Katynės miške Rusijos vakaruose 1940 metais nužudytų 22 tūkstančių Lenkijos karininkų keliolika šeimų prieš dvejus metus pateikė bylą Strasbūre įkurtam Europos žmogaus teisių teismui.
Ieškovai kaltina Rusiją nesugebėjimu tinkamai ištirti šių žudynių.
Savo pareiškime teismas, sutikdamas išnagrinėti ieškinį, nurodo, kad byloje minimi 12 lenkų buvo policijos pareigūnai ir kariuomenės karininkai, vienas karo gydytojas ir pradinės mokyklos direktorius.
„Jie buvo atvežti į sovietų prižiūrimas stovyklas ir nužudyti, tikėtina, nužudyti be teismo, kartu su daugiau kaip 21 tūkstančiu kitų, 1940 metų balandį ir gegužę” Katynėje ir Tverėje (abi vietos Rusijoje) ir Charkove – dabar Ukrainos teritorija.
Pirmojoje ieškinio dalyje pažymima, kad Rusijos pareigūnai „nesugebėjo tinkamai ir efektyviai atlikti jų giminaičių mirties aplinkybių tyrimą.“
Strasbūro teismas, kurio sprendimai yra įpareigojantys, taip pat nurodė, jog bus išklausytas ieškovų skundas, kad Rusijos pareigūnų reakcija į jų klausimus buvusi „netinkama“ pagal JT žmogaus teisių konvenciją.
Minimų aukų mirčių tyrimas buvo pradėtas 1990 metais. Tačiau procesiniai veiksmai buvo sustabdyti, nes vyrų palaikai nebuvo identifikuoti, nors jie buvo atitinkamų sovietinių stovyklų kalinių sąrašuose.
2004 metais Rusijos prokurorai supykdė Lenkiją nutraukdami žudynių tyrimą ir atsisakydami pripažinti žudynes karo nusikaltimu arba nusikaltimu žmoniškumui.
Balandį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino tūkstančių lenkų karininkų nužudymą 1940 metais „nusikaltimu, už kurį atsakinga tik Sovietų vadovybė“.
Sovietų vadovybė stengėsi nuslėpti šias žudynes, o Rusijos parlamentas pernai lapkritį formaliai apkaltino tik diktatorių Josifą Staliną.
