Tarp planuojamų daugiau kaip 100 reformų, kurių reikalauja Graikijos kreditoriai, yra kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų apribojimai.
Be daug didesnių kvorumų profesinėms sąjungoms skelbiant streikus, reformos numato naudojimosi teisės atėmimą ir interneto aukcionus dėl beviltiškų skolininkų turto. Tam kategoriškai nepritaria kairieji ir profesinės sąjungos.
Smarkiai įsiskolinusi Graikija nuo 2010 metų gavo tris daugiamilijardinius finansinės pagalbos paketus.
Trečioji gelbėjimo programa, kurią šiuo metu finansiškai remia Europos Sąjungos valstybės, bet neremia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tęsis iki 2018 metų rugpjūčio. Tuomet Atėnai tikisi visiškai grįžti prie finansavimosi rinkose.
Daugelio profesinių sąjungų paskelbtas pirmadienio streikas sukėlė sumaištį Atėnuose, kur visuomeninio transporto sustabdymas nulėmė didžiules automobilių spūstis.
Valstybės tarnautojų jų įtakinga profesinė sąjunga „Adedy“ taip pat paprašė streikuoti, o skrydžių kontrolieriai darbą turi nutraukti popiet.
Nuo 2010 metų, kai kreditorių reikalavimu mainais į ES, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) finansinės pagalbos paketus Graikijoje buvo įvestos taupymo priemonės, šalyje įvyko maždaug 50 masinių streikų.
Kreditoriai reikalauja keisti prieš 36 metus priimtą įstatymą dėl kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų, kad ateityje streikų būtų mažiau.
Po pirmadienio balsavimo parlamente Atėnai lauks Europos finansų ministrų pritarimo paskutinei trečiosios finansinės pagalbos programos daliai – 4,5 mlrd. eurų.
