Balsavimas, kurio baigtį nulėmė nedidelė balsų persvara, įvyko po virtinės ginčų dėl moterų atstovavimo aukščiausiose Europos politikos ir verslo institucijose, tačiau šis sprendimas gali likti vien protestu, nes ES vadovai šiuo atveju gali nepaisyti parlamento sprendimo.
325 deputatai balsavo prieš Y.Merschą, kuris yra Liuksemburgo centrinio banko vadovas. Jį palaikė 300 Europos Parlamento narių, o 49 susilaikė.
Socialistų ir Liberalų frakcijos skundėsi, kad ES institucijos nesugeba parodyti pavyzdžio ir argumentavo, jog paskyrus Y.Merschą į ECB valdybą, ją bent iki 2018 metų sudarytų vien vyrai.
Balsavimo baigtis buvo iš anksto nuspėjama, tačiau bet kokiu atveju ji stato į keblią padėtį ES vadovus, kurie spaudė parlamentą palaikyti Y.Merscho kandidatūrą po to, kai jo kandidatūrą atmetė Ekonomikos reikalų komitetas.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy antradienį sakė, kad balsavimas komitete buvo „suprantama susirūpinimo išraiška, jog dar reikia daug nuveikti, ypač Europos centriniame banke“.
H.Van Rompuy per praeitą savaitę vykusį ES viršūnių susitikimą sakė „pasiuntęs stiprų kreipimąsi (lyderiam) ... nustatyti ir pasiūlyti gerų kandidačių į laisvus postus, (ypač) ... ekonomikos ir finansų sektoriuose, kuriuose akivaizdžiai nepakankamai atstovaujama moterims“.
„Tikiuosi, kad su tokiu atnaujintu įsipareigojimu užtikrinti lyčių pusiausvyrą, Parlamentas pagrįs savo sprendimą dėl dabartinio kandidato ... vien profesinės kvalifikacijos ir patirties kriterijais“, – pažymėjo prezidentas, pridūręs, kad „tą postą būtina skubiai užimti“.
Paskutinioji ECB valdyboje dirbusi moteris buvo Austrijos atstovė Gertrude Tumpel-Gugerell. Jai tas postas priklausė 1998-2011 metais, tačiau vėliau ją pakeitė belgas Peteris Praetas, įveikęs Slovakijos kandidatę Eleną Kohūtikovą.
Euro zonos finansų ministrai pasiūlė Y.Merscho kandidatūrą liepą, baigus darbą Ispanijos atstovui Manueliui Gonzalezui Paramo.
