Dešimtys šiais metais įvykdytų išpuolių pakurstė tarpkonfesinę įtampą tarp Irako sunitų mažumos ir šiitų daugumos bei lėmė kai kurių tikinčiųjų apsisprendimą tiesiog neiti į maldos vietas.
„Padažnėjo abipusės atakos prieš sunitų ir šiitų mečetes, – sakė politikos analitikas Ihsanas al Shammari. – Tai – karas su mečetėmis.“
Irakiečiai nuo 2003 metų invazijos, kuriai vadovavo JAV ir kurios metu buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas, kenčia smurtą beveik kasdien. Kovotojai iki šiol kone kasdien rengia išpuolius prieš saugumo pajėgas ir civilius gyventojus, o dabar dar nusitaikė ir į mečetes.
Per vieną didžiausių išpuolių, praėjusį penktadienį po maldų, dvi bombos sprogo prie sunitų mečetės Baakuboje, esančioje į šiaurę nuo Bagdado.
Viena bomba sprogo tikintiesiems išeinant, o kita – žmonėms susirinkus pirmojo sprogimo vietoje. Iš viso žuvo 41 žmogus.
Sekmadienį premjeras Nuri al Maliki paragino penktadieniais vienoje didelėje Bagdado mečetėje rengti bendras šiitų ir sunitų maldas.
„Tie, kurie taikosi į mečetes, yra ir sunitų, ir šiitų priešai, ir planuoja įžiebti (tarpkonfesinę) nesantaiką“, – sakoma jo pareiškime.
Įtampa tvyro tarp šiito N.al Maliki vyriausybės ir sunitų, kurie kaltina valdžią, jog ji stumia jų bendruomenę į paribį neteisingais sulaikymais bei kaltinimais dalyvavimu terorizme.
Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Martinas Kobleris kreipėsi į Irako lyderius ragindamas sustabdyti smurtą, taip pat – ir išpuolius prieš mečetes.
„Visų lyderių atsakomybė – sustabdyti kraujo liejimą, – sakė M.Kobleris. – Maži vaikai gyvi sudega automobiliuose. Tikintieji pakertami savo pačių mečetėse. Tai daugiau negu nepriimtina.“
