Kol kas nėra sukurta efektyvi vakcina nuo šio susirgimo.
Vakarų Nilo virusas – tai gana sunkios formos liga, labai mažai iki šiol ištirta. Nes virusas mutuoja. Ją platina uodų rūšis Culex pipiens. Simptomai – karštinė, smegenų audinių uždegimas.
Virusas plinta daugiausiai tropikų ir subtropiniuose regionuose. Tačiau, sparčiai vystantis turizmui, virusas vis dažniau patenka ir į Europą. Ypatingai į pietines šalis, kuriose šiluma leidžia virusui išgyventi ir plisti.
Virusas labiausiai pažeidžia paukščius. Tačiau jo aukomis tampa ir žmonės, smulkūs gyvūnai (nuo šikšnosparnių iki šunų, voverių). Jie suserga vien nuo užsikrėtusio uodo įkandimo.
Inkubacinis ligos periodas – 2-14 dienų. 80 proc. atvejų ligos simptomai nepasireiškia. Tačiau beveik 20 proc. žmonių pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis, išberia odą.
Mažiau nei vienam procentui susirgusių virusas pažeidžia ir nervinę sistemą ar net smegenis.
Ligos plitimas
Rugsėjo pradžioje Graikijos žemyninėje dalyje buvo užregistruoti 173 ligos atvejai. 15 iš jų mirtini.
Vienas žmogus birželį užsikrėtė Portugalijioje ir Italijoje. Rusijoje, daugiausiai Volgogrado srityje – 231.
Vengrijoje nustatyti trys atvejai, Rumunijoje – 15. Pastaraisiais metais ligos pėdsakų aptikta ir Čekijoje, Prancūzijije, Ispanijoje.
