Šią užduotį jie mėgins įvykdyti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, kuriame taip pat dalyvaus į pirmą didelę kelionę po užsienio šalis išsirengęs naujasis JAV prezidentas Barackas Obama.
Ko gera, jis patirs didesnį spaudimą nei kurios nors kitos šalies lyderis: JAV vadovas bus skatinamas pademonstruoti, kad šalis, kurioje prasidėjo ši krizė, taip pat gali parodyti kelią, kaip iš jos būtų galima išbristi.
Vašingtonas ragina kitų šalių vyriausybes skirti daugiau lėšų ekonomikos stimuliavimo programoms, nors Prancūzija ir Vokietija sako nenorinčios, kad šios priemonės nukreiptų dėmesį nuo poreikio reguliuoti ir pažaboti saiko nejaučiančias finansų rinkas.
B.Obama taip pat siekia tirpdyti ledus santykiuose su Maskva ir prašys paremti jo naująją karo Afganistane strategiją. G-20 forumo kuluaruose jis susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, Kinijos prezidentu Hu Jintao ir kitais lyderiais, o vėliau visi jie susirinks iškilmingų pietų Bakingamo rūmuose.
Policija pasiruošusi užkirsti kelią bet kokiam smurtui per planuojamus protestus. Vieną demonstraciją surengs prieš karą protestuojančios organizacijos, o kita, pasak tinklalapių, patrauks į Londono Sičio rajoną – didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusios finansų rinkos simbolį.
G-20 lyderių, kurių šalių ekonomikos sudaro 80 proc. pasaulio prekybos ir gamybos apyvartos, susitikimui pirmininkaus Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas. Ketvirtadienį jis pasiryžęs paskelbti, kad šis forumas buvo sėkmingas, nepaisant kai kurių akivaizdžių sunkumų.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sako, jog lyderiai, kurie iš krizės vedančių kelių pirmąkart ieškojo lapkritį surengtame G-20 susitikime, dabar privalo padaryti daugiau, o ne vien kartoti pažadus, jog skatins ekonomikų augimą ir kovos su finansų rinkos išsišokimais.
Laikraščiams pateiktame N.Sarkozy komentare sakoma, jog vyriausybės ėmėsi „gigantiškų pastangų“ sprendžiant ekonomikos krizę, tačiau dar daug reikia padaryti, kad būtų išvengta panašių katastrofų.
„Nesėkmė nepriimtina - pasaulis to nesuprastų, o istorija mums neatleistų“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl visų priemonių Londone greičiausiai nepavyks susitarti, todėl prireiks papildomų susitikimų.
Antradienį paskelbtuose žiniasklaidos pranešimuose užsimenama, kad Prancūzijos vadovas gali netgi pasitraukti iš šio forumo, jeigu nebus atsižvelgta į jo pasiūlymus. Prancūzijos finansų ministras sakė, kad prezidentas nepasirašys jokių deklaracijų, kurioms jis nepritaria, tačiau kiti Paryžiaus pareigūnai išjuokė mintį, jog gali įvyksti toks dramatiškas N.Sarkozy pasitraukimas.
N.Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekia, kad būtų susitarta dėl konkrečių reguliavimo priemonių, tokių kaip griežtesnė rizikos kapitalo fondų ir kreditų reitingavimo agentūrų kontrolė arba sankcijos lengvatinio apmokestinimo zonoms, kuriomis naudojamasi vengiant mokėti mokesčius, jeigu jos neatsisakys griežtos bankų paslapčių apsaugos praktikos.
Kinija ir Rusija siekia, kad Vakarų šalys labiau atsižvelgtų į jų pasiūlymus sprendžiant pasaulinės ekonomikos klausimus.
Maskva ir Pekinas netgi užsiminė, kad doleris kada nors turėtų netekti pagrindinės pasaulio rezervų valiutos statuso, nors nemanoma, kad toks klausimas bus nors kiek išsamiau nagrinėjamas šiame G-20 susitikime.
Besivystančios šalys tikisi, kad joms skiriamos pagalbos srautai neišseks, kai išsivysčiusios šalys nukreips trilijonus dolerių mokesčių mokėtojų pinigų gelbėti bankams, biudžeto deficitams padengti arba dideliems statybų projektams, kurie skatintų vartojimą ir užtikrintų darbo vietas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį pranešė, kad 30 jos narių, kurių dauguma sudaro turtingos industrinės šalys, bendrasis vidaus produktas 2009 metais mažės 4,3 proc., o darbo neteks 25 mln. žmonių.
Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, kitais metais pasaulyje gali būti prarasta antra tiek darbo vietų, jeigu tarptautinės prekybos mastai dar labiau sumažės ir bankrutuos daug kompanijų.
Kad sumažintų šią žalą, G-20 lyderiai tikisi daugiau nei dvigubai padidinti Tarptautinio valiutos fondo, kurio rezervai šiuo metu sudaro 250 mlrd. dolerių, finansavimą, kad būtų užtikrinta daugiau galimybių suteikti pagalbą prie nemokumo slenksčio atsidūrusioms šalims.
