Remiantis antradienį vykusio balsavimo rezultatais, socialdemokratinės krypties partija „Siumut“ („Pirmyn“) surinko 27,2 proc. balsų ir minimaliu skirtumu aplenkė savo pagrindinę varžovę – kairiojo sparno žaliųjų partiją „Inuit Ataqatigiit“ („Žmonių bendrija“, IA), surinkusią 25,5 proc. balsų.
Gamtos išteklių turtinga Grenlandija, didžiausia sala pasaulyje, 1979 metais gavo plačią autonomiją, o 2009-aisiais tapo savavaldžia, tačiau jos užsienio ir gynybos reikalus tebetvarko Danija.
Abi pagrindinės Grenlandijos partijos pasisako už jos nepriklausomybę.
Tačiau sala kasmet iš Danijos gauna apie 3,6 mlrd. kronų (483 mln. eurų) subsidijų. Ši suma sudaro 60 proc. salos biudžeto, ir Grenlandija jos neteks, jei nuspręs tapti visiškai nepriklausoma.
Palyginti su ankstesniais rinkimais, tiek „Siumut“, tiek IA antradienį sulaukė gerokai mažesnio rinkėjų palaikymo.
Rimtą iššūkį šioms politinėms jėgoms metė Demokratų partija („Demokraatit“), antradienį surinkusi 19,5 proc. balsų. Ši partija laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos nepriklausomybės klausimu.
„Siumut“ lyderis Kimas Kielsenas, buvęs policininkas, nuo 2014 metų vadovaujantis salos vyriausybei, turėtų išsaugoti premjero postą.
„Visos parlamentinės partijos bus kviečiamos vesti derybas“, – sakė K.Kielsenas, kurį cituoja vietos laikraštis „Sermitsiaq“.
„Esama daug galimų kombinacijų“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė Grenlandijos universiteto politologas Rasmusas Leanderis Nielsenas, kalbėdamas apie būsimą koaliciją.
Grenlandijoje, esančioje tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, gyvena vos 55 tūkst. žmonių, nes apie 85 proc. salos paviršiaus dengia ledo skydas.
Apie 90 proc. viso Grenlandijos eksporto sudaro žuvys ir kitos jūros gėrybės, todėl salai naudinga klimato kaita, nes dėl kylančios temperatūros salos pakrančių vandenis pasiekia naujos žuvų rūšys.
Grenlandijoje gausu gamtos išteklių, kurie galėtų būti panaudoti nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau salai „stinga infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos“, sakė Arkties klausimų ekspertas ir ekonomikos bei geopolitikos mokslų profesorius Mikaa Meredas iš Prancūzijos tarptautinių santykių instituto.
