„Esu pasiruošęs išklausyti ir kalbėtis, bet ne taip, kad būtų panaikintas įstatymas“, – sakė M.Rajoy pirmame savo viešame pasisakyme po separatistų pergalės sekmadienio rinkimuose.
„Aš taip pat nesiruošiu kalbėtis apie Ispanijos vienybę ar suverenitetą“, – pridūrė jis. „Kai kurių pretenzijos buvo ir yra už įstatymo ribų, o dabar buvo parodyta, kad jie neturi pakankamos daugumos žmonių paramos“, – sakė premjeras.
Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų. Kartu jie turi 72 vietas – užtektinai, kad galėtų kontroliuoti 135 vietų parlamentą.
Tačiau aljansui pritrūko rinkėjų palaikymo, kad vienas galėtų užsitikrinti daugumą asamblėjoje, ir tai suteikia jo priešininkams Madride tvirtą argumentą priešintis Katalonijos nepriklausomybės siekiui.
Raulis Romeva, Katalonijos nepriklausomybę remiančios koalicijos vadovas, pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad rinkimų nugalėtojai yra pasiryžę 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą.
„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.
„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.
Katalonijos nacionalistų lyderiai šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą vaizdavo kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo po to, kai M.Rajoy neleido jiems surengti tiesioginio referendumo šiuo klausimu, koks vyko Škotijoje 2014 metais.
Jis tvirtina, kad toks plebiscitas prieštarauja Ispanijos konstitucijos nuostatai, kad tik nacionalinė vyriausybė gali skelbi referendumą dėl suvereniteto ir kad tokiame balsavime turėtų dalyvauti visos Ispanijos rinkėjai.
