Stanfordo universiteto profesorius ir pasaulyje garsios knygos „Istorijos pabaiga ir Paskutinis žmogus“ autorius F.Fukuyama priminė, kad 1991 metais daugelis optimistiškai laukė, jog Rusija staiga žengs iš komunizmo į demokratijos erą.
Tai buvo tuo metu, kai jis pats išleido esė „Istorijos pabaiga?“, kurioje konstatavo Vakarų pasaulio ir liberalios demokratijos triumfą. Tiesa, pats F.Fukuyama pripažįsta, kad Boriso Jelcino demonstruotas liberalus požiūris greitai transformavosi į autoritarinį Vladimiro Putino režimą.
„Manau, kad po 1991-ųjų užgimusi idėja, kad įvyks staigus pasikeitimas, buvo visiškai klaidinga“, – pripažino politologas, pridurdamas, kad tai, ką sukūrė V.Putinas, nėra jokia alternatyva liberaliai demokratijai.
Pasak jo, V.Putino sistema laikosi ant dalinio vidurinės klasės gyvenimo pagerėjimo, kurį atnešė valdžios institucijų valdomo gamtinių išteklių verslo sėkmė.
Nesukūrė tikros viduriniosios klasės
F.Fukuyama pabrėžė, kad V.Putinui pasisekė, jog augant pajamoms atsirandanti vidurinė klasė tiesiog nereikalavo politinės galios.
„Visa tai susiję su ekonomikos augimu, nes šalyse, kuriose yra auganti ekonomika ir aukštesnio išsilavinimo žmonės, atsiranda didesnio politinio dalyvavimo tendencija“, – sakė mokslininkas.
„Manau, kad tai, ką matome Putino Rusijoje ir keliose kitose Rytų Europos valstybėse, galime vadinti modernizacijos nesėkme. Taip ir nesukurta tikrai plati vidurinioji klasė“, – pažymėjo F.Fukuyama.
„Jo modelis pagrįstas siauru nuo energetinių išteklių priklausomos ekonomikos modeliu, kurio griuvimą jau matome“, – V.Putino Rusiją kritikavo jis.
„Tai, ką matome dabar Rusijoje, kai krinta naftos kainos, yra šios sistemos silpnumo įrodymas. Po dar vieno ekonominių nesėkmių dešimtmečio derėtų susimąstyti, ar toks modelis yra tinkama alternatyva Vakarų pasaulio klestėjimui“, – teigė Stanfordo universiteto profesorius.
Radikalusis islamas – ne alternatyva
Pasak mokslininko, panašus likimas laukia ir alternatyvią sistemą jėga kuriančios „Islamo valstybės“.
„Tai nėra tikra valstybė ir aš pakankamai drąsiai galiu teigti, kad jiems tokios įkurti nepavyks. Tai tikrai nėra patraukli valstybė“, – konstatavo F.Fukuyama.
„Tai nėra vieta, kurioje milijonai žmonių veržtųsi gyventi, joje reguliariai kapojamos galvos, o moterys gyvena griežtos kontrolės sąlygomis“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, „Islamo valstybei“ iškilti padėjo autoritariniai arabų valstybių lyderiai, taip ir nepajėgę užtikrinti savo valstybių gyventojų saugumo ir ekonomiškai palankesnio gyvenimo.
„Reikia pripažinti, kad liberalizmui toje pasaulio dalyje sekasi prastai“, – teigė F.Fukuyama. „Bet nemanau, kad radikalus islamas gali sukurti tokį valstybės modelį, kuris reprezentuotų ilgalaikę civilizacijos alternatyvą tam, ką matome Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Azijoje“, – sakė profesorius.
Kelias liberalios demokratijos link
Istorinis modernizacijos procesas, kylantis iš pačių visuomenių, pasak jo, galiausiai neišvengiamai atveda liberalios demokratijos link ir panašaus rinkos modelio.
„Jei turėsite kapitalizmo veikimo principais paremtą rinką netikroje demokratinėje sistemoje, tai galiausiai jus atves prie augančios nelygybės“, – pripažino F.Fukuyama.
„Būtent todėl kiekviena moderni kapitalistinė valstybė yra ir gerovės valstybė, kurioje maždaug pusę bendro vidaus produkto perskirsto valstybė“, – teigė jis.
„Visada maniau, kad Europos Sąjunga geriausiai atspindi tai, apie ką aš kalbėjau kaip apie istorijos pabaigą. JAV modelis yra šiek tiek liberalesnis, tad ten perskirstymo ženkliai mažiau nei, tarkime, Švedijoje ar Nyderlanduose, bet visos modernios valstybės tai daro“, – konstatavo F.Fukuyama.
