Pirmasis gėjų paradas Rygoje vyko 2005 metais, jį organizavo Gėjų ir lesbiečių palaikymo jaunimo grupė. Kaip ir manyta, homoseksualų eitynės sulaukė itin prieštaringos reakcijos: visuomenė, kaip ir Lietuvoje, tarsi skilo į dvi dalis – vieni teigė, kad gėjams žygiuoti reikia leisti, kiti, kad – ne.
Tiesa, latvių homoseksualams vos pavyko gauti teisę žygiuoti, mat leidimas buvo atšauktas ir tik įsikišus teismui gėjai vis dėlto žygiavo Latvijos sostinės gatvėmis. Jose jie pamatė, kad visuomenė, ko gero, tokioms eitynėms dar toli gražu nėra pasiruošusi: jas lydėjo itin triukšmingi protestai, netrūko provokacijų ir net smurto.
Žygiuoti neleido, apmėtė kiaušiniais
Nusprendus, kad tokios eitynės yra visuomenės supriešinimas, kitais metais gėjų eitynėms leidimas nebuvo duotas. Latvijos pirmoji partija (LPP) kreipėsi į merą ir į Rygos vykdomąjį direktorių su prašymu neleisti mieste gėjų ir lesbiečių eisenos, motyvuodama savo siūlymą tuo, kad eisena 2005 metais paskatino visuomenės skilimą, o paradoksas buvo tai, kad, pareiškėjų teigimu, reikalaudami pakantumo sau homoseksualai demonstravo nepakantumą kitų nuomonei. Panašiai, kaip ir Lietuvoje, buvo nuogąstaujama, jog nebus įmanoma palaikyti tvarkos, jeigu eitynės vyks.
Tačiau net ir sprendimas neleisti eisenos nesustabdė neramumų Rygoje. Homoseksualų priešininkai užblokavo gėjų teisių gynėjus iš Latvijos ir užsienio, atvykusius į konferenciją. Kai kuriems netradicinės seksualinės orientacijos atstovams itin nepasisekė: jie buvo apmėtyti kiaušiniais ir išmatomis, o nuo įniršusių žmonių, iš kurių itin įnirtingai nusiteikę buvo judėjimo „No Pride“ atstovai, teko ginti pareigūnams. Keturiolika žmonių policijos net buvo sulaikyti.
Tačiau kitais metais homoseksualai jau galėjo švęsti pergalę – Latvijos administracinis apygardos teismas pripažino neteisėtu Rygos tarybos sprendimą neišduoti leidimo „Riga Pride“. Tiesa, homoseksualai galėjo pasitenkinti tik moraline pergale, mat finansinė buvo ne itin svari – Rygos taryba turėjo jiems atlyginti tik 15 latų rinkliavos mokestį, kurį gėjai sumokėjo už prašymą rengti renginį.
Pareigūnų apsupty
Teisėsauga pamoką išmoko ir 2007 metais gėjų eisena, kuriai šįkart nebuvo prieštarauta, vyko kur kas ramiau. Tačiau ne be kruopščiai parengtos policijos strategijos – Vermanės parke didžiulės policijos pajėgos homoseksualus ir jų priešininkus atskyrė, tad jie galėjo nebent iš tolo svaidytis įžeidimais.
2008 metais apie 100 gėjų ir lesbiečių eitynės buvo pavadintos „Draugystės diena“. Incidentų neįvyko ir tais metais – pareigūnai taikė tą pačią strategiją, kaip ir ankstesniais metais – nė vienas protestuotojas dėl gausių policijos pajėgų negalėjo priartėti prie seksualinių mažumų eitynių, kurios vyko Dauguvos krantine. Tiesa, norinčiųjų išplūsti jų dalyvius susirinko nemažai, tačiau tai buvo daroma per saugų policininkų nustatytą atstumą.
Plevėsavo ir Lietuvos vėliava
Didžiausios eitynės buvo surengtos praėjusiais metais – jose dalyvavo iki 400 homoseksualų, jų priešininkų buvo keli šimtai. Kaip tuomet iš įvykio vietos pranešė BNS, gėjams žygiuojant priešininkai skandavo „No pride“, per garsiakalbius skaitė Šventojo Rašto ištraukas, kuriose homoseksualumas vertinamas kaip nuodėmė.
Prieš homoseksualus nukreiptos eitynės:
Tuo tarpu homoseksualai laikė plakatus su užrašais „Žmogaus teises visiems“, „Daugiau, o ne mažiau meilės“. Eisenoje žygiavo Nyderlandų ambasadorius Latvijoje, keli politikai iš Danijos ir Švedijos, buvo nešamos ir Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos. Tiesa, kaip tuomet pastebėjo žurnalistai, dauguma parado dalyvių buvo užsieniečiai, o Baltijos šalims atstovavo tik saujelė aktyvistų.
Taigi mūsų kaimynai jau patyrė, kas yra homoseksualių asmenų eitynės, reagavo į tai įvairiai – nuo draudimų iki išpuolių ir teismų. Įdomu, kuo viskas baigsis šįkart Lietuvoje.
