ES pareigūnai patys pranešė, kad Europos Komisija ketina iškelti tokį klausimą artėjančiose transatlantinių partnerių diskusijose dėl bendradarbiavimo kovoje su COVID-19 pandemija.
Bendrija esą taip pat norėtų, kad Vašingtonas garantuotų vakcinų dozių gamybai reikalingų komponentų srautus.
Farmacijos kompanija „AstraZeneca“ sausio pabaigoje pranešė susidūrusi su vakcinų gamybos problemomis gamyklose ES šalyse ir Bendriją informavo, kad pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį pristatys mažiau dozių nei anksčiau planuota – ne 100 mln, o tik 40 mln.
ES šalis tokia žinia papiktino, o šią savaitę Italija, kurioje vėl daugėja užsikrėtimų koronavirusu, neleido iš šalyje veikiančios gamyklos išvežti kelių šimtų tūkstančių „AstraZeneca“ vakcinos dozių į Australiją.
Europos Komisija tokiam sprendimui pritarė – Roma pirmoji pasinaudojo galimybe užblokuoti siuntą pagal neseniai įtvirtintą eksporto autorizavimo schemą.
Tiesa, kompanija ir pati anksčiau skelbė, kad antrąjį ketvirtį vakcinos dozių Bendrijai, kuri jas perka centralizuotai, jau tieks tiek, kiek sutarta – 90 mln. Be to, esą planuojama pusę dozių surinkti iš gamyklų kitur pasaulyje, taigi – galbūt ir JAV.
„Tikimės, kad galėsime dirbti su JAV ir užtikrinti, jog vakcinos, gaminamos ar pakuojamos Amerikoje tam, kad būtų įvykdyti sutartyse su ES numatyti įsipareigojimai, bus mums pristatytos“, – „Financial Times“ informavo Europos Komisija.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį jau aptarė bendradarbiavimą kovojant su pandemija.
Nors „AstraZeneca“ galimo susitarimo tarp ES ir JAV nekomentuoja, jis įmanomas. J.Bideno administracija neseniai skelbė, kad visus šalies suaugusiuosius aprūpins vakcinų dozėmis iki gegužės.
„AstraZeneca“ vakcina Amerikoje dar net nepatvirtinta, todėl Vašingtonas teoriškai gali pritarti tokiai pagalbai ES – jei nuspręs, kad šių dozių amerikiečiams gali net neprireiki, kadangi visiškai užtenka „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų dozių.
Dalis žmonių abejoja vakcinos saugumu ir veiksmingumu, nors naujausi tyrimai rodo, kad ji tokia pat efektyvi kaip ir „Pfizer/BioNTech“ gaminys.
Šiuo atveju galėtų net būti nesvarbus dar JAV prezidento Donaldo Trumpo gruodį pasirašytas įsakas, kuriuo nurodoma, kad Amerikoje pagamintos vakcinų dozės turi būti pirmiausia skiriamos amerikiečiams.
JAV iš viso yra užsakiusios 300 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, bet šio produkto dar nepatvirtino Federalinė maisto ir vaistų administracija (FDA).
Jei susitarti pavyktų, Bendrijos šalims dar reikėtų įtikinti kol kas skeptiškai „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu nusiteikusius piliečius ja skiepytis.
Dalis žmonių abejoja vakcinos saugumu ir veiksmingumu, nors naujausi tyrimai rodo, kad ji tokia pat efektyvi kaip ir „Pfizer/BioNTech“ gaminys, o, svarbiausia, apsaugo nuo sunkių ligos formų bei mirčių.
Vasario pabaigoje daugelis ES šalių atšaukė rekomendacijas neskiepyti „AstraZeneca“ vakcina 65 metų ir vyresnių asmenų.
-
Efektyvumo sinonimu vadinama Vokietija išgyvena košmarą dėl vakcinų nuo koronaviruso
-
J.Bidenas: iki vasaros JAV turės pakankamai vakcinų visiems suaugusiesiems paskiepyti
-
Tyrimas: „AstraZeneca“ vakcina veiksmingai apsaugo senyvus žmones
-
Ekspertas: „Tokia krizė ištinka kartą per 100 metų, o mes neskiepijame savaitgaliais? Tai beprotiška“
-
Pirmoji kregždė: įsiutusi Italija neleido „AstraZeneca“ eksportuoti vakcinų dozių į Australiją
