Ispanijos šiaurės vakaruose esančioje Galisijoje regioninės vyriausybės lyderis, socialistas Emilio Perezas Torino pripažino pralaimėjimą opozicinei konservatyviajai Liaudies partijai (PP), kuri gavo 39 vietas 75 vietų regioninėje asamblėjoje.
PP lyderis visos šalies mastu Mariano Rajoy savo gimtojoje Galisijoje vykdė aktyvią rinkimų kampaniją. Ši pergalė laikoma jo išsigelbėjimu kovoje dėl teisės likti prie partijos vairo.
Prie Prancūzijos sienos esančioje Baskijoje, kur stiprios separatistinės nuotaikos, premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero socialistai siekė nuversti nuosaikiai nacionalistinę Baskų nacionalistų partiją (PNV), kuri šiame regione valdo nuo 1980-ųjų.
PNV gavo 30 iš 75 vietų Baskijos regioninėje asamblėjoje, o socialistai – 24 vietas, daugiau nei turėtas 18, rodo galutiniai rezultatai. Absoliučiai daugumai reikia 38 vietų.
Tačiau PNV bus sunku suformuoti daugumos koaliciją, nes trys kitos nacionalistų partijos drauge gavo septynias vietas. PP gavo 13 vietų, o mažytė partija UPD – vieną vietą. Tai reiškia, kad ne nacionalistų partijos pirmą kartą nuo Baskijos regioninės asamblėjos įsteigimo turės joje daugumą.
Baskijos asamblėja buvo įsteigta 1980 metais, netrukus po Ispanijos grįžimo prie demokratijos 1975-aisiais.
Šie regioniniai rinkimai Baskijoje ir Galisijoje vyko po to, kai praėjusių metų pabaigoje Ispanijoje žlugo dešimtmetį trukęs nekilnojamojo turto bumas ir prasidėjo recesija.
Baskijos socialistų lyderis Patxi Lopezas atsisakė pripažinti pralaimėjimą ir išreiškė viltį, kad bus naujasis Baskijos vyriausybės lyderis.
„Sulaukėme geriausių rezultatų (Baskijos) rinkimuose per visą savo istoriją, – sakė jis džiūgaujančiai šalininkų miniai. – Neatsisakau savo kandidatūros kėlimo ir reikiamos paramos telkimo, kad būčiau kitas regioninės vyriausybės vadovas“.
Prieš rinkimus visuomenės apklausos rodė, kad parama Baskijos socialistams didėja, o analitikai tai siejo su J.L.R.Zapatero bandymu per savo pirmąją kadenciją derėtis dėl taikos su ginkluota baskų separatistų grupuote ETA, kuri yra kaltinama dėl 825 žmonių žūties per 40 metų trunkančią jos kampaniją už nepriklausomą baskų valstybę.
Tos preliminarios derybos žlugo, kai per grupuotės išpuolį Madrido oro uoste 2006 metų gruodį žuvo du žmonės.
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas praėjusį mėnesį dėl ryšių su ETA ir jo uždraustu politiniu sparnu „Batasuna“ uždraudė dviem nepriklausomybę remiančioms partijoms dalyvauti šiuose rinkimuose.
Rinkimuose Baskijoje ir Galisijoje galėjo dalyvauti maždaug 4 mln. žmonių. Tai buvo pirmieji rinkimai nuo to laiko, kai J.L.R.Zapatero prieš metus grįžo į valdžią antrajai ketverių metų kadencijai.
Praėjusių metų pabaigoje pasaulinė finansų krizė paspartino Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimą po dešimtmetį trukusio bumo. Šalyje prasidėjo recesija, o nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išaugo iki 13,9 proc. ir buvo didžiausias 27 narių Europos Sąjungoje.
Per sekmadienio rinkimus J.L.R.Zapatero siekė įvertinti, kokiu mastu žmonės remia jo priemones krizei spręsti, tarp kurių yra 11 mlrd. eurų (36,9 mlrd. litų) infrastruktūros planas daugiau kaip 300 tūkst. darbo vietų sukurti.
