Pabėgėlių stovykla, esanti netoli Duhoko miesto, JT pabėgėlių agentūros „UNHCR“ buvo įkurta praėjusį mėnesį, norint pagelbėti iš gimtojo miesto ISIS džihadistų išvytiems jazidams.
Paklausiau Arios, ar, ji papasakos mums savo istoriją. Ji linkteli galvą ir tuomet žvilgteli į savo senyvo amžiaus tėvus bei paprašo juos palikti palapinę. Ji nenori, kad jie išgirstų tai, ką ji pasakos.
Prieš šešias savaites šeima ankstyvą rytą susigrūdo į kaimyno automobilį. Jie girdėjo, kad ISIS džihadistai atvyksta ir jie desperatiškai bandė pabėgti iš savo namų Sindžare. Jie išvažiavo į kelią, tačiau transporto priemonių su juodomis vėliavomis konvojus pravažiavo pro juos. Jie galvojo, kad jau paspruko iki to momento, kol "Islamo valstybės" automobilių konvojus nepastojo jiems kelio ir jų neapsupo.
„Jie privertė mus išlipti iš automobilio“, – pasakojo Aria. „Mergaitės ir moterys buvo atskirtos nuo vyrų, tarp jų ir nuo 19-mečio brolio. Jie pasiėmė tik merginas į mikroautobusus“, – tęsė ji.
Žiaurios sąlygos
Iš Sindžaro miesto Aria, jos 14-metė svainė ir dar būrys kitų merginų buvo vežamos 120 kilometrų į ISIS tvirtovę – Mosulo miestą – antrą didžiausią Irako miestą, kuris maištininkams atiteko birželį. Jos buvo nuvežtos į trijų aukštų namą, kuriame buvo laikomos kartu su šimtais paauglių merginų, kurios buvo pagrobtos.
Sapnuoju košmarus. Negaliu nustoti galvoti apie tai, kaip jie elgėsi su merginomis.
„Mosule jie bandė mus priversti pakeisti tikėjimą ir religiją“, – pasakojo ji. „Jie paliepė mums „Skaitykite Koraną“. Kai kurios merginos sakė, kad niekada nėjo į mokyklą ir nemoka skaityti. Aš niekada nesupratau Korano“.
Daugiau kaip tris savaites Aria praleido siaubingose sąlygose. Per tą laiką šeichas atėjo ir pasirinko 20 merginų, tarp jų ir jos 14-metę svainę.
„Jis pasinaudojo ja. Man buvo taip baisu. Daugybė mano draugių buvo prievartaujamos. Labai sunku kalbėti apie tai“, – pasakojo Aria. Seksualinė prievarta yra tabu jos kultūroje ir pažymėti, kad buvai auka yra taip pat nepriimtina.
Arios paklausiau, ar ji taip pat buvo prievartaujama. Ji pažvelgė tiesiai, įsistebeilijo į sieną ir papurtė galvą. Visiškai aišku, kad paauglė patyrė baisią traumą.
„Aš matau jų veidus praktiškai visą laiką“, – prisipažino Aria. „Sapnuoju košmarus. Negaliu nustoti galvoti apie tai, kaip jie pasielgė su merginomis. Aš mačiau ir patyriau pernelyg daug“, – pridūrė ji.
Gėda
JT pabėgėlių agentūros „UNHCR“ Duhoko mieste vadovė Tanya Kareem aiškino, kaip sudėtinga tokioms mergaitėms kaip Aria kalbėti apie tai, kas nutiko.
„Nors šios mergaitės ar moterys išlaisvinamos, manau, kad joms vis tiek sudėtinga kalbėti apie patirtus skausmingus išbandymus. Jos sutraumuotos. jos priklauso bendruomenei, kuri nesupranta, ką tai reiškia šeimai. Tokia patirtis užtraukia gėdą, todėl niekas apie tai ir nekalba“.
Aria ir jos draugė buvo paimtos į Faludžą dviejų ISIS kovotojų, kuriuos ji įvardijo kaip Abu Hasaną ir Abu Jaffarą.
„Jie iš tikrųjų buvo bjaurūs. Jie turėjo ilgas barzdas; jie buvo labai aukšti ir dideli. Net vyrai tokių bijotų. Jie vertė už jų tekėti, gąsdindami mus, kad sužeis, jeigu to nepadarysime. Jie davė mums telefoną paskambinti savo šeimoms ir pasakyti joms, kad mes pakeitėme tikėjimą“.
Pasinaudojusios minėtu telefonu, jos paslapčia paskambino savo draugės dėdei, kuris pažinojo žmonių Faludžoje ir galėjo joms padėti. Kai ISIS kovotojų nebuvo namuose, merginos, apsivilkusios nikabus, pabėgo.
„Mano draugė ir aš mąstėme apie savižudybę. Tačiau nusprendėme paprašyti mūsų draugės dėdės pagalbos ir pabėgti. Jis turėjo draugų, gyvenančių Faludžoje, tačiau jie negalėjo ateiti į namus ir mūsų išlaisvinti, todėl išlaužėme duris, paslėpėme veidus ir maždaug valandą ėjome iki vietos, kur mūsų draugės dėdės draugai mūsų laukė. Jie mus perskėlė į saugius namus Faludžoje“, – pasakojo paauglė.
Turėjau vienintelį brolį. Jis vos prieš šešis mėnesius buvo susituokęs. Man buvo labai liūdna tai išgirsti. Jie nužudė jį ir kitą vyrą, kai mane pagrobė. Jie šovė jam tiesiog į galvą. Mano motina miegojo šalia jo kūno visą naktį, – pasakojo Aria.
Tačiau, kai ji vėl susitiko su savo šeima pabėgėlių stovykloje, ji vėl išgyveno didelį skausmą.
„Nežinojau, kad mano brolį nužudė. Tai mane labai įskaudino. Turėjau vienintelį brolį. Jis vos prieš šešis mėnesius buvo susituokęs. Man buvo labai liūdna tai išgirsti. Jie nužudė jį ir kitą vyrą, kai mane pagrobė. Jie šovė jam tiesiog į galvą. Mano motina miegojo šalia jo kūno visą naktį“, – pasakojo Aria.
Aria nenori pasilikti pabėgėlių stovykloje. Visi žino, kas jai nutiko ir ji teigia, kad yra apkalbinėjama ir varstoma kreivų žvilgsnių. Tačiau dar labiau ją kankina mintys apie tai, kas nutiko kitoms merginoms.
„Jos buvo prievartaujamos, todėl, kad mes pabėgome. Tai buvo bausmė. Jie sustiprino saugumą ir daugiau nė viena mergina nebegalės pabėgti. O aš su tuo turėsiu gyventi“, – nukirto ji.
