Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 16d. 10:55

Gaisro nusiaubta Paryžiaus Dievo Motinos katedra saugo tuntą neįkainojamų brangenybių: jų likimas neaiškus

Dievo Motinos katedros Didysis altorius po gaisro
„Scanpix“/AP nuotr. / Dievo Motinos katedros Didysis altorius po gaisro

Tikimasi, kad daugelį Prancūzijai, krikščionybei ir visam pasauliui svarbių kultūros vertybių po siaubingo Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro pavyks išsaugoti. Pasaulį jau apskriejo įspūdinga liepsnose išgyvenusio kryžiaus ir altoriaus nuotrauka iš pastato vidaus. Kas buvo, yra ir, tikėkimės, bus saugoma šiame legendiniame pastate?

„The Guardian“ primena, kad 850 metų sulaukusi katedra yra namai neįkainojamiems meno kūriniams, statuloms, muzikiniams instrumentams ir religinėms relikvijoms. Pilnas reliktų sąrašas – čia.

Visą šį turtą pirmadienio vakarą, liepsnojant Dievo Motinos katedrai, skubėjo gelbėti ugniagesiai. Gaisrą jau suvaldžius atvyko ir architektai, kurie vertino liepsnų padarytą žalą.

„Reiktų kalbėti ne apie vieną relikviją, ne apie vieną stiklo gabalą, o apie visumą, – teigė Metropoliteno meno muziejaus Niujorke vyresnioji kuratorė Barbara Drake Boehm. – Tai yra pati Paryžiaus siela, bet ne tik Prancūzijos žmonėms.

Visai žmonijai tai yra vienas iškiliausių paminklų tam, kas civilizacijoje yra geriausia.“

Prancūzijos kultūros ministras Frankas Riesteras tviteryje paskelbė meno kūrinių gelbėjimo darbus, o Paryžiaus merė Anne Hidalgo pranešė, kad daug relikvijų ir meno darbų pavyko išgelbėti. Kita vertus, dar nemažai brangenybių likimas nežinomas.

Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII-XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava – 13 m skersmens langų vitražai.

Išgelbėta

Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas

Tai yra viena labiausiai vertinamų Dievo Motinos katedros relikvijų. Legenda byloja, kad šis vainikas buvo uždėtas ant Jėzaus galvos prieš jį nukryžiuojant.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas

Iš Jeruzalės į Prancūziją 1238 metais atvežtas ir karaliui Liudvikui IX įteiktas vainikas vėliau buvo perkeltas į Dievo Motinos katedrą.

Individualūs erškėčiai buvo išvežioti po pasaulį kaip relikvijos, tačiau relikvija Dievo Motinos katedroje – originalus vainikas. A.Hidalgo vėlų pirmadienio vakarą patvirtino, kad šią brangenybę pavyko išgelbėti.

Šv. Liudviko tunika

Katedros rektorius Patrickas Chauvet pranešė, kad šį XIII amžiuje Prancūzijos karaliaus Liudviko dėvėtą apsiaustą pavyko išgelbėti. Liudvikas – vienintelis prancūzų karalius, paskelbtas šventuoju.

1226 metais karūnuotas Liudvikas dalyvavo Septintajame kryžiaus žygyje, o per aštuntąjį 1270-aisiais žuvo. 1297 metais Liudvikas buvo kanonizuotas – paskelbtas šventuoju.

Šiaurinis vitražinis langas

Pasak prancūzų žurnalisto Laurent'o Valdiguie, per gaisrą nenukentėjo vienas iš įstabių Dievo Motinos katedros vitražinių langų – šiaurinės pusės rozetė, išlikusi nuo XIII a.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Šiaurinės pusės rozetė Dievo Motinos katedroje Paryžiuje
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Šiaurinės pusės rozetė Dievo Motinos katedroje Paryžiuje

Likimas nežinomas

Nicolas Coustou skulptūra

Bene pagrindinis Dievo Motinos katedros akcentas – skulptoriaus Nicolas Coustou darbas „Nusileidimas nuo kryžiaus“. Ši skulptūra yra po kryžiumi katedros Didžiajame altoriuje.

Pirmosios nuotraukos lyg ir rodytų, kad išvengta didelės žalos skulptūrai, tačiau tik vėliau paaiškės, kokia šio kūrinio tikroji būklė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apdegęs Dievo Motinos katedros vidus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apdegęs Dievo Motinos katedros vidus

Vakarinis ir Pietinis vitražiniai langai

Nors šiaurinė rozetė nenukentėjo, kitų vitražinių langų likimas neaiškus. Vakarinė rozetė yra mažesnė nei kitos ir buvo įrengta anksčiausiai – 1225 metais. Pietinė rozetė didesnė ir įmantresnė, ji įrengta 1260-aisiais.

Pirmadienio vakarą keli žurnalistai buvo pranešę, kad visi trys vitražiniai langai, įskaitant šiaurinę rozetę, per gaisrą buvo sunaikinti. Visgi, kaip jau minėta, vėliau paaiškėjo, kad šiaurinis langas išliko.

Britų parlamentarė Yvette Cooper, kuri pirmadienį viešėjo Paryžiuje, teigė iš arti mačiusi, kaip „sprogo“ viena rozetė: „Stogas įgriuvo tikrai greitai, jį apgaubė liepsnos. Matėme, kaip viena rozetė sprogo.“

Tikrasis kryžius ir šventos vinys

Dievo Motinos katedroje buvo laikomas ne tik tariamas Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas, bet ir Tikrojo kryžiaus, ant kurio esą buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, fragmentas ir vinis, kuri neva buvo naudojama prikalant jį prie kryžių. Neaišku, ar šios relikvijos buvo išgelbėtos.

Didieji vargonai

Kol kas neaišku, koks milžiniškų Dievo Motinos katedros didžiųjų vargonų, sudarytų iš beveik 8 tūkst. vamzdžių, likimas. Vargonai buvo pastatyti dar 1403 metais, o vėliau ne sykį naujinti ir renovuoti.

Paryžiaus mergelė

Ikoniška statula vaizduoja Mergelę Mariją ir kūdikį Jėzų. XIV a. pastatyta statula į Dievo Motinos katedrą buvo perkelta 1818 metais.

„Scanpix“/AP nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras
„Scanpix“/AP nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras

Katedros varpai

Dievo Motinos katedroje yra 10 varpų. Seniausias iš jų, Emmanuelio, sveria 13 tonų ir buvo nulietas XV a.

Šv. Tomo Akviniečio paveikslas

XVII a. nutapytas paveikslas, Dievo Motinos katedrai perleistas 1974 metais, vaizduoja Šv. Tomą Akvinietį ir žmones, geriančius iš išminties šaltinio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min