„Derybos užbaigtos“, – žurnalistams sakė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra ANA.
Po naktinių derybų E. Cakalotas pranešė, kad pasiektas „preliminarus techninis susitarimas“ prieš gegužės 22 d. euro zonos finansų ministrų susitikimą, kurio metu turi būti pritarta šiam susitarimui.
Graikijos finansų ministras pridūrė esąs įsitikinęs, kad susitarimas leis jo šaliai su kreditoriais susitarti dėl skolų naštos sumažinimo, kas, jo teigimu, yra itin svarbu siekiant suteikti paspirtį sunkumų patiriančiai Graikijos ekonomikai.
Kompromisinis susitarimas yra būtinas tam, kad Graikija galėtų gauti naujų paskolų ir šiomis lėšomis iki liepos grąžinti 7 mlrd. eurų skolą.
Kompromisinis susitarimas yra būtinas tam, kad Graikija galėtų gauti naujų paskolų ir šiomis lėšomis iki liepos grąžinti 7 mlrd. eurų skolą.
Kreditorių – Europos Sąjungos, Europos Centrinio Banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – spaudžiama Graikija anksčiau šį mėnesį sutiko imtis priemonių ir 2019 ir 2020 metais savo išlaidas sumažinti dar papildomai 3,6 mlrd. eurų. Atėnai sutiko dėl naujų pensijų ir mokesčių reformų, mainais į galimybę tokią pačią sumą skirti kovai su skurdu.
Šaltinis Graikijos vyriausybėje antradienį pranešė, kad pensijos šalyje bus sumažintos vidutiniškai 9 proc., skelbia ANA. Šioms priemonėms dar gegužės vidury turės pritarti šalies parlamentas.
Tačiau Graikijos premjeras Aleksis Cipras yra pasakęs, kad šių priemonių nesiims, jeigu vėliau šį mėnesį nebus gautas aiškus pažadas mažinti Graikijos skolų naštą.
Atėnai taip pat tikisi pagaliau atgauti galimybę dalyvauti ECB vykdomoje kiekybinio skatinimo programoje, kurios metu ECB superka valstybių ir verslo sektoriaus obligacijų. Tai leistų Graikijai grįžti į obligacijų rinką ir skolintis.
Pirmadienį prieš planuojamą išlaidų karpymą Atėnuose protestavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o gegužės 17 d. ketinama rengti visuotinį streiką.
Dėl 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo priemonių paketo Graikija su kreditoriais susitarė dar 2015 metų liepą. Tačiau TVF iki šiol atsisakė dalyvauti šioje programoje po to, kai prisijungė prie ankstesnių dviejų, nes mano, kad Atėnams nepavyks pasiekti iškeltų tikslų, jeigu nebus sumažinta Graikijos skolų našta. Tačiau ją mažinti nesutinka daugelis Europos kreditorių, ypač Vokietija.
