„The Washington Times“ rašo, kad, nors Kinija yra aktyvioje seisminėje zonoje, kompanija „China National Nuclear“ nori statyti naują atominę elektrinę Čongčinge.
Šis miestas nutolęs nuo 2008 m. Kinijoje įvykusio 7,9 balų žemės drebėjimo epicentro tik per 480 km.
Per artimiausius devynerius metus Kinija planuoja pastatyti 28 naujus reaktorius, skaičiuoja „The Wall Street Journal“. Dar vienas gąsdinantis faktorius – kinų skubėjimas. Augančiai Kinijos rinkai labai trūksta elektros energijos, todėl valdžia labai skubina ir taip be proto skubančius statytojus.
Tiesa, trečiadienį Pekinas šiek tiek pristabdė statybas ir peržiūrėjo projektus. Tačiau kinai vis tiek pagal darbų kokybę ir saugumo standartus atsilieka nuo Japonijos.
JAV Atstovų rūmų narys Randy Forbesas sako, kad „Kinijos ūkio augimas ir žema darbų kokybė yra didžiulė prieštara“. Situaciją Kinijos atominėje energetikoje galima palyginti su laikrodine bomba.
Laikraštis apibendrina, kad, lyginant su Japonija, situaciją Kinijos atominėje energetikoje galima palyginti su laikrodine bomba.
Paradoksas, bet Kinija, net ir skubotai statydama atomines elektrines, suvokia pavojų ir jau dabar prisibijo galimo radiacijos nutekėjimo iš Japonijos Fukušimos-1 atominės elektrinės. Išgąsdinti informacijos srauto žiniasklaidoje, kinai rengia mokymus mokyklose ir valstybinėse įstaigose, kaip elgtis žemės drebėjimo ar radiacinio užterštumo atveju.
ITAR-TASS praneša, kad šalyje šluote šluojami pirmojo būtinumo priemonių įvykus žemės drebėjimui rinkiniai. Juose – „sausas maisto davinys“, geriamasis vanduo, antklodės, šviečiantys ir šilumą skleidžiantys įrenginiai, medicinos pagalbos priemonės. Populiariausios prekės vaistinėse – jodo tabletės, o iš prekybos centrų akimirksiniu dingsta net joduota druska (jodas padeda iš dalies apsisaugoti nuo radioaktyvių jodo izotopų, sklindančių iš avariją patyrusios elektrinės).
Druska perkama ir baiminantis, kad kitos jūros druskos siuntos jau bus užterštos iš Japonijos sklindančios radiacijos.
