Žurnalo analitikų teigimu, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo besiblaškanti Rusija greičiausia jau seniai svajojo grįžti prie imperinės politikos, bet „tik Ukrainos krizė sugriovė trapią pusiausvyrą“ Europoje.
„Vladimiro Putino veiksmai Kryme ir kariuomenės pasiuntimas į šį kraštą daro Maskvą pirmą kartą nuo 1989 metų aktyvia Europos žaidėja“, – pastebi „Foreign Policy“.
Vladimiro Putino veiksmai Kryme ir leidimas įvesti kariuomenę į šį kraštą, gautas iš deputatų, daro Maskvą pirmą kartą nuo 1989 metų aktyvia Europos žaidėja, – pastebi „Foreign Policy“.
Todėl per artimiausius kelerius metus turėtų susiformuoti nauja Rytų Europos politikos kryptis. Visų pirma, beveik garantuotai Ukraina neišlaikys Krymo, o palei Juodąją jūrą atsiras bent kelios valstybės ir teritorijos, kurių politika bus svarbi.
Tai Gruzija, skubiai kreipianti savo kelią į NATO, Moldova, kurioje politinė situacija svyruoja dėl artėjančio pasirinkimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos bei Padnestrės, o visa tai, anot „Foreign Policy“, gerokai sunkina padėtį dėl pietryčių Ukrainos.
Analizėje taip pat pastebimas faktas, kad NATO ir Rusijos santykių atšalimas turės nevienareikšmį efektą. Įtampa palies ir tokias šalis kaip Lenkija, kadangi joje dislokuoti JAV kariai. Tačiau, kita vertus, bus lengviau priimti sprendimus dėl priešraketinio skydo Lenkijoje ir Rumunijoje, neatsižvelgiant į Rusijos prieštaravimus ar pažadus padėti sprendžiant klausimus dėl, pavyzdžiui, Irano.
Rusijos izoliacija Vakarų pasaulyje, kuri pasireikš, tarkim, jos pašalinimu iš G8 grupės, privers Kremlių ieškoti kitokių bendradarbiavimo galimybių. „Foreign Policy“ teigimu, visų pirma bus atsisukta į Kiniją – santykiai plėtosis, Maskva pradės šiai šaliai pardavinėti dujas.
Pasitikėjimo stoka tarp Vakarų ir Rusijos atves prie Antrojo šaltojo karo, kuris, „Foreign Policy“ manymu, nebus toks „intensyvus kaip pirmasis ir nenulems tolesnės mūsų laikų istorijos“, bet „padidins riziką ir apsunkins pasaulinės taikos išlaikymą“.
