Tyrėjai išnagrinėjo duomenis apie gyventojų mirtis, kuriuos pateikė dešimt Europos Sąjungos (ES) šalių.
Šešios iš jų (Austrija, Didžioji Britanija), Suomija, Graikija, Airija ir Nyderlandai) yra ES senbuvės, o keturios kitos (Čekija, Vengrija, Lietuva ir Rumunija) Bendrijos narėmis tapo 2004 metais.
2008 metais jaunesnių nei 65 metų žmonių savižudybių ES senbuvėse pagausėjo beveik 7 proc., palyginti su 2007 metais, sakoma tyrėjų laiške.
Ši pokytis buvo ypač juntamas smarkiausiai recesijos paveiktose šalyse – Graikijoje (savižudybių padaugėjo 17 proc.) ir Airijoje (13 procentų).
„Tai... atitinka istorines studijas, kurios rodo, jog ūmūs savižudybių pagausėjimai laikytini “ankstyvaisiais indikatoriais„ per krizės, tokias kaip sąmyšiai bankininkystės sektoriuje, kurie vėliau perauga į nedarbo padidėjimą“, – teigia ekspertai.
Keturiose ES naujokėse 2008 metais savižudybių pagausėjo tik vienu procentu, tačiau palyginti daugiau žmonių nusprendė pasitraukti iš gyvenimo nuo 2009 metų, kai nedarbo poveikis tapo labiau juntamas.
2009 metais savižudybių santykinis pagausėjimas buvo netgi didesnis negu ES senbuvėse, kuriose labiau išvystyti socialinio saugumo tinklai.
27 šalių bloke nedarbas 2007-2009 metais padidėjo vidutiniškai 2,6 procentinio punkto arba 35 procentais.
Vienintelėje Austrijoje savižudybių tendencijos buvo kitokios – palyginus su 2007 metais, šioje šalyje savo noru iš gyvenimo pasitraukusių gyventojų 2009 metais buvo 5 proc. mažiau.
Kita vertus, netikėta dinamika nustatyta Suomijoje, kurios pagalbos bedarbiams sistema išvystyta panašiai kaip Austrijos. Šioje Šiaurės šalyje per tą patį laikotarpį savižudybių pagausėjo kiek daugiau nei penkiais procentais.
Vertinant bendrai, mirtingumas dėl visų priežasčių dešimtyje ES šalių išliko stabilus.
Šį faktą labiausiai nulėmė smarkiai sumažėjęs eismo įvykių aukų skaičius, ypač rytinėse ES narėse, kai žmonės dėl ekonomikos krizės ir nedarbo pradėjo mažiau važinėti automobiliais.