Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 13, 21:03

Į karą? Jokiu būdu – daugybė rusų karių drąsiai atsisako vykti į Ukrainą

Kremlius tai slepia, bet paslaptis jau seniai vieša – daug Rusijos karių atsisako vykti kovoti į Ukrainą. Kaip rašo „The Guardian“, kariai netgi drąsiai sako „ne“ savo viršininkams, nes žino, kad nebus sunkiai nubausti – juk Rusija pati neigia, jog kariauja, ir tikina, esą vykdo „specialiąją operaciją“.
Rusijos karys prie Mariupolio
Rusijos karys prie Mariupolio / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kai elitinio Rusijos kariuomenės dalinio kariams balandžio pradžioje buvo pasakyta ruoštis jau antrajai komandiruotei į Ukrainą, tarp vyrų stojo baimė.

Dalinys, taikos metu dislokuojamas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, jau iki tol buvo siųstas į Ukrainą – iš Baltarusijos vasario pabaigoje, kai ir prasidėjo invazija. Rusų kariai jau tada suvokė, kaip nuožmiai už savo šalį kaunasi Ukrainos pajėgos.

„Greitai paaiškėjo, kad ne visi iš mūsų nusiteikę entuziastingai. Daug kas tiesiog nenorėjo ten grįžti, – „The Guardian“ pasakojo Dmitrijus. – Aš noriu grįžti pas savo šeimą į namus, o ne karste.“

Atsisakydami daug kuo nerizikuoja

Dmitrijus, kaip ir dar aštuoni kariai, pareiškė savo dalinio vadovams, kad atsisako vėl keliauti į Ukrainą: „Jie buvo įtūžę. Bet galiausiai nusiramino, nes nedaug ką galėjo padaryti.“

Karys netrukus buvo perkeltas į Rusijos miestą Belgorodą netoli sienos su Ukraina. Ten jis yra iki šiol.

„Armijoje tarnavau penkerius metus. Užbaigsiu man likusį laiką ir tuomet dingstu. Neturiu dėl ko gėdytis. Mes oficialiai nekariaujame, tad priversti mane ten vykti jie negalėjo“, – tikino Dmitrijus.

Jo atsisakymas kovoti iliustruoja dalį sunkumų, su kuriais susiduria Rusijos pajėgos dėl to, kad Kremlius priėmė politinį sprendimą formaliai nepaskelbti karo Ukrainai. Maskva vietoj to kalba apie „specialiąją karinę operaciją“.

Kaip sako kariams, kurie nenori kautis Ukrainoje, padedantis advokatas Michailas Beniašas, pagal Rusijos kariuomenės taisykles kariai, kurie atsisako vykti į Ukrainą, gali būti nušalinti nuo tarnybos – bet baudžiamoji atsakomybė jiems negresia.

Anot M.Beniašo, į jo komandą jau kreipėsi „šimtai“ karių, kurie prašo patarti, kaip išvengti siuntimo į Ukrainą. Tarp jų buvo ir dvylika Nacionalinės gvardijos karių iš Krasnodaro, kurie buvo atleisti, kai atsisakė vykti į „specialiąją operaciją“.

„Dalinių vadovai bando grasinti besipriešinantiems kariams kalėjimu, bet mes kariams sakome, kad jie tikrai gali atsisakyti. Nėra jokio teisinio pagrindo pradėti baudžiamąją bylą, jei karys atsisako kovoti būdamas Rusijos teritorijoje“, – „The Guardian“ tvirtino M.Beniašas.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje
„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje

Teisininkas pabrėžė nežinantis nė vieno atvejo, kai kariai buvo teisiami už atsisakymą kariauti. Jo teigimu, daug karių mieliau renkasi nušalinimą nuo tarnybos ar perdislokavimą.

Šauktiniai ir savanoriai neišgelbės

Panašų į Dmitrijaus pasakojimą anksčiau BBC naujienų tarnybai rusų kalba pateikė 23 metų Rusijos karys Sergejus Bokovas. Jis balandžio pabaigoje nusprendė pasitraukti iš kariuomenės, o prieš tai buvo nusiųstas į Ukrainą.

Tada S.Bokovas pasakojo: „Mūsų vadai su mumis net nesiginčijo, nes nebuvome pirmieji, kurie paliko pajėgas.“

Pasak M.Beniašo, kariams būtų kur kas sunkiau sudėti ginklus, jei Rusija formaliai paskelbtų karą: „Karo stovio taisyklės visiškai kitokios. Atsisakymas kovoti reikštų gerokai griežtesnes bausmes. Jiems grėstų laisvės atėmimas.“

Kiek Rusijos karių atsisako kautis Ukrainoje, tiksliai neaišku. Bet daugelis Vakarų analitikų mano, kad būtent sausumos pajėgų stygius yra viena didžiausių kliūčių Rusijai Ukrainoje.

M.Beniašas: karo stovio taisyklės visiškai kitokios. Atsisakymas kovoti reikštų gerokai griežtesnes bausmes. Jiems grėstų laisvės atėmimas.

Į karą vasario pabaigoje Maskva iš pradžių metė net 80 proc. visų savo sausumos pajėgų – apie 150 tūkst. karių. Tačiau per kelis mėnesius ši kariuomenė susidūrė su didžiuliais nuostoliais, kuriuos nulėmė ir aršus ukrainiečių pasipriešinimas, ir logistinės problemos.

„Putinas per artimiausias savaites turi priimti sprendimą dėl mobilizacijos, – mano karybos analitikas Robas Lee. – Rusijai neužtenka sausumos dalinių su profesionaliais kariais. Pajėgos jau pervargusios – ilgai taip veikti nebus įmanoma.“

Kaip teigė šis ekspertas, V.Putinas taip pat galėtų į Ukrainą siųsti šauktinius, nors anksčiau ir žadėjo to nedaryti: „Šauktiniai galėtų užkimšti dalį skylių, bet jie bus prastai paruošti. O tie daliniai, kurie turėtų ruošti šauktinius, patys kovoja Ukrainoje.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos šauktiniai
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos šauktiniai

„Vis dėlto be batalionų, sudarytų iš šauktinių, Rusija gali netrukus susidurti su sunkumais išlaikant šiuo metu Ukrainoje kontroliuojamą teritoriją – juolab kad ukrainiečiai gauna geresnės įrangos iš NATO“, – pridūrė R.Lee.

Neparuoštiems kariams – didžiulė grėsmė

BBC naujienų tarnybos rusų kalba tyrimas anksčiau parodė, kad Rusijos gynybos ministerija užtvindė darbo skelbimų tinklalapius ir pranešimuose siūlo žmonėms, neturinčios kariavimo patirties, prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų pagal trumpalaikes sutartis.

Be to, kai kurios didelės valstybinės kompanijos sulaukė iš valdžios laiškų, kuriuose yra raginamos užrašyti savo darbuotojus į kariuomenę.

Žinoma, ne naujiena ir tai, kad Rusija mūšiuose naudoja kontraktininkus. Jau užfiksuota, kad Ukrainoje veikia grupės „Wagner“ samdiniai, kurie invazijos pradžioje turėjo ir užduotį eliminuoti ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vis dėlto analitikai teigia, kad vien savanoriais ir samdiniais smarkiai pajėgų Ukrainoje neišauginsi. Mobilizacija – net dalinė – kitas reikalas.

Bet V.Putinas mobilizacijos neskelbia – kaip jau rašė 15min, Kremlius kažin ar nori rizikuoti ir padidinti įtampą visuomenėje, kurią stengiasi atitolinti nuo karo Ukrainoje.

A.Kolesnikovas: rusai galbūt ir palaiko konfliktą, bet jie iš tiesų nenori jame kovoti. Be to, visuotinė mobilizacija išvirstų į kolosalius neparengtų karių nuostolius.

Analitikas Andrejus Kolesnikovas irgi tvirtina, kad valdžia susirūpinusi dėl galimybės, jog visuotinė mobilizacija supykdys didelę dalį visuomenės, kuri šiaip jau remia „specialiąją operaciją“.

„Rusai galbūt ir palaiko konfliktą, bet jie iš tiesų nenori jame kovoti. Be to, visuotinė mobilizacija išvirstų į kolosalius neparengtų karių nuostolius“, – teigė A.Kolesnikovas.

Galiausiai, nors Rusijos kariai teisiškai gali atsisakyti vykti į Ukrainą, kai kurie jų skundžiasi, kad jiems iš esmės keršijama.

Vienas jaunesnysis seržantas pasakojo, kad buvo sužeistas, kai ukrainiečiai apšaudė pasienio punktą, kuriame buvo dislokuotas. Bet kompensacijos jis negavo, nes incidentas įvyko Rusijos teritorijoje – vadinasi, ne per „specialiąją operaciją“.

„Tai nesąžininga. Kovoju šiame kare taip, kaip ir kiti Ukrainoje, rizikuoju savo gyvybe. Jei negausiu kompensacijos, kuri man priklauso, eisiu į viešumą ir kalbėsiu apie problemą garsiai“, – skundėsi karys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min