Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 20d. 18:54

G.Nausėda po dienos Taline: „Nustebino klausimai apie pensijų reformą Lietuvoje“

G.Nausėda lankėsi Šeimos dienoje prie Talino TV bokšto 15min iš Talino
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Estijoje su darbo vizitu antradienį viešėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimų su šios šalies politine vadovybe žurnalistams teigė, kad jį nustebino klausimai apie Lietuvoje įvykdytą pensijų reformą. Pokalbius jis įvertino teigiamai.

G.Nausėda atskleidė nustebęs, kad Estijos prezidentei Kersti Kaljulaid buvo įdomi Lietuvos patirtis vykdant pensijų reformą, kuri – bent jau dabar taip atrodo – buvo baigta šių metų liepą.

„Man šis klausimas buvo netikėtas, pasakiau, kad tai buvo žingsnis teigiama linkme, nors ir nelabai didelis ir nelabai radikalus. Vis dėlto, jeigu tai prisidės prie kaupimo normos didėjimo ir prie noro labiau prisidėti prie savo senatvės, <...>, tada tokią reformą iš principo būtų galima sveikinti.

Bėda ta, kad mes ją [reformą, – red.] nelabai tinkamai komunikavome, nes rezultatai rodo, jog nemaža dalis žmonių grįžo į „Sodrą“, kiti nusprendė daugiau nebekaupti“, – teigė G.Nausėda.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

Eurokomisarų delegavimo subtilybės

G.Nausėda išskyrė susitikimą su Estijos premjeru Juri Ratu, su kuriuo teks dirbti ir bendradarbiauti Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. Pirmasis toks susitikimas Lietuvos prezidento laukia spalio viduryje.

„Ekonominis bendradarbiavimas, bendros kapitalo rinkos kūrimas, energetinės jungtys, požiūris į Astravo atominę elektrinę – atrodo, kad tikrai radome supratimą, jog mūsų požiūris į elektros energijos nepirkimą iš šitos elektrinės jiems yra suprantamas.

Negalėčiau šiandien pasakyti už juos (Estiją, – red.), kad jau tvirtai pasiryžę paremti, bet jie tikrai supranta mūsų požiūrį“, – teigė G.Nausėda, J.Ratą pavadinęs „labai konkrečiu ir labai mielu žmogumi“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas

„Savo telefoną jis man davė, aš pažadėjau jam atsiųsti. Manau, kad netrukus bendradarbiausime ne tik formaliai, bet ir telefono pagalba“, – pridūrė prezidentas, teigęs, kad apie Vilniaus požiūrį į Astravo atominę elektrinę informavęs ir Estijos parlamento pirmininką.

Jis teigė su Estijos atstovais kalbėjęsis ir apie šalių į naująją Europos Komisiją deleguojamus komisarus. Estijos kandidatė – Kadri Simson – aiški jau seniai, o Lietuva į eurokomisarus greičiausiai išsiųs Virginijų Sinkevičių.

Tiesa, G.Nausėdai, regis, užkliuvo Europos Parlamento nario, su „valstiečių“ sąrašu išrinkto Stasio Jakeliūno pozicija. Jis pareiškė neremsiantis V.Sinkevičiaus, kuris irgi yra valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, kandidatūros į eurokomisarus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

„Pusiau juokais paklausiau, ar Estijoje galėtų taip atsitikti, kad šalies Europarlamento narys kritikuotų šalies kandidatą į eurokomisarus. Man atsakė, kad tikrai taip.

Tada paklausiau, ar galėtų, jei [taip elgtųsi] tos pačios partijos narys. O štai šitas reikalas, sako, komplikuotesnis. Atrodo, kad ne“, – šypsojosi Lietuvos prezidentas.

Estus vadina nuoseklesniais

Kolegoms Estijoje G.Nausėda pranešė ir apie Lietuvos ambicijas iki 2030 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Estija šiuo metu konkretaus plano pakelti neturi, bet jų gynybos išlaidos šiek tiek jau pranoksta 2 proc., tad jie jaučiasi saugiai – spartesnis BVP augimas nenustumia jų žemiau 2 proc. lygio. Pas mus, deja, tai yra šiokia tokia problema.

Vis dėlto Estijoje visuomenės požiūris į pakankamą gynybos finansavimą yra šiek tiek palankesnis negu Lietuvoje. Ten socialinės išlaidos versus gynybos išlaidos nėra traktuojamos kaip vienas su kitu konkuruojantys dalykai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Visi supranta, kad gyvenant paribyje su agresyviomis valstybėmis, reikia skirti santykinai daugiau lėšų gynybai, nes negali tikėtis, kad tave gins kiti, jei gintis nesi pasirengęs pats“, – įspūdžiais iš Estijos dalinosi G.Nausėda.

G.Nausėda: „Estijoje visuomenės požiūris į pakankamą gynybos finansavimą yra šiek tiek palankesnis negu Lietuvoje.“

Estijos žiniasklaidos atstovei, paklaususiai, ar Baltijos šalys – sąjungininkės, ar konkurentės, prezidentas teigė atsakęs trumpai: „Ekonomikoje konkurentės, politikoje – sąjungininkės.“

„Mums, palyginti su jais [Estija, – red.], trūksta vieno dalyko – nuoseklumo, – pabrėžė G.Nausėda, pridūręs, kad Estijoje naujoji vyriausybė dažniausiai įgyvendins net nekenčiamo ankstesnio ministrų kabineto numatytus darbus. – Tai jau yra tam tikras politikos kokybės ženklas.“

K.Kaljulaid sprendimą dėl V.Putino supranta

Jis pridūrė po pokalbio su Estijos prezidente K.Keljulaid supratęs logiką jos aiškinimuose, kodėl šių metų pavasarį buvo nutarta vykti į Maskvą ir ten išties netrumpam pokalbiui susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Sputnik“ nuotr./Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas
„Sputnik“ nuotr./Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas

Pats G.Nausėda neseniai pareiškė, kad laikosi kitokios pozicijos, o leistis į dialogą su Kremliumi esą neturi „moralinės teisės“.

„Mes tikrai negalime vengti kalbėjimosi su Rusija. Aš noriu, kad Estija būtų kalbanti šalis, o ne valstybė, apie kurią kalba kitos šalys. Turime būti tvirti, bet, kad būtume tvirti, reikia kalbėtis“, – antradienį per spaudos konferenciją pabrėžė K.Kaljulaid. Ką ji kalbėjo privačiai?

G.Nausėda sutiko, kad Estija, prieš pradėdama organizuoti prezidentinį vizitą į Rusiją, galbūt galėjo pasitarti su sąjungininkais.

„Taip, tie konsultaciniai forumai, nesvarbu, ar formalūs, ar ne, yra tikrai reikalingi, nebūtinai juos siejant su apsilankymais užsienio šalyse, – savo idėją atnaujinti reguliarius Baltijos šalių vadovų susitikimus dar kartą priminė prezidentas. – Bet aš supratau [K.Kaljulaid, – red.] sprendimo logiką.

Ji labai nuoširdžiai išdėstė šią logiką. O ji tokia: kodėl mes leidžiame kitoms valstybėms spręsti apie Europos santykius su Rusija, nors ir mes esame Europos dalis? Jeigu gali kalbėti kiti, galime kalbėti ir mes patys.

Tokia buvo jos logika. Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min