-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Italija sprendžia galvosūkį: kaip priversti medikus ir slaugytojus skiepytis nuo koronaviruso?

Logika geležinė: vakcinos yra aiškus kelias iš koronaviruso pandemijos, o paskiepyti medikus – bene svarbiausia. Juk taip išvengiama protrūkių ligoninėse ir klinikose. Bet Italija, kurioje mirčių nuo COVID-19 užfiksuota daugiausia visoje Europos Sąjungoje, turi problemą – ten gydytojai vakcinuotis neskuba. Problemos sprendimo būdas prieštaringas – prievarta, rašo „Politico“.
Skiepijimas nuo koronaviruso Italijoje
Skiepijimas nuo koronaviruso Italijoje / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Kai 79 metų plaučių emfizemos kamuojamas Giulio Macio kovo 11-ąją mirė nuo COVID-19 ligoninės skyriuje, kuris teoriškai turėjo būti sandariai apsaugotas nuo koronaviruso, Italijoje imta skambinti pavojaus varpais.

Tyrimas dėl šio senjoro mirties parodė, kad šioje ligoninėje Genujoje kaip tik tuo metu buvo fiksuojamas užsikrėtimų koronavirusu židinys. O sirgo ne tik pacientai, bet ir įstaigos darbuotojai – įskaitant slaugytoją, kuri buvo ką tik atsisakiusi pasiskiepyti nuo COVID-19.

Panašių incidentų pasitaikė ir kitose šalies gydymo įstaigose bei slaugos namuose. Tendencija aiški – Italijoje ir, beje, kitose ES šalyse gana daug medikų atsisakė skiepytis. Roma dabar imasi priemonių.

Fiksuotas tymų protrūkis

Mario Draghi vyriausybė jau praėjusią savaitę paskelbė, kad nuo šiol visiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, įskaitant vaistininkus, skiepytis nuo koronaviruso bus privaloma.

Tie, kurie atsisakys, bus arba perkelti dirbti tokius darbus, kuriuos atliekant neįmanoma užkrėsti COVID-19 aplinkinių, arba laikinai pašalinti iš pareigų. Ilgiausiai toks periodas galėtų trukti metus, o šiuo laikotarpiu atlyginimas nebūtų mokamas.

Vyriausybė pabrėžė: „Šiomis taisyklėmis siekia apsaugoti ir pačius medikus, ir asmenis, kurie turi būti aplinkoje su padidinta užsikrėtimo rizika.“

Vis dėlto M.Draghi, vadovaujantis nacionalinės vienybės ministrų kabinetui, jau susiduria su aršiu ir vienybe toli gražu nekvepiančiu pasipriešinimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mario Draghi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mario Draghi

Mat Italijoje itin aktyvus vadinamųjų antivakserių judėjimas, o su panašiomis idėjomis prieš kelerius metus išpopuliarėjo ir 2018 metais į valdančiąją koaliciją prasibrovė „Penkių žvaigždžių“ judėjimas.

Be to, visuomenės pasitikėjimas vakcinomis sumenko po to, kai Italija šiemet buvo nusprendusi laikinai sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ preparatu. Netrukus apklausa parodė, kad norinčiųjų skiepytis sumažėjo iki 52 proc.

Italijoje itin aktyvus vadinamųjų antivakserių judėjimas, o su panašiomis idėjomis prieš kelerius metus išpopuliarėjo ir 2018 metais į valdančiąją koaliciją prasibrovė „Penkių žvaigždžių“ judėjimas.

Problema nenauja. 2016 metais viena studija paliudijo, kad prieš vakcinas griežtai nusistatę vos 0,7 proc. Italijos gyventojų (visoje Europoje – kiek mažiau nei 2 proc.), tačiau abejonių esą turi net 15,6 proc.

Galiausiai nuo 2013 iki 2016 metų vaikų, skiepijamų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, skaičius Italijoje nukrito žemiau rekomenduojamo lygio. Nenuostabu, kad 2017-aisiais šalyje buvo fiksuojamas rimtas tymų protrūkis.

Skeptikai garsiai abejoja

Dar neseniai toks italų skeptiškumas atrodė galbūt keliantis nerimą, bet nelabai didelį. Bet dabar, tęsiantis koronaviruso pandemijai ir po pasaulį skrajojant naujoms viruso atmainoms, įtikinti žmones vakcinuotis tampa ypač svarbu.

Šiauriniame Lombardijos regione, kuris Italijoje nuo COVID-19 nukentėjo labiausiai, 6–10 proc. medicininių įstaigų darbuotojai nepanoro skiepytis. Pietinėje Apulijoje rodiklis siekia 10–15 proc.

Daug antivakserių vis dar tiki 1998 metais mokslo žurnale „The Lancet“ paskelbta publikacija, kurioje melagingai teigiama, kad vakcinos sukelia autizmą. Šis mitas jau seniausiai paneigtas, bet Italijoje sėkmingai toliau gyvuoja.

Net 2012 metais vienas šalies teismas pasirėmė šia studija, kai skyrė valstybinę kompensaciją autisto vaiko šeimai. Toks verdiktas vėliau, tiesa, buvo anuliuotas.

Garsus vakcinų šalininkas, San Rafaelio universiteto Milane virusologas Roberto Burioni mano, kad kalta socialiniuose tinkluose plintanti dezinformacija.

„Ta melagiena „The Lancet“ tik pablogino situaciją. Vyriausybės ir farmacijos kompanijos beveik nesistengia kovoti su melagingomis naujienomis. O pasitikėjimą per naktį susigrąžinti sunku“, – tvirtino R.Burioni.

Imago / Scanpix nuotr./Roberto Burioni
Imago / Scanpix nuotr./Roberto Burioni

54-erių Elena Vio, slaugytoja iš Trevizo miesto, atvirai sako, kad išties nebetiki vakcinomis. Moteris mano, kad jos 14-metė dukra būtent dėl vakcinos nuo erkinio encefalito dabar turi sveikatos problemų.

Vien Trevize COVID-19 vakcinos atsisakančių sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų – dešimtys. 62 tokie asmenys kovą atvirame laiške dėstė, kad vakcinos buvo sukurtos įtartinai greitai, kad jų poveikis neaiškus, kad ir po skiepo įmanoma užkrėsti kitus žmones.

Vienas medikų, Roberto Cappelletti, „Politico“ teigė, kad savo požiūrį grindžia mokslu: „Šios vakcinos eksperimentinės. Jos gali sukelti autoimunines ligas ir rimtai pakenkti sveikatai. Reikia 10–15 metų, o kol kas rizika per didelė.“

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

Tiesa, Gydytojų, chirurgų ir ortodongų ordino prezidentas Filippo Anelli palaiko naująjį teisės aktą. Jis pabrėžia, kad vakcinos jau išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes ir kad medikai privalo remtis moksliniais duomenimis.

„Gydytojai, kurie atsisako vakcinos, yra ne gydytojai. Jie yra tarsi inžinieriai, kurie netiki matematika“, – sakė F.Anelli.

O Apulijos regione įstatymas jau davė rezultatų. Laiškai, kuriuose išvardijamos galimos sankcijos – ne tik laikinas nušalinimas nuo darbo, bet ir 5 tūkst. eurų bauda, suveikė, ir dabar medikai jau rikiuojasi prie vakcinų, sako vietos politikas Fabiano Amati.

Negali vairuoti autobuso, jei netiki stabdžiais

Nerimas dėl vakcinų jaučiamas ir tarp kitose Europos šalyse dirbančių sveikatos apsaugos sistemų darbuotojų.

2019-aisiais viena studija parodė, kad medikai būgštauja dėl šalutinių efektų, taip pat neretai tiki, jog geriau pasigauti ligą ir taip natūraliai sustiprinti imunitetą. Be to, svarstoma, esą farmacijos kompanijos siekia užsidirbti.

R.Burioni: daktaras, kuris netiki mokslu, yra ne daktaras. Negali vairuoti autobuso, jei netiki stabdžiais.

Slaugytojai septynis kartus labiau nei medikai linkę netikėti vakcinomis. Didžiausi skeptikai – būtent Italijoje, taip pat Slovėnijoje.

Prancūzijoje, beje, irgi kalbama, kad reikėtų privalomo medikų skiepijimo. Sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas kovą dar viešai kreipėsi į sveikatos apsaugos institucijų darbuotojus ir paragino juos skubiai skiepytis.

„Scanpix“ nuotr./Olivier Veranas
„Scanpix“ nuotr./Olivier Veranas

Jungtinė Karalystė ruošiasi įvesti privalomą slaugos namų darbuotojų skiepijimą. Tikimasi, kad premjeras Borisas Johnsonas apie tai praneš jau balandį.

Pačioje Italijoje abejojama, ar ligoninėse nekils krizė, jei medikai ir kiti darbuotojai bus priverstinai perkeliami dirbti kitų darbų. Tačiau vyriausybė nutarė veikti ryžtingai.

„Nėra jokios erdvės lankstumui, nes net vienas nepasiskiepijęs asmuo gali sukelti mirtiną protrūkį. Tai principo reikalas. Daktaras, kuris netiki mokslu, yra ne daktaras. Negali vairuoti autobuso, jei netiki stabdžiais“, – pabrėžė R.Burioni.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius