„Nabucco“ projekte dalyvaujančių Austrijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Turkijos ir Vokietijos vyriausybių bei energetikos bendrovių atstovai šią savaitę Budapešte susitiks su potencialiais žaliavos tiekėjais iš Turkmėnistano, Irako, Kazachijos ir Egipto. „Nabucco“ šiuo metu turi 6 investuotojus – Austrijos OMW, Vengrijos MOL, Rumunijos „Transgaz“, Bulgarijos „Bulgargaz“, Turkijos „Botas“ ir Vokietijos RWE, kurie susijungę į konsorciumą. Jo skaičiavimais, „Nabucco“ turėtų atsieiti apie 8 mlrd. eurų (apie 26 mlrd. Lt) – daugmaž tiek pat kiek ir „Nord Stream“. „Nabucco“ projekto vykdytojai sutartis dėl dujotiekio tiesimo planuoja pasirašyti metų pabaigoje arba 2010 m. pradžioje ir šia linija dujos iš Azerbaidžano galėtų pradėti tekėti 2013 m.
„Nabucco“ sulaukia itin didelio palaikymo iš Rytų Europos šalių. „Tai ne vien ekonomikos, bet ir energetinio saugumo klausimas. Rusijos-Ukrainos dujų konfliktas aiškiai parodė, kad privalome turėti dujotiekį, kuris priklausytų tik nuo ES“, – pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsani.
„Nabucco“ palaiko ir šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Čekija, taip pat Lenkija bei Lietuva. Tačiau jam įgyvendinti reikia itin lanksčios politikos. Kad nuo Kaspijos jūros būtų pradėtas tiesti „Nabucco“, ES turi susitarti su Turkmėnistanu ir Azerbaidžanu, o šiose šalyse itin juntama Rusijos įtaka. Be to, Europos Parlamentas atsisako palaiminti prekybinių ryšių su šiomis šalimis kūrimą. „Turkmėnistanas yra toli nuo normalių komercinių ryšių su ES. Todėl nenustebčiau jei šiame kontekste „Nord Stream“ Europai vis tik pasirodytų patrauklesnis“, – sakė Europos Tarybos ryšių su užsieniu ekspertas Pierre'as Noelis.
Spręs Prancūzija
Pasak rusų ambasadoriaus ES Vladimiro Čižovo, dujotiekis „Nord Stream“ galėtų pradėti veikti jau 2011 metais. „Šis projektas bus dar kartą peržiūrėtas, bet, manau, per trejus metus jis gali būti įgyvendintas“, – sakė V.Čižovas. Dujos būtų pumpuojamos iš Rusijos regionų į Greifsvaldą Vokietijoje, iš kur jos būtų toliau perskirstomos į Vakarus.
„Nord Stream“ projektas sulaukia vis daugiau šalinininkų: prie vokiečių optimizmo prisideda ir Prancūzija. „Esame labai susidomėję tapti „Nord Stream“ projekto partneriais“, – pareiškė Prancūzijos dujų įmonės „Gaz de France“ atstovai. Analitikų teigimu, labai tikėtina, jog prie „Nord Stream“ prisijungus Prancūzijai, šis projektas netrukus pajudės.
Svarbu saugumas
„Kilus Rusijos–Ukrainos konfliktui dėl dujų, Europa susimąstė ir „Nabucco“ vėl buvo prisimintas. Tačiau Rusijai patogesnis „Nord Stream“, o Vokietija bei Prancūzija yra itin stipriai surištos su rusų „Gazprom“, todėl nenustebčiau, jei būtų pasirinktas šis variantas“, – svarstė Lietuvos dujų asociacijos direktorius Andrius Macijauskas.
Pasak jo, Lietuvai iš šių dviejų dujotiekių projektų „Nabucco“ naudingesnis tiek saugumo, tiek kainos atžvilgiu. „Mums tai būtų geresnė alternatyva dėl to, kad dujotiekis į Lietuvą eitų per Lenkiją – taip susijungtume su Vakarų Europa ir nebebūtume priklausomi nuo Rusijos. Energetinio saugumo požiūriu „Nabucco“ Lietuvai – labai svarbus“, – sakė A.Macijauskas.
Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktoriaus Vlado Gagilo teigimu, „Nabucco“ Lietuvai išties būtų naudingesnis, tačiau šio dujotiekio projekto įgyvendinimas dar ganėtinai toli. „Tai labai tolima perspektyva, o „Nord Stream“ jau patvirtintas – liko tik poveikio aplinkai vertinimas“, – sakė V.Gagilas.
Pasak jo, Lietuva kol kas nėra pradėjusi jokių derybų nei dėl „Nabucco“, nei „Nord Stream“.
