinės Tautos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos Taryba ir Rusijos valdžia ne kartą kritikavo Estiją dėl nelankstaus požiūrio į pilietybės suteikimą nevietinės kilmės gyventojams.
