Didėjantis karo veiksmų mastas veda Europą į tiekimo grandinės krizę, nes gynybos produktų gamintojai deda visas pastangas paspartinti gamybą, kad papildytų nacionalines atsargas ir palaikytų tiekimą Ukrainai.
Praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos, šaudmenų ir sprogmenų paklausos tempas virsta Europos pramoninių gamybos pajėgumų išbandymu.
„Šis karas apie pramonės pajėgumą“, – leidiniui „FT“ sakė Norvegijos įmonės „Nammo“, gaminančios šaudmenis ir petardomis šaudančius ginklus, vadovas Mortenas Brandtzaegas.
Jo skaičiavimais, Ukraina per dieną iššauna maždaug 5-6 tūkst. artilerijos sviedinių, o tai, pasak jo, panašu į mažesnės Europos valstybės metinio užsakymo apimtis prieš karą.
Spaudimą gamintojams tik didina užsitęsusios kliūtys tiekimo grandinėje po pandemijos, gamybos pajėgumų trūkumas ir kai kurių svarbiausių žaliavų stygius, kuris stabdo bet kokias pastangas didinti gamybą.
Pasak M.Brandtzaego, kai kurių reikalingų komponentų paklausa tokia didelė, kad jų pristatymo laikas nuo kelių mėnesių buvo ištęstas iki kelerių metų.
Kai kurių reikalingų komponentų paklausa tokia didelė, kad jų pristatymo laikas nuo kelių mėnesių buvo ištęstas iki kelerių metų.
„FT“ teigimu, karinės pramonės industrija skuba apsirūpinti gamybai būtinomis medžiagomis, pradedant cheminėmis medžiagomis, sprogmenims ir baigiant metalais bei plastiku, skirtu sprogdikliams ir artilerijos sviedinių apvalkalams. Dauguma bendrovių padidino gamybos apimtis, nes laukia nacionalinių vyriausybių užsakymų, ir samdo daugiau žmonių – tai dar vienas iššūkis nuo pandemijos pradžios.
Karinių sprogmenų gamintojos „Eurenco“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ivas Traissacas leidiniui „FT“ teigė, jog bendrovė siekia padidinti gamybos pajėgumus, kad patenkintų išaugusią klientų, tarp kurių yra Vokietijos „Rheinmetall“ ir Didžiosios Britanijos „BAE Systems“, paklausą.
„Šiuo metu esame susitelkę didinti gamybos apimtis, kad galėtume patenkinti paklausą. Tai yra iššūkis, bet mes dirbame“, – sakė jis.
Kaip vieną iš ypatingų iššūkių I.Traissacas „FT“ išskyrė apsirūpinimą azoto rūgštimi, kurią bendrovė nedideliais kiekiais naudoja sprogmenims gaminti. Tačiau šis elementas yra ir pagrindinė sudedamoji dalis, naudojama trąšų gamyboje.
-
Sukniubusi Ukrainos ekonomika kabinasi į investicijas ir karo pramonę
-
Izraelio karo pramonė – šalies inovacijų variklis
-
Rusai užsimojo kurti milžinišką tankų gabenimo lėktuvą
-
„SpaceX“ žvalgosi ir į karo pramonę: kurs krovininę raketą, galinčią bet kurią pasaulio vietą pasiekti per valandą
-
Rusų pramonės fiasko: kinų gaminamą droną pateikė kaip savo išradimą
Dėl brangstančios energijos Europos trąšų gamybos apsukos sumažėjo, bet azoto rūgšties tiekimą, I.Traissaco teigimu, „reikia užtvirtinti su mūsų tiekėjais“. Jis pridūrė, kad bendrovė „Eurenco“ stengiasi „turėti papildomų šaltinių svarbiausioms žaliavoms“ įsigyti.
Didžiausia Vokietijos gynybos pramonės rangovė „Rheinmetall“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad, siekdama išspręsti medžiagų stygiaus problemą, kartu su vyriausybe statys naują sprogmenų gamyklą Vengrijoje.
Naujoje gamykloje gaminami sprogmenys bus naudojami artilerijos, tankų ir minosvaidžių amunicijai. Bendrovės teigimu, taip pat buvo „atnaujinti nebenaudojami šaudmenų gamybos įrenginiai“, ir „supirktos didelės svarbių medžiagų atsargos“.
