Paliko Helsinkį: gėdingu elgesiu kaltinamam D.Trumpui priminta – Rusija nėra sąjungininkė

Tviteryje, kuriame vykdoma bene pagrindinė D.Trumpo komunikacija, JAV prezidentas dėkojo Helsinkiui ir suomiams už galimybę čia susitikti su Rusijos vadovu V.Putinu.

Kaip rašo „The Guardian“, prieš išvykdamas iš Helsinkio D.Trumpas dar spėjo duoti interviu „Fox News“. Šiam kanalui interviu davė ir V.Putinas. Pabrėžiama, kad ši žiniasklaidos priemonė tapo vieninteliu Vakarų žiniasklaidos kanalu, su kuriuo bendravo Rusijos prezidentas. Apie ką Rusijos prezidentas bendravo su „Fox News“ žurnalistais – kol kas neaišku. Šis žiniasklaidos kanalas interviu kol kas anonsuoja kaip išskirtinį pokalbį, kuris pasirodys artimiausiu metu.

Tuo tarpu socialinėje erdvėje nestinga šio susitikimo vertinimų. JAV Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Rayanas priminė, kad JAV turi susitelkti į tai, jog Rusija prisiimtų atsakomybę.

„Nėra jokių abejonių, kad Rusija trukdė mūsų rinkimams ir toliau bando pakenkti demokratijai visame pasaulyje. Prezidentas turi įvertinti, kad Rusija nėra mūsų sąjungininkė. Nėra jokio Jungtinių Valstijų ir Rusijos moralinio lygiavertiškumo. Jungtinės Valstijos turi siekti, kad Rusija prisiimtų atsakomybę ir nutraukti jos piktybinį išpuolį prieš demokratiją“, – „The Guardian“ cituoja P.Rayaną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Paul Ryan

Aiškėja daugiau detalių apie prieš bendrą spaudos konferenciją kilusį incidentą, kurio metu iš salės, kurioje vyko D.Trumpo ir V.Putino susitikmassu žiniasklaidos atstovais, buvo išvestas asmuo, su savimi turėjęs plakatą. Ant lapo buvo užrašyta „Nuclear Weapon Ban Treaty“ (Branduolinių ginklų uždraudimo sutartis, – red.).

Aišku, kad šis apsaugininkų iš salės išvestas asmuo – Samas Husseinis, leidinio „The Nation“ atstovas. Kaip vėliau sakė šio leidinio redaktorė Katrina vanden Heuvel, S.Husseinis buvo gavęs akreditaciją spaudos konferencijai nušviesti.

Ji tviteryje priminė, kad D.Trumpo Administracija nuosekliai smerkia žiniasklaidą ir teigė esanti susirūpinusi, kad iš salės per prievartą buvo išvestas žiniasklaidos atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Samo Husseinio išvedimas

Priekaištai D.Trumpui, kuris V.Putino akivaizdoje pliekė pačios Amerikos teisėsaugininkus ir žvalgybininkus, jau liejasi.

Respublikonas senatorius Lindsey Grahamas D.Trumpo spaudos konferenciją kartu su V.Putinu pavadino „praleista proga“ griežtai įspėti daugiau nebesikišti į rinkimus JAV: „Toks prezidento Trumpo atsakymas Rusijoje bus matomas kaip silpnybės įrodymas ir sukurs daugiau problemų nei jų išspręs.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas

Dar vienas respublikonas, senatorius Jeffas Flake'as pridūrė: „Niekada nemaniau, kad ateis diena, kai Amerikos prezidentas stovės šalia Rusijos prezidento ir kaltins JAV dėl Rusijos agresijos. Tai yra gėdinga.“

D.Trumpo pasirodymą aštriai sukritikavo net prezidentui paprastai palankios televizijos „Fox Business“ žurnalistas Neilas Cavuto, pareiškęs, kad yra „pasišlykštėjęs“.

Beje, štai visas D.Trumpo atsakymas į klausimą, ar jis tiki JAV žvalgybos tarnybomis, ar V.Putinu:

Anot kai kurių apžvalgininkų, D.Trumpas vien per viešą spaudos konferenciją turėjo ne vieną ir ne dvi progas kaip nors atsakyti į V.Putino žodžius dėl kišimosi į rinkimus, tačiau to nepadarė.

Garsus rusas žurnalistas Andrejus Soldatovas tviteryje net pastebėjo: „Ar aš teisingai supratau, kad Trumpas užbaigė spaudos konferenciją leisdamas Putinui sudirbti pačių JAV teisėsaugą?“

JAV žurnalistas Andersonas Cooperis pasipiktinęs iškart po spaudos konferencijos pareiškė: „Jūs žiūrėjote vieną gėdingiausių Amerikos prezidento pasirodymų.“

„Ši spaudos konferencija Kremliui davė viską, ko jis tikėjosi. Putinas atrodė kaip suaugęs ir subrendęs politikas, kuris pavertė Rusiją lygia JAV šalimi. Trumpas savo ruožtu iš esmės išteisino Rusiją dėl kišimosi į rinkimus ir užsipuolė savo paties šalį“, – tviteryje pareiškė ir M.Galeotti.

Žemiau jau minėtas buvęs CŽV direktorius J.Brennanas tame pačiam tinkle konstatavo: „Donaldo Trumpo pasirodymas spaudos konferencijoje Helsinkyje pasiekia ir perlipa sunkaus nusikaltimo ribą. Tai buvo valstybės išdavystė. JO komentarai buvo imbeciliški, bet jis taip pat Putino kišenėje. Respublikonai patriotai, kur jūs???“

D.Trumpas nustebino gausybę JAV saugumo ekspertų ir politikų, iš esmės leidęs suprasti, kad labiau tiki V.Putino paaiškinimais, o ne Amerikos žvalgybos tarnybų vertinimais dėl kišimosi į rinkimus JAV.

„Nematau jokių priežasčių Rusijai kištis. Prezidentas Putinas nepaprastai tvirtai ir galingai šiandien tai paneigė“, – pareiškė JAV prezidentas, dar prieš tai leidęsis į InfoWars.com vertus pasvarstymus apie „džentelmeną iš Pakistano ir Demokratų partijos serverius“.

Tuo tarpu V.Putinas tuomet pareiškė, kad Rusija – demokratinė valstybė, ir ironiškai paklausė, ar Amerika – demokratiška: „Tikiuosi, kad jūs neatimate iš savo šalies tokios teisės. Ar tikite, kad JAV – demokratiškos? Jei taip, šį reikalą turi išspręsti teismai.“

Rusijos prezidentas dar paminėjo savo kritiką, kalėjime mirusio Sergejaus Magnickio darbdavį Billą Browderį, taip pat – finansininką George'ą Sorosą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./George'as Sorosas

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija turi D.Trumpą kompromituojančios medžiagos, apie kurią rašoma Christopherio Steele'o sudarytame dokumente, V.Putinas pridūrė: „Aš irgi buvau saugumietis, tad žinau, kaip tie dokumentai sudaromi.“

Tiesa, V.Putinas teigė, kad D.Trumpas ir toliau teigia, jog „Krymo prisijungimas prie Rusijos“ buvo nelegali aneksija. Rusija esą laikosi kitos nuomonės ir apskritai yra „uždariusi“ Krymo klausimą.

Trumpai pakalbėjęs apie galimus būdus užbaigti karą Sirijoje, V.Putinas tuomet įteikė D.Trumpui oficialų pasaulio futbolo čempionato kamuolį. JAV prezidentas pareiškė, kad jo sūnui kamuolys patiks, ir metė jį į auditoriją, atrodo, žmonai Melaniai Trump.

V.Putinas, paklaustas, ar norėjo, kad D.Trumpas 2016 metais laimėtų prezidento rinkimus, atsakė nė nesvarstydamas: „Taip, norėjau, nes būtent jis (D.Trumpas, – red.) norėjo normalizuoti santykius su Rusija.“

Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas tuomet paklausė V.Putino, kodėl D.Trumpas ir apskritai visas pasaulis turėtų tikėti jo žodžiais, esą Rusija nesikišo į JAV prezidento rinkimų procesą.

„Mes turėtume remtis faktais. Ar galite įvardyti bent vieną faktą, kuris aiškiai įrodytų susimokymą? Tai yra briedas. Klausiate, kuo galima tikėti, o kuo – ne. Niekuo negalima tikėti“, – klampų, KGB agentui įprastą atsakymą pateikė V.Putinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje

Jis pridūrė, kad gali pakviesti JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio, tiriančio galimą D.Trumpo kampanijos susimokymą su Rusija, komandos narius į apkaltintų rusų apklausas.

Šias apklausas esą vykdytų pati Rusija, o amerikiečiai jas tik stebėtų. Tiesa, anot V.Putino, Rusija tuomet tikėtųsi, kad JAV apklaustų amerikiečius, kuriuos Maskva kaltina nelegaliais, prieš Rusiją nukreiptais veiksmais.

Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ reporteris priminė D.Trumpui, kaip jis pavadino V.Putiną „varžovu“, ir paklausė jo apie planus tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos.

„Žodis „varžovas“ yra komplimentas. Mes varžysimės kalbėdami apie dujotiekį. Aš nesu tikras, ar jis reikalingas Vokietijai, bet ji priėmė tokį sprendimą“, – atsakė D.Trumpas, netrukus pareiškęs, kad laiko ir JAV, ir Rusiją atsakingomis už krizę dvišaliuose santykiuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje

„Laikau abi šalis atsakingomis. Manau, kad Jungtinės Valstijos elgėsi kvailai. Manau, kad visi elgėmės kvailai. Visus mus galima kaltinti“, – pridūrė JAV prezidentas, dar pasakęs, kad „lengvai“ įveikė demokratę Hillary Clinton per prezidento rinkimus.

D.Trumpas irgi pareiškė, kad su V.Putinu kalbėjosi apie įtariamą kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais: „Manau, kad tai buvo geriausia padaryti asmeniškai. Apie tai kalbėjomės ilgai. Jam tai labai rūpi, ir jis turi įdomią idėją.“

Tokie JAV lyderio žodžiai iškart sudomino apžvalgininkus. Antai Rusijos ekspertas Markas Galeotti tviteryje pastebėjo, esą akivaizdu, kad D.Trumpui V.Putinas nepasakė nieko aiškaus ir reikšmingo, o o JAV prezidentui to ir užteko.

„Mūsų dialogas buvo tiesus, atviras ir labai produktyvus. Viskas praėjo labai gerai“, – savo pasisakymą pradėjo D.Trumpas, kuris netrukus dar kartą padėkojo V.Putinui už esą puikiai suorganizuotą pasaulio futbolo čempionatą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino spaudos konferencija

Negana to, JAV prezidentas skambiai pridūrė: „Mūsų santykiai niekada nebuvo blogesni nei dabar. Bet tai pasikeitė – prieš keturias valandas. Tikrai tuo tikiu.“ Salėje pasigirdo kikenimas, tiesa, V.Putino veido išraiška nepasikeitė.

„Mūsų šalių nesutarimai yra gerai žinomi, ir mes su prezidentu Putinu šiandien juos aptarėme. Net Šaltojo karo metu, kai pasaulis buvo visai kitoks nei dabar, Rusija ir JAV gebėjo palaikyti stiprius ryšius“, – kalbėjo D.Trumpas.

V.Putinas pareiškė, kad JAV prezidentas D.Trumpas per judviejų pokalbį užsiminė apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus.

„Turėjau pakartoti tai, ką sakiau jau anksčiau, – ir per asmeninius susitikimus su prezidentu: kad Rusija niekada nesikišo ir neplanuoja kištis į JAV vidaus politiką, įskaitant rinkimus“, – teigė Rusijos lyderis.

V.Putinas netruko parodyti savo režimo veidmainišką pusę. Kalbėdamas apie Ukrainą, jis situaciją šioje šalyje pavadino „Ukrainos vidaus krize“ – nors tai Rusija aneksavo Krymą ir įplieskė karą Donbase.

V.Putinas taip pat pareiškė, esą JAV turėtų labiau paspausti Ukrainą, kad ši šalis laikytųsi Minsko susitarimų – vėlgi, pati Maskva jokių pastangų vykdyti šių susitarimų punktus nerodo.

Rusijos prezidentas kalbėjo apie bendradarbiavimą „keliais frontais“, įskaitant kibernetinį saugumą. Esą Sirijoje reikia atkurti taikos, o Rusija ir JAV kartu galėtų išspręsti humanitarinę krizę.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje

V.Putinas taip pat pareiškė, kad svarbu pradėti dialogą dėl branduolinių ginklų – jis esą pateikė konkrečius pasiūlymus dėl ginklų kontrolės.

Stebėtojai, klausydamiesi V.Putino, ėmė svarstyti, kad šiose dvišalėse derybose iniciatyvą akivaizdžiai turi Rusijos prezidentas – jis sako tai, ką nori sakyti. Esą labai įdomu, ką dabar kalbės D.Trumpas.

Pasibaigus JAV ir Rusijos delegacijų diskusijoms, abiejų šalių prezidentai atvyko į bendrą spaudos konferenciją. Ją D.Trumpas ir V.Putinas pradėjo trumpais atskirais pasisakymais. Pirmasis – Rusijos prezidentas.

„Derybos buvo atviros, nuoširdžios, sėkmingos ir labai naudingos. Peržiūrėjome dabartinę dvišalių santykių būklę ir jų perspektyvą“, – pareiškė V.Putinas.

Jo teigimu, objektyvių priežasčių dabartiniams nesutarimams nėra: „Šaltasis karas seniai baigėsi, o ideologinės konfrontacijos laikai – praeityje. Iššūkiai šiandien nauji.“

V.Putinas jau tradiciškai kalbėjo apie terorizmą, tarptautinius mechanizmus ir būtinybę bendradarbiauti, kurią esą atspindėjo pirmadienio derybos Helsinkyje.

Žurnalistams, laukiantiems spaudos konferencijos pradžios, jau buvo pasakyta, kad „liko dvi minutės“. Bet laukimas užsitęsė iki 10 minučių ir, panašu, gali užtrukti dar ilgiau.

Mat nemenką sumaištį sukėlė vienas reporteris, kuris staiga atsistojo ir pradėjo kažką aiškinti mojuodamas lapais rankoje. Ant lapo buvo užrašyta „Nuclear Weapon Ban Treaty“ (Branduolinių ginklų uždraudimo sutartis, – red.). Apsaugininkai iškart pripuolė prie vyriškio ir išvedė jį iš salės.

Kaip ir buvo galima tikėtis, bendra D.Trumpo ir V.Putino spaudos konferencija vėluoja. Žurnalistų minia salėje jau laukia – jų iš tiesų galybė.

Atsitiktinai ar ne, JAV spaudos žurnalistai, kurių klausimai dažniausiai būna aštriausi, pagal planą buvo susodinti balkone, toli nuo abiejų prezidentų.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima stebėti čia:

2013-2017 metais JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV vadovavęs Johnas Brennanas irgi turi abejonių dėl atskiro abiejų prezidentų susitikimo.

„Kodėl Trumpas atskirai susitiko su Putinu? Ką jis gali slėpti nuo Boltono, Pompeo, Kelly ir Amerikos visuomenės? Kaip Putinas pasinaudos tuo, ką Trumpas slepia, kad padėtų Rusijai ir smogtų Amerikai? Kadangi Trumpas visiškai nepatikimas, bet kokie jo paaiškinimai bus abejotini“, – „Twitter“ parašė buvęs CŽV direktorius.

Kol atskirai kalbėjosi D.Trumpas ir V.Putinas, Helsinkyje susitiko ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas S.Lavrovas bei JAV valstybės sekretorius M.Pompeo, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Sergejus Lavrovas šiandien Helsinkyje susitiko su valstybės sekretoriumi Pompeo“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

Išplatintoje nuotraukoje Rusijos užsienio reikalų ministras ir JAV valstybės sekretorius matytis besišypsantys ir spaudžiantys vienas kitam ranką.

Tai pirmas JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas po M.Pompeo paskyrimo Amerikos valstybės sekretoriumi.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, dirbęs Baracko Obamos administracijoje, pareiškė esantis susirūpinęs, nes nematė „strateginio tikslo“ atskiram D.Trumpo ir V.Putino susitikimui tik su vertėjais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Buvęs JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis

„Kokia prasmė? – klausė šis respublikonas radijo stoties NPR eteryje. – Supraskime, kad valstybės interesai yra svarbesni nei bet kokio vieno lyderio. Amerikos interesai nėra tokie, kokius apibrėžia prezidentas Trumpas.

Ar tai tik golfo partija su kitu lyderiu? Šis susitikimas neturėtų būti tarsi nekilnojamojo turto sandoris ar šou. Tokiam susitikimui turi būti ruošiamasi.“

JAV prezidentas D.Trumpas po atskiro susitikimo su V.Putinu atsakė į vienintelį žurnalistų klausimą. Delegacijoms jau susėdus aplink stalą, jis pareiškė: „Manau, kad tai buvo gera pradžia. Labai gera pradžia visiems.“

Žinių iš abiejų prezidentų lūpų laukia „kuklus“ žurnalistų būrys. Skelbiama, kad būsimos spaudos konferencijos trukmė bus apie 40 minučių.

JAV televizijos ABC korespondentė Tara Palmeri tviteryje citavo JAV diplomatą, kuris turi žinių, esą Rusija yra pasiruošusi pateikti „pasiūlymų dėl Ukrainos“. Kokie jie galėtų būti, nedetalizuojama.

Pagaliau: atskiram V.Putino ir D.Trumpo susitikimui įžengus į trečią valandą, jis baigėsi, ir prie prezidentų prisijungė abiejų šalių delegacijos. Naujienų agentūra paskelbė tokią nuotrauką iš salės, kurioje prasidėjo derybos:

„Scanpix“/AP nuotr./Derybos Helsinkyje

Kas sėdi šalia D.Trumpo, jau minėjome apačioje, tuo tarpu tarp šešių V.Putino palydovų – jo atstovas Dmitrijus Peskovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas.

V.Putino ir D.Trumpo pokalbis turėjo trukti pusantros valandos, tačiau užsitęsė iki 2 val. 20 min.

Atskiras D.Trumpo susitikimas su V.Putinus, kuriame dalyvauja tik prezidentai ir jų vertėjai, užsitęsė. Jam buvo skirta pusantros valandos, tačiau lyderiai bendrauja jau dvi valandas. Žurnalistai juokauja: pratęsimas ir baudiniai?

Žiniasklaidos atstovai naujienų ir dar vienos progos nufotografuoti JAV bei Rusijos prezidentus laukia antrajame prezidentūros pastato aukšte, kuriame, kaip teigia žurnalistai, nekondicionuojamas oras.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas per susitikimą Helsinkyje

Kaip jau minėta, po atskiro susitikimo prie D.Trumpo ir V.Putino turi prisijungti abiejų šalių delegacijų svarbiausi nariai.

Iš JAV pusės kartu su D.Trumpu derybose dalyvaus JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly, patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas, Rusijos ekspertė ir D.Trumpo patarėja Fiona Hill ir vertėja Marina Gross.

Anot Rusijos ambasados JAV, V.Putinas nori aptarti būdus normalizuoti dvišalius santykius, situaciją Ukrainoje, Sirijoje, ir Korėjos pusiasalyje, kovą su terorizmu.

 Prieš susitikimą D.Trumpas neminėjo nė vieno iš šių klausimų.

VIDEO: Su V.Putinu susitikęs D.Trumpas: „Pasaulis nori, kad mes sutartume“

Su V.Putinu susitikęs D.Trumpas: „Pasaulis nori, kad mes sutartume“

Reuters

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini kiek anksčiau paragino Vašingtoną atminti, kas yra tikrieji Amerikos sąjungininkai.

„Aiškiai žinome, kas mūsų draugai. Savaime suprantama, tai Jungtinės Valstijos – ir apie tai jau daug kartų kalbėta. Administracijų kaita nekeičia draugystės tarp valstybių ir tautų. Be abejo, laikome Jungtines Valstijas artimomis draugėmis ir partnerėmis. Visada būsime tokie“, – F.Mogherini sakė kelios valandos prieš Helsinkyje prasidedant D.Trumpo ir V.Putino susitikimui.

TT NYHETSBYRÅN/Federica Mogherini

D.Trumpas sekmadienį pareiškė, kad ES, Rusija ir Kinija yra Jungtinių Valstijų „priešės“.

„Na, manau, kad mes turime daug priešų. Manau, kad Europos Sąjunga yra priešė pagal tai, ką daro su mumis prekybos klausimais“, – televizijai CBS sakė D.Trumpas.

„Negalvotumėte taip apie Europos Sąjungą, bet ji yra priešė. Rusija yra priešė tam tikrais aspektais. Kinija yra priešė ekonomiškai, aišku, kad ji yra priešė. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra blogos. Tai nieko nereiškia. Tai reiškia, kad jos yra konkuruojančios“, – pridūrė jis.

Žinoma, abiejų prezidentų trumpi pasisakymai buvo tik įžanginiai, be to, nebūtinai tai, kas nepasakoma viešai, nebus pasakyta privačiai.

Vis dėlto D.Trumpas, sau būdingu stiliumi pristatydamas diskusijų temas, nepaminėjo nei kišimosi į JAV rinkimus, nei Sirijos karo, nei Šiaurės Korėjos, nei Sergejaus Skripalio nuodijimo „Novičiok“ Anglijoje, nei NATO, nei konflikto Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje

„Pasaulis laukia, ir aš laukiu mūsų asmeninės diskusijos, kuri, manau, dabar prasideda, o tada susitiksime su savo komandomis. Jūs turite daug atstovų, kaip ir aš. Visi mes turime daug klausimų, ir, tikėkimės, rasime atsakymus. Puiku su jumis būti“, – taip į V.Putiną kreipėsi D.Trumpas.

Atvykę į Suomijos prezidentūrą, D.Trumpas ir V.Putinas trumpai papozavo fotografams bei operatoriams. Jie pateikė trumpus komentarus. Pirmasis kalbėjo V.Putinas, kuris pasakė, kad jam malonu susitikti su D.Trumpu, tiesa, pastarojo komentaras buvo ilgesnis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Helsinkyje susitiko D.Trumpas ir V.Putinas

JAV prezidentas pasveikino V.Putiną ir Rusiją su geru pasaulio futbolo čempionatu ir solidžiu Rusijos rinktinės pasirodymu: „Žiūrėjau visai nemažai futbolo. Tai buvo gražiai padaryta.“

D.Trumpas pridūrė, kad jam tikrai yra apie ką kalbėtis su V.Putinu – apie prekybą ar Kiniją ir „mūsų bendrą draugą“ Xi Jinpingą: „Turime gerų galimybių kartu, daug metų nesutarėme. Sutarti yra gerai.

Pasaulis nori, kad mes sutartume. Turime apie 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų, ir tai nėra gerai.“

„Atėjo laikas iš esmės pakalbėti apie mūsų dvišalius santykius ir probleminius taškus pasaulyje. Jų yra gana daug“, – savo ruožtu tiesiog konstatavo V.Putinas.

Stebėtojai suskaičiavo, kad abu lyderiai ranką vienas kitam spaudė vos apie tris sekundes. Esą tiek V.Putinas, tiek D.Trumpas atrodė įsitempę, nesišypsojo.

15min primena, kad D.Trumpo ir V.Putino susitikimas susideda iš kelių dalių. Pirmiausia abiejų šalių prezidentai susitiks „akis į akį“ – kambaryje ar salėje bus tik valstybių lyderiai ir jų vertėjai. Kalbama, kad pokalbis gali užtrukti iki trijų valandų. Tik su vertėjais prezidentai turėtų bendrauti apie pusantros valandos.

Tuomet laukia didesni darbiniai pietūs, o prieš 17 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku turėtų būti surengta bendra spaudos konferencija.

Tiesa, kadangi viskas vėluoja, konferencijos gali tekti palaukti. Kremlius anksčiau jau pranešė, kad koks nors bendras pareiškimas ar deklaracija nėra numatyta.

Pagaliau į Suomijos prezidentūrą atvyko abu lyderiai. Pirmasis – V.Putinas, po jo – D.Trumpas. Susitikimas vėluoja maždaug valandą.

„The Guardian“ korespondentas Andrew Rothas pasvarstė apie tokius vadinamuosius galios žaidimus: „Putinas atvyko vėluodamas, bet vis tiek pirmasis – atrodo, kad jis priims Trumpą prezidentūroje. Trumpas atsakė išsiųsdamas du didžiulius automobilių konvojus.“

Antroji kolona, su kuria į Suomijos prezidentūrą pagaliau pajudėjo ir D.Trumpas, net netilpo į kadrą.

Susitikimo pradžia – savotiškai mačistinė. Nors V.Putinas vėlavo atskristi į Helsinkį, jo prezidentinis automobilių konvojus prie prezidentūros atvyko pirmas. D.Trumpo ten dar nėra – regis, JAV prezidentas iš tiesų nusprendė parodyti, kad V.Putinas irgi turės palaukti.

Žurnalistai pastebėjo, kad naujasis V.Putino limuzinas – „Cortege“, kuris buvo pagamintas pačioje Rusijoje – šiek tiek didesnis nei prezidentinis D.Trumpo automobilis.

Dar neseniai V.Putinas važinėjo „Mercedes“ limuzinu. „Cortege“ yra pirmasis Rusijoje pagamintas prezidentinis limuzinas nuo 1985-ųjų, kai Michailui Gorbačiovui buvo sukonstruotas „Zil-41052“.

Homoseksualių asmenų teisių gynėjai D.Trumpą ir V.Putiną pasitiko savo šūkiais ant Suomijos prezidentūros sienų.

JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Human Rights Campaign“ (HRC) susitikimo vieta Helsinkyje pasinaudojo norėdama atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų padėtį Rusijos autonominėje respublikoje Čečėnijoje, kurią autokratiškai valdo V.Putino sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas.

Hesinkyje prieš pirmadienio viršūnių susitikimą susirinkę reporteriai ir pareigūnai matė šūkių, projektuojamų ant prezidentūros sienos. Vienas jų skelbė: „Trumpai ir Putinai: sustabdykit nusikaltimus žmoniškumui Čečėnijoje“.

„Scanpix“/AP nuotr./Protestuotojų signalas abiem prezidentams ant Suomijos prezidentūros pastato sienos

Aktyvistai sako, kad lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys Rusijoje patiria diskriminaciją, ypač – musulmoniškoje Čečėnijoje, kur R.Kadyrovo vyriausybė yra kaltinama gėjų kalinimu ir kankinimu.

„Human Rights Campaign“ taip pat kritikuoja D.Trumpo administraciją, prieš viršūnių susitikimą nekalbančią apie LGBT teises Rusijoje.

„Trumpas nesąžiningai pro pirštus žiūri į vienus didžiausių nusikaltimų prieš LGBTQ žmones pastaraisiais dešimtmečiais, įskaitant siaubingus gėjų ir biseksualių vyrų užpuolimus Čečėnijoje“, – sakė „HRC Global“ direktorius Ty Cobbas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Helsinkyje

„HRC yra čia, Helsinkyje, kad pareikalautų Donaldo Trumpo nutraukti savo kurtinančią tylą, viešai pasmerkti šiuos čečėnų nusikaltimus žmoniškumui, ir kad paragintų Putiną atlikti tyrimą bei patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė jis.

Susitikimas vėluoja, nes jau tradiciškai pavėlavo V.Putinas. Rusijos prezidentas garsėja tuo, kad nuolat neskuba į susitikimus su kitų šalių lyderiais. Daugiausiai – net 4 valandas – 2014 metais jis privertė laukti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Tiesa, D.Trumpas, regis, nenusiteikęs nusileisti V.Putinui. Helsinkyje dirbantys žurnalistai patvirtino, kad JAV prezidento komanda atidėjo jo išvykimą iš viešbučio „Hilton Helsinki Kalastajatorppa“ į Suomijos prezidentūrą.

Susitikimas oficialiai turėjo prasidėti 13 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku, tačiau jau dabar aišku, kad jis vėluos.