Praėjus beveik metams po represijų lydėtų Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos „rinkimų“, Vakarai prakalbo apie galimybę sisteminiu žmogaus teisių pažeidinėjimu kaltinamą „paskutinį Europos diktatorių“ patraukti tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn. Praėjusią savaitę JAV Kongreso Atstovų Rūmų narys, JAV Helsinkio komisijos pirmininkas Christopheris Smithas pareiškė ketinantis kreiptis į prezidento Baracko Obamos administraciją ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JT ST) su siūlymu „atiduoti“ Baltarusijos vadovą A.Lukašenką Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).
Šiandien Ch. Smitho idėja labiau panašėja į politinį įspėjimą A.Lukašenkai, kad JAV mato ir stebi, kas vyksta už storų režimo sienų, nei į realų teisinį Baltarusijos diktatoriaus „nukenksminimo“ planą. Vis dėlto jei A.Lukašenka atitinkamai nesureaguos į šį kol kas tik politinį perspėjimą, tikimybė „paskutiniam Europos diktatoriui“ prieiti liepto galą Hagoje gerokai padidėja.
Haga laukia A.Lukašenkos?
Ch.Smitho idėja dėl Baltarusijos vadovo patraukimo tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn už sisteminius ilgamečius žmogaus teisių pažeidinėjimus buvo išsakyta per Helsinkio komiteto posėdį, klausant buvusio kandidato į Baltarusijos prezidento postą Alesio Michalevičiaus ataskaitos apie kankinimus Baltarusijos įkalinimo įstaigoje.
Įdomu tai, kad tarptautinės baudžiamosios atsakomybės A.Lukašenkai idėja buvo iškilusi dar šių metų vasarą. ES svarstymų dėl sankcijų su A.Lukašenkos režimu susijusioms Baltarusijos firmoms metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis savo socialiniame tinklalapyje „Twitter“ parašė, kad „A.Lukašenkai yra dvi opcijos: arba demokratizacija, arba Haga“.
Anot Ch.Smitho, iš pažiūros bebaimiai diktatoriai paniškai bijo fakto, kad už įvykdytus nusikaltimus gali tekti atsakyti pagal tarptautinę teisę. Tiesa, kol kas TBT teisingumas A.Lukašenkos atžvilgiu yra tik teorinis, nes Baltarusija nėra ratifikavusi TBT statuto. Pasak tarptautinės teisės specialistės, VU TSPMI dėstytojos Erikos Leonaitės, dėl tarptautinių nusikaltimų tyrimo šalyje, kuri nėra ratifikavusi TBT statuto, gali kreiptis tik JTO Saugumo Taryba su sąlyga, kad nė viena iš nuolatinių JT ST narių nevetuos rezoliucijos, kuria situacija perduodama tirti TBT. Tikimybė, kad Rusija „palaimintų“ A.Lukašenkos perdavimą TBT, kol kas yra beveik lygi nuliui. Beje, E.Leonaitė teigia, kad ir JAV nėra ratifikavusios TBT Statuto ir šio teismo atžvilgiu laikosi gana atsargios pozicijos, tad mažai tikėtina, kad iniciatyvos „atiduoti“ A.Lukašenką TBT imsis B.Obamos administracija.
Režimo aukos teisis su diktatoriumi
Kol Hagos proceso prieš A.Lukašenką galimybė išlieka miglota, režimo aukos ir nukentėjusiųjų šeimos už teisingumą kovoti rengiasi privataus kaltinimo keliu.
Dar ankstyvą šių metų pavasarį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad viena garsiausių Didžiosios Britanijos teisės kompanijų žmogaus teisių srityje „H2O Law“ ketina ginti Baltarusijos aktyvistų, šalies kalėjimuose patyrusių kankinimus, interesus.
„H2O Law“ teisininkų nuomone, privataus kaltinimo prieš A.Lukašenką pagalba būtų galima gauti orderį Baltarusijos vadovo areštui, nes žmogaus teisės yra viena nedaugelio tarptautinės teisės išimčių, galinčių „apeiti“ valstybės suverenitetą. Nors A.Lukašenkai ir taip yra uždrausta patekti į ES, arešto orderis leistų perduoti Londonui A.Lukašenką, patekusį į trečiosios šalies, kuri su Didžiąja Britanija yra pasirašiusi susitarimą dėl ekstradicijos, teritoriją. Jei britų žmogaus teisių srityje dirbančių teisininkų pastangos duotų rezultatų, tai būtų pirmas atvejis istorijoje, kai dėl kaltinimų žmogaus teisių pažeidimu būtų nuteistas suverenios valstybės vadovas.
„H2O Law“ teisininkų nuomone, privataus kaltinimo prieš A.Lukašenką pagalba būtų galima gauti orderį Baltarusijos vadovo areštui
Rugsėjį dar viena Didžiosios Britanijos teisininkų kompanija, „McCue & Partners“, išreiškė norą atstovauti režimo aukoms ir jų šeimoms. Šios kompanijos teisininkų tvirtinimu, A.Lukašenką teisinėn atsakomybėn patraukti gali bet kuri šalis, ratifikavusi Europos Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.
Šį pavasarį taip pat pasirodė pranešimų apie tai, kad Nyderlanduose susibūrė Baltarusijos aktyvistų organizacija „Baltarusijos tribunolas“, renkanti informaciją bylai prieš A.Lukašenką Europos teismuose.
Anot garsaus Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Olego Volčeko, minėtos iniciatyvos turi potencialo, nes su įrodymais problemų kilti neturėtų – jų surinkimu rūpinasi garsūs teisininkai, turintys solidžią patirtį žmogaus teisių gynimo srityje. Be to, nukentėjusieji neturi galimybių ginti savo teisių nacionalinėmis priemonėmis, o tokiu atveju įsijungia tarptautinės teisės mechanizmai.
Pasak E.Leonaitės, problemų gali kilti dėl A.Lukašenkos kaip valstybės vadovo imuniteto. Tarptautinis Teisingumo Teismas 2002 m. byloje „Kongo Demokratinė Respublika prieš Belgiją“ patvirtino aukštų valstybės pareigūnų imunitetus nuo nacionalinių teismų jurisdikcijos, netgi jei jie kaltinami nusikaltimais žmoniškumui.
Raktas nuo demokratizacijos
Rytų Europos studijų centro direktorės Kristinos Vaičiūnaitės nuomone, kadangi Vakaruose sutinkama, kad Baltarusijos režimas yra nusikalstamas, bet kokios teisinės iniciatyvos, galinčios įvertinti režimo kaltininkų nusikaltimus, yra sveikintinos. Be to, tokie vieši pareiškimai ypač reikalingi Baltarusijos visuomenei, nes žmonės jaučia tarptautinės bendruomenės palaikymą ir dėmesį. Tačiau, pasak ekspertės, labai svarbu, kad šios iniciatyvos pereitų iš politinių pareiškimų į praktinį lygį, priešingu atveju A.Lukašenka ir vėl pasišaipys iš Vakarų bejėgiškumo.
Iš tiesų Vakarai kol kas sunkiai ieško rakto Baltarusijos demokratizacijai atrakinti. A.Lukašenkos režimas pasirodė esantis atsparus išoriniam spaudimui. A.Lukašenkos kol kas nepaveikė jo režimo atstovams įvestos sankcijos, motyvu demokratizacijai netapo ir jų sušvelninimas ar išimtinio Lietuvos atvirumo Baltarusijai bendrame ES izoliavimo politikos fone eksperimentas.
Vis dėlto A.Lukašenkos režimą labiausiai gąsdina nuojauta, kad „arabų pavasario“ scenarijus gali pasikartoti ir Baltarusijoje. Juolab kad Vakarų parama Baltarusijos pilietinei visuomenei ir šalies opozicijai vis didėja. Neatsitiktinai lapkričio pradžioje šalyje buvo surengtos plataus masto teritorinės gynybos pratybos, kuriose dalyvavo ne tik profesionali kariuomenė, bet ir rezervo kariai.
Šiandien A.Lukašenka vis dar turi pasirinkimą, ar ir toliau vesti šalį Eurazijos keliu, toliau kariauti su opozicija, ar žengti kompromiso su Vakarais ir demokratizacijos link. Greitai tokios „auksinės galimybės“ gali ir nelikti.