Trečiadienį nedirba įvairiausių sričių darbuotojai: pradedant dantistais, valstybinių ligoninių gydytojais ir teisininkais, baigiant parduotuvių savininkais, mokesčių rinkėjais, farmacininkais ir uostų darbininkais.
Profsąjungos šią akciją paskelbė reaguodamos į naujas diržų veržimo priemones, dėl kurių įstatymų leidėjai turėtų balsuoti ketvirtadienį.
Trečiadienio rytą lėktuvai neskraidė, tačiau skrydžiai turėtų būti atnaujinti po vidurdienio, nes oro susisiekimo sistemos darbuotojai savo streiką, kuris taip pat turėjo trukti dvi paras, nusprendė sutrumpinti iki 12 valandų. Tuo tarpu keltai liko uostuose, o viešojo transporto darbuotojai žada rengti įvairius protestus, tačiau autobusai, troleibusai ir Atėnų metropoliteno traukiniai važinės beveik visą dieną.
Tūkstančiai protestuotojų
Pasidėjus visuotiniame streikui Atėnuose į gatves išėjo 120 tūkst. protestuotojų. Policija priešais parlamentą išrikiavo užtvarą iš autobusų ir uždarė dvi netoliese esančias metropoliteno stotis, kai tūkstančiai komunistams prijaučiančių demonstrantų pradėjo eitynes.
Sostinės gatvėse budi apie 3 tūkst. policininkų, o papildomos pajėgos saugo galimus smurto išpuolių taikinius, įskaitant ambasadas ir vyriausybinius pastatus.
Didžiausi protestai vyksta Atėnuose, kur apie 70 tūkst. žmonių susirinko centrinėje Konstitucijos aikštėje netoli parlamento pastato. Didelės demonstracijos taip pat vyksta Salonikuose, Patruose ir Heraklione, nurodė policija.
Atėnų policija savo autobusais ir plieninėmis tvoromis apjuosė parlamento rūmus ir uždarė dvi netoliese esančias metropoliteno stotis.
Pasak policijos, prasidėjus demonstracijai sostinėje buvo suimti keturi jaunuoliai. Kaip pranešama, areštuotieji turėjo Molotovo kokteilių.
„Pirmyn, žmonės – dabar arba niekada nuversime vyriausybę, TVF (Tarptautinį valiutos fondą) ir ES (Europos Sąjungą)“, – skelbė vienas plakatas, nešamas kairiosios pakraipos demonstrantų.
„Vyriausybė turi kristi dabar“, – rašoma viename komunistų plakate.
Birželį per panašų dviejų parų streiką Atėnų centre vykusiose demonstracijose prasiveržus smurtui, riaušininkai padeginėjo kavines ir susirėmė su policija, kai įstatymų leidėjai balsavo dėl ankstesnio taupymo priemonių paketo.
„Tikimės, kad šis streikas bus didžiausias“ per kelis pastaruosius dešimtmečius, sakė viešojo sektoriaus darbuotojų profsąjungos ADEDY pirmininko pavaduotojas Ilijas Vretakas.
„Faktas, kad kiti visuomenės sluoksniai, taip pat kenčiantys nuo vyriausybės politikos, irgi dalyvauja, suteikia naują matmenį darbininkų ir apskritai žmonių socialiniam pasipriešinimui. Tikimės, kad ši mobilizacija padarys poveikį politiniams sprendimams“, – pridūrė jis.
Skersgatviuose ir priemiesčiuose – šiukšlių krūvos
Atėnų gatvėse teberiogso šiukšlių krūvos, nors antradienį buvo paskelbtas civilinės mobilizacijos nurodymas, įpareigojantis komunalinių tarnybų darbuotojus grįžti į darbą po 17 dienų trukusio streiko.
Anksčiau šią savaitę buvo nusamdytos privačios bendrovės, turinčios išvežti šiukšles iš planuojamų demonstracijų maršrutų, tačiau skersgatviuose ir priemiesčiuose jų krūvos liko.
Protestuojantys viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat organizavo sėdimuosius streikus vyriausybiniuose pastatuose, kai kuriuose iš jų, įskaitant Finansų ministeriją, darbas buvo paralyžiuotas kelias dienas.
Graikijos premjeras Georgas Papandrėjas antradienį paragino baigti protestus.
„Norėčiau paklausti tų, kurie užima ministerijų pastatus, užverčia gatves šiukšlėmis, uždaro uostus, uždaro Akropolį – ar tai padės mums vėl atsistoti ant kojų? Žinoma, kad ne“, – G.Papandreou sakė parlamente.
Parduotuvių savininkai sulaukė grasinimų
Trečiadienį sostinės centre neveikė dauguma parduotuvių, kepyklų ir daugybė kioskų, kuriuose pardavinėjami įvairiausios prekės, pradedant laikraščiais, tabaku ir kramtomąja guma, baigiant suvenyrais ir užkandžiais. Kai kurie krautuvininkai skundėsi sulaukę grasinimų, kad jų parduotuvės bus nusiaubtos, jeigu bus atidarytos pirmąją streiko dieną.
Ketvirtadienį parlamentas balsuos dėl naujų taupymo priemonių, praėjus po pusantrų metų vykdyto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo.
Per šį laikotarpį buvo sumažintos pensijos ir atlyginimai; apie 30 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių Graikijoje yra iš viso daugiau nei 750 tūkst., buvo laikinai sumažintas atlyginimas, taip pat įšaldytos kolektyvinės darbo sutartys.
Viena Komunistų partijos palaikoma profsąjunga pažadėjo, kad jos nariai ketvirtadienį apsups parlamentą ir mėgins sužlugdyti balsavimą, neįleisdami vidun deputatų.
Šios reformos tokios nepopuliarios, kad netgi kai kurie valdančiosios Socialistų partijos įstatymų leidėjai užsiminė galintys balsuoti prieš kai kurias priemones.
Atlyginimai mažės ir toliau
Pagal naująjį diržų veržimo planą numatoma toliau mažinti atlyginimus, įvesti naują biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų nustatymo sistemą ir paleisti nemokamų atostogų tūkstančius žmonių.
Šių naujų taupymo priemonių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), grasindami nutraukti pernai Graikijai suteiktos 110 mlrd. eurų paskolos tolesnių dalių mokėjimą, jeigu reformos nebus vykdomos.
Tuo tarpu kitos Europos šalys mėgina sukurti platesnį gilėjančios skolų krizės sprendinį prieš ateinantį savaitgalį Briuselyje vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.
Šiemet paaiškėjo, kad Graikijai suteikta pirmoji paskola neveikia kaip tikėtasi, o Europos lyderiai nutarė paskolinti Atėnams dar 109 mlrd. eurų.
Tačiau dar nėra galutinai susitarta dėl šio finansinio gelbėjimo paketo struktūros, įskaitant privačiojo sektoriaus dalyvavimą.
