Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Estijos prezidentė su Vladimiru Putinu kalbėjosi net pustrečios valandos: apie ką?

Apžvalgininkai Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitą į Maskvą ir susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu vadina mandagumo viešnage: esą viešai įtampos rodyti neketinta. Apie ką konkrečiai kalbėjosi abu prezidentai, žino tik jie patys, bet Taline jau spėliojama, kokioms temoms skirta daugiausia dėmesio.
K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje
K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje / „Scanpix“/AP nuotr.

„Svarbu kalbėtis su kaimynais, net jei dėl ko nors konkrečiai nesutariame“, – atvykusi į Rusiją – oficialiai atidaryti renovuotos Estijos ambasados – ir susitikusi su V.Putinu pareiškė K.Kaljulaid.

Panašių aptakių frazių apie būtinybę kaimynams sugyventi kalbėjo ir Rusijos prezidentas, kuris pridūrė: „Kontaktų tarp pareigūnų, oficialių institucijų kaimynų stygius nėra sveika situacija.“

Abi pusės po susitikimo pranešimuose vardijo, apie ką buvo kalbamasi: apie dvišalius ir ekonominius santykius, apie Estijos siekį tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020-2021 metų cikle bei apie dabartinę situaciją pasaulyje.

Visgi yra ženklų, kad susitikimo Maskvoje turinio būta kiek konkretesnio. Vertinti V.Putino ir K.Kaljulaid pokalbio sėkmę kol kas ankstoka, bet įmanoma svarbūs susitarimai – pavyzdžiui, dėl karštosios linijos, reikalingos krizinių situacijų atveju.

VIDEO: Seniai nesimatė: Estijos prezidentė K.Kaljulaid susitiko su V.Putinu

Estijos vėliavos nebuvo matyti

Kaip praneša ERR.ee, abu prezidentai iš pradžių trumpam susitiko siauresniame rate, o tuomet dalyvavo darbiniuose pietuose, kur juos jau supo patarėjai ir diplomatai.

Tiesa, nors susitikime dalyvavo kai kurie Rusijos vyriausybės nariai, Estijos ministrų kabineto atstovų K.Kaljulaid delegacijoje nebuvo.

O buvęs Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas, anksčiau kritikavęs planuojamą K.Kaljulaid vizitą, atkreipė dėmesį į tai, kad bendrose prezidentės ir V.Putino nuotraukose iš susitikimo nematyti Estijos vėliavos.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje

„Tai tik parodo skirtumą tarp valstybių. Be to, Kaljulaid lydėjo tik jos administracijos vadovas ir Estijos ambasadorius. Vyriausybės narių nemačiau“, – teigė M.Mihkelsonas, nors per susitikimą nešmėžavo ir Rusijos vėliava.

Jis priminė, kad Rusijos pusėje, tarkime, buvo ir ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas, ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Susitikimas buvo labai geras. Per ilgai kalbėjomės apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“, – pareiškė K.Kaljulaid.

„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje
„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje

Per spaudos konferenciją, kuri vėlavo valandą, ji pareiškė, kad kalbėtasi apie padėtį Ukrainoje, Sirijoje, Sakartvele, tikino, kad vadovavosi ES pozicija. Beje, bendros spaudos konferencijos nebuvo – K.Kajulaid su žurnalistais bendravo Estijos ambasados patalpose.

Visgi daug kas teigia, kad K.Kaljulaid buvo svarbesni praktiniai klausimai, o įspūdžiai kalbant apie juos Rusijoje ir Estijoje pateikiami skirtingai.

„Nacizmo šlovinimas“

Pavyzdžiui, K.Kaljulaid teigė, kad su V.Putinu kalbėjosi apie Rusijos Valstybės Dūmos iki šiol neratifikuotą Estijos ir Rusijos sienos sutartį, taip pat – apie Talino nepritarimą prieštaringai vertinamam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.

Rusijos ir Estijos sienos sutartys buvo pasirašytos dar 2015 metais, bet dėl politinių įtampų, visų pirma – Kremliaus veiksmų Ukrainoje, ratifikavimo procesas įstrigo.

Maskva pernai pareiškė, kad sienos sutartys nebus patvirtintos, kol Estija „nepakeis savo elgesio“.

O „Interfax“ dar prieš susitikimą paskelbtame pranešime buvo skelbiama, kad V.Putinas ketina pakalbėti apie „nacizmo šlovinimą“ Estijoje (tokie Kremliaus kaltinimai Latvijai ir Estijai įprasti), apie vadinamųjų Estijos nepiliečių padėtį ir apie rusakalbių švietimo situaciją.

„Scanpix“ nuotr./V.Putinas per susitikimą su K.Kaljulaid Maskvoje
„Scanpix“ nuotr./V.Putinas per susitikimą su K.Kaljulaid Maskvoje

Panašu, kad apie tai tikrai buvo kalbama, nes K.Kaljulaid teigė V.Putinui pareiškusi, jog Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai yra patenkinti estišku integracijos modeliu.

Rusijos prezidentui ji taip pat teigė, kad tautinių mažumų atstovai Estijoje veda vaikus į estiškus vaikų darželius ir mokyklas bei kad tautinės mažumos apskritai noriau dalyvauja valstybės gyvenime.

„Tiesą sakant, iniciatyvą kalbėti šiomis temomis parodžiau aš – kad iliustruočiau, kokia pažanga padaryta“, – tvirtino K.Kaljulaid.

Per susitikimą Estijos pusė išdėstė savo poziciją dėl pasitraukimo iš Maskvos kontroliuojamos elektros tinklų sinchronizavimo sistemos BRELL, kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Latvija ir Lietuva.

„Pasakiau jam, kad sistemą, įrengtą praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, reikėtų iš esmės atnaujinti. Mums būtų lengviau ir pigiau prisijungti prie europinės sistemos, nes šiuos projektus remia Europos Sąjunga“, – sakė K.Kaljulaid.

„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid Maskvoje
„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid Maskvoje

Ar nuties „karštąją liniją“?

Viena jautri tema liko nepaliesta – pirmojo Estijos Respubikos prezidento Konstantino Pätso regalijos. Auksinė grandinė dingo, kai sovietai okupavo Estiją, bet 1963 metais atsirado Kremliaus arsenale.

Rusija šių regalijų iki šiol negrąžino, nors kartais praneša apie ketinimą tai padaryti. K.Kaljulaid su V.Putinu apie šią problemą nekalbėjo.

Vis dėlto atrodo, kad gali būti sutarta dėl vieno svarbaus dalyko – „karštosios linijos“ tarp abiejų šalių kariškių, kuri būtų naudinga krizinių situacijų atveju. Nors neaišku, ar prezidentai apie tokią galimybę kalbėjo, ekspertai tiek Taline, tiek Maskvoje mano, kad toks „raudonas telefonas“ praverstų.

Viena jautri tema liko nepaliesta – pirmojo Estijos Respubikos prezidento Konstantino Pätso regalijos. Auksinė grandinė dingo, kai sovietai okupavo Estiją, bet 1963 metais atsirado Kremliaus arsenale.

„Šalių santykiuose yra reikalų, kurie nėra itin politizuojami ir kuriuos aptarti būtų naudinga. Tarkime, man patiko, kad jie kalbėjosi apie energetiką.

Aš manau, kad būtų galima turėti raudoną telefoną. Galvoju, kad Estijos prezidentė gali pripažinti nesutarimus, bet išreikšti norą gyventi taikiai ir įkurti komunikacinį kanalą.

Nereikia pastovaus formato, kokios nors komisijos, bet numeris ir pavardė žmogaus, kuriam prireikus galima skambinti, praverstų“, – Estijos televizijai sakė politologė, Rusijos ekspertė Kadri Liik.

Tuo tarpu Rusijos tarptautinių santykių tarybos ekspertas Olegas Timofejevas mano, kad V.Putinas, parodydamas iniciatyvą dėl „karštosios linijos“, taip galbūt nuramintų Estiją.

„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje
„Scanpix“ nuotr./K.Kaljulaid ir V.Putino susitikimas Maskvoje

„Pavyzdžiui, tokia linija įmanoma tarp jūsų (Estijos, – red.) pajėgų ir Rusijos Vakarų karinės apygardos vadovybės. Įvykus incidentui viena pusė paskambintų kitai ir užtikrintų, kad nėra dėl ko rūpintis“, – svarstė O.Timofejevas.

Ar nepjauna šakos, ant kurios sėdi?

Tiesa, ta pati K.Liiki siūlo neapsigauti: esą susitikimas vyko draugiškoje atmosferoje, nes tai nebuvo derybos, per kurias abi pusės desperatiškai stengiasi apginti savo pozicijas ir kažką iš diskusijų išpešti.

„Juk ten iš tiesų nieko nebuvo. Tai buvo mandagumo vizitas, o su atvykusiu svečiu elgtis grubiai nemandagu. Tad nuosaikus tonas manęs nestebina.

M.Mihkelsonas: „Dvišaliai santykiai su kaimynine šalimi būtini, bet nereikėtų kurti įspūdžio, kad Rusija gali būtų saugumo regione garantija“

Bet susitikimo faktas naudingesnis Putinui, nes taip jis parodo, kad Rusija nėra izoliuota. Kitų ES šalių lyderiams dabar bus lengviau keliauti į Maskvą – Putino draugai, italai, galės nebijoti kritikos, kai kitą kartą vyks į Kremlių“, – tvirtino analitikė.

Savo ruožtu M.Mihkelsonas pabrėžia, kad vertinti susitikimo rezultatus dar anksti, nors, pavyzdžiui, tam tikra Rusijos žiniasklaida stengiasi sudaryti įspūdį, esą K.Kaljulaid atvyko iš V.Putino kažko maldauti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marko Mihkelsonas (kairėje)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Marko Mihkelsonas (kairėje)

„Tiesa, manau, kad Putinui patiko šis susitikimas. Dvišaliai santykiai su kaimynine šalimi būtini, bet nereikėtų kurti įspūdžio, kad Rusija gali būtų saugumo regione garantija“, – įspėjo M.Mihkelsonas.

Buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas, dabar į Europos Parlamentą siekiantis patekti konservatorius Rigo Terras sutiko: „Bendraujant su Rusija entuziazmas dažnai greitai virsta nusivylimu.“

„Estija 15 metų vadovavosi principu, kad su Maskva reikia kalbėtis bendru balsu. Kai kuriais atvejais mes kritikuodavome sąjungininkus Europoje, kai šie skubėdavo vystyti dvišalius diplomatinius santykius su Rusija, nes tai kenkia ES ir NATO solidarumui.

Putinui neabejotinai palankiau, kai Europos šalių lyderiai jį lanko pavieniui. Tokie vizitai rengiami vis dažniau, bet mums reikėti elgtis atsargiau ir nepjauti šakos, ant kurios sėdime“, – teigė R.Terras.

Pasikalbėjo pernai Paryžiuje

Savo ruožtu K.Kaljulaid davė išsamų interviu dienraščiui „Kommersant“, kuriame teigė, kad neturi nuogąstavimų dėl Estijos teritorinio vientisumo ir saugumo, nes visiškai pasitiki NATO.

Nepriklausomi rusų žurnalistai pagyrė Estijos prezidentę, kurios mintis šio interviu dėka perskaitė pakankamai plati Rusijos visuomenės dalis.

K.Kaljulaid taip pat atskleidė, kad su V.Putinu trumpai pabendravo pernai rudenį Prancūzijoje, kur buvo minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės.

„Labai simboliška, kad būtent ten mes su prezidentu Putinu apsikeitėme pora frazių apie galimybę surengti susitikimą. Ir šiandienos pokalbis yra to trumpo pabendravimo rezultatas.

K.Kaljulaid: „Absurdiška manyti, kad Baltijos šalys kažkokiu būdu laiko įkaitėmis kitas ES šalis. Mes Europoje Sąjungoje apie užsienio politiką kalbamės atvirai ir sąžiningai“

Taip, po to pokalbio nusprendžiau atvykti į Rusiją. Kartais apsispręsti lengviau nei kiti galvoja“, – „Kommersant“ teigė K.Kaljulaid.

Ji tvirtino su V.Putinu bendravusi padedant vertėjui, nes nenorėjo prastai kalbėti „Puškino ir Lermontovo kalba“, ir žurnalistei patarė nesilaikyti dvigubų standartų diskusijose apie rusakalbių švietimą, pavyzdžiui, Estijoje ir Vokietijoje.

„Europos Sąjungoje jokio nesutarimo ir ginčų dėl sankcijų jūsų šaliai nebuvo. Visi mato, kad nėra jokios pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus.

Be to, absurdiška manyti, kad Baltijos šalys kažkokiu būdu laiko įkaitėmis kitas ES šalis. Mes Europoje Sąjungoje apie užsienio politiką kalbamės atvirai ir sąžiningai“, – į klausimą, ar Baltijos šalys nekursto įtampos visos ES santykiuose su Rusija, taip atsakė Estijos prezidentė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius