Th.May anksčiau britų parlamentarus gąsdino, kad jei šie nepritars jos susitarimo projektui, „Brexit“ bus atidėtas ilgam.
Vis dėlto, į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje atvykusi Jungtinės Karalystės (JK) premjerė prašys „skyrybas“ atidėti trumpam laikui – iki birželio 30 dienos. Th.May tikina, kad pratęsimas reikalingas tam, jog būtų galima pamėginti įtikinti parlamentą pritarti susitarimui iš trečio karto.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį LRT teigė neabejojanti, kad ES lyderiai pritars atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimo terminą.
Tiesa, ketvirtadienį į viršūnių susitikimą atvykusi JK vyriausybės vadovė neatmetė kietojo „Brexit“ – išstojimo be jokios sutarties – galimybės. Ekonomistai ir verslininkai prognozuoja, kad toks scenarijus Jungtinės Karalystės ekonomikai turėtų katastrofiškų padarinių.
Kol kas numatoma, kad Londonas ir Briuselis išsiskirs kovo 29 dieną 11 val. JK laiku (13 val. Lietuvos laiku).
Ką nuspręs ES?
Th.May trečiadienį paskelbė prašysianti Bendrijos „Brexit“ atidėti iki birželio 30 dienos. Vis dėlto, užsienio žiniasklaidos cituojami diplomatiniai šaltiniai teigė, kad ES pasiūlys išstojimą nukelti tik iki gegužės 23 dienos, kuomet prasidės rinkimai į Europos Parlamentą (EP).
Jei rinkimų metu JK vis dar priklausytų blokui, ji, remiantis įstatymais, turėtų rinkti atstovus į EP. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris tokį scenarijų yra pavadinęs „pavėluotu istorijos pokštu“.
Oficialiai ES lyderiai yra pareiškę pritarsiantys atidėjimui, tačiau tuo atveju, jei Th.May sugebėtų „prastumti“ parlamente dukart atmestą sutartį.
Todėl neatmetama galimybė, kad ES lyderiams ketvirtadienį ir penktadienį nesutarus dėl „Brexit“ atidėjimo, susitikimas gali nusikelti į kitą savaitę.
Jei kitą savaitę britų parlamentas vėl balsuotų dėl Th.May sutarties projekto ir jį atmestų, kovo 28-ąją galėtų vykti specialus ES vadovų susitikimas.
JK užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketvirtadienį įspėjo, kad specialaus ES susitikimo metu Bendrija galėtų pasiūlyti „Brexit“ nukėlimą, tačiau jis galėtų turėti „labai sudėtingų sąlygų“.
„Brexit“ atidedamas: kas tuomet?
Anksčiau šią savaitę Th.May ruošiantis surengti dar vieną balsavimą dėl jos sutarties projekto, Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow pareiškė, kad trečią kartą balsuoti dėl to paties teksto iš principo negalima – jis turi būti „esmingai“ pakeistas.
J.Bercow pirmą kartą pasirėmė 1604 metų parlamento norma, draudžiančia teikti balsavimui tą patį įstatymo tekstą.
Vis dėlto, iš Briuselio grįžusi Th.May gali bandyti pasitelkti argumentą, kad pasikeitė aplinkybės, todėl šis ribojimas nebeturi būti taikomas.
Jei dėl to paties sutarties projekto bus balsuojama dar kartą ir jis bus atmestas, britų parlamentarai tarsis, kaip rasti išeitį iš aklavietės – jiems pažadėti balsavimai dėl švelnesnio „Brexit“ varianto, antro referendumo ir išankstinių rinkimų.
Kodėl nesutariama?
Britų parlamentarai jau du kartus triuškinančiu balsų skirtumu atmetė Th.May ir Briuselio susiderėtą įstatymo projektą. Pagrindine kliūtimi susitarti tapo vadinamoji „apsidraudžiamoji priemonė“ (angl. backstop). Ji sukurtų bendrą ES ir JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.
Dabartiniame skyrybų sutarties projekte numatoma, kad ši „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai – kol bus rastas nuolatinis sprendimas. Tačiau „Brexit“ šalininkai nerimauja, kad Londonas, nepriėmus jokio kito susitarimo, visam laikui turės paklusti ES prekybos taisyklėms.
Savo ruožtu ES nesiruošia nusileisti: baiminamasi, kad tuomet kitos Bendrijos narės sieks pakeisti sutarties projektą jiems rūpimais klausimais.
Be to, Briuselis turi progą pasiųsti žinutę kitiems euroskeptikams – parodyti, jog pasitraukimas iš ES nėra lengvas procesas.
