„Jeigu ieškoti asociacijų arba kažkokio panašumo su praeitį buvusiais įvykiais, tai dabartinė situacija Ukrainoje yra panašiausia į tokią, kuri buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nors kiti lygina ją su antruoju, tačiau tai yra neteisinga. Vien dėl ideologinių dalykų“, – pažymėjo A.Kulakauskas.
Jis pabrėžė, jog tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje primena mums kokia trapi yra taika.
„Žmonių gyvybės yra nesugrąžinamas dalykas. Apie 65 tūkst. lietuvių tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje ir 46 proc. iš jų žuvo. Na, o aišku karo aukų, kadangi veiksmas nuo 1915 metų pradžios vyko ir Lietuvoje, buvo ir tarp civilių“, – pasakojo A.Kulakauskas.
Jeigu ieškoti asociacijų arba kažkokio panašumo su praeitį buvusiais įvykiais, tai dabartinė situacija Ukrainoje yra panašiausia į tokią, kuri buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nors kiti lygina ją su antruoju, tačiau tai yra neteisinga. Vien dėl ideologinių dalykų, – pažymėjo A.Kulakauskas.
Anot istoriko, sprendimas pradėti karą neprognozavo, jog tai bus didelis, greitas ir pradedančiai pusei pergalingas karas. Galų gale tokių žiaurių pasekmių nei viena į karą įsitraukusi pusė nesitikėjo.
„Europa iki karo išgyveno labai gražią epochą ir sienas buvo galima kirsti lygiai taip pat kaip dabar yra. Žinoma tuo galėjo pasinaudoti tik nedidelė saujelė žmonių. Žinoma emigracija buvo jau ir tada, tik kitokiu pavidalu. Tuo metu jau vyravo socializmo idėjos, ir ne tik Rusijoje. Nuo 19 a. antrosios pusės buvo ir nacionalizmas, nors britai to iki šiol nemato ir apie tai nekalba“, – kalbėjo A.Kulakauskas.
