Prieš kruopščiai surežisuotą ceremoniją A.Lukašenkos kortežas judėjo neįprastai ištuštėjusiomis Minsko gatvėmis, o jo priekyje važiavo devyni motociklai.
Prezidentas atvyko į Respublikos rūmus, lydimas nesantuokinio sūnaus Kolios, kuris vilkėjo kostiumą, tačiau atrodė labai mažas šalia augaloto tėvo. Berniukas kelis pastaruosius mėnesius dalyvavo daugelyje valstybės renginių su A.Lukašenka.
Sostinės centrinėse gatvėse prieš prisaikdinimo ceremoniją žmonių praktiškai nebuvo, nors pareigūnai iškėlė vėliavas ir pakabino didžiulį plakatą su užrašu „Už stiprią ir klestinčią Baltarusiją!“
Vakarų šalys, kurios nepripažino praėjusį mėnesį vykusių rinkimų sąžiningais ir pareikalavo paleisti po jų suimtus opozicijos lyderius bei aktyvistus, į autoritarinio lyderio inauguracijos ceremoniją savo atstovų nepasiuntė.
„Pradėdamas eiti Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos liaudžiai, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, laikytis ir ginti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas“, – prisiekė A.Lukašenka.
Po to Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina jam įteikė prezidento pažymėjimą.
Iškilmingą inauguracijos ceremoniją Respublikos rūmų didžiojoje salėje stebėjo Nacionalinio Susirinkimo deputatai, Vyriausybės ir CRK nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Vyriausiojo ūkio teismų teisėjai, Baltarusijos visuomenės atstovai.
Maskvai inauguracijoje atstovavo Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas, pranešė Rusijos ambasada.
Nei Europos Sąjungos (ES) delegacijos Minske vadovas, nei Bendrijos šalių atstovai Baltarusijoje A.Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje nedalyvavo.
„Mūsų pozicija dėl šių rinkimų labai aiški. Mes daug kartų raginome paleisti politinius kalinius ir liautis persekioti opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus“, – Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.
„Šį sprendimą priėmė visos 27 Europos Sąjungos valstybės“, – pridūrė ji.
Pernai po gruodžio 19 dieną vykusių rinkimų dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš rinkimus, kuriuos A.Lukašenka, oficialiais duomenimis, laimėjo surinkęs 79,67 proc. rinkėjų balsų.
Prieš protestuotojus buvo imtasi griežtų priemonių, o daugiau nei 600 žmonių buvo suimti, tarp jų dauguma kandidatų, metusių iššūkį A.Lukašenkai, kurį Vašingtonas anksčiau yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi.
ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto galimas sankcijas.
Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusija taip pat nurodė uždaryti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) būstinę Minske, akivaizdžiai reaguodama į šios transatlantinės saugumo bendrijos aštrią kritiką dėl pastarųjų prezidento rinkimų.
ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto galimas sankcijas.
Tačiau didėjant diplomatiniam susipriešinimui tarp Baltarusijos ir Bendrijos inauguracijos išvakarėse A.Lukašenka itin dygiai pažadėjo reaguoti, jeigu Vakarų šalyse nuspręstų izoliuoti jo režimą.
Karingame kreipimesi į savo Vyriausybę lyderis pareiškė, kad Vakarų šalių grasinimai uždrausti išduoti vizas jo administracijai bus laikomas mėginimu parklupdyti Baltarusiją.
„Niekam nesiruošiame lankstytis ir niekam neleistina mus versti tai daryti. Tai susiję su visais, kurie mėgina daryti spaudimą ir blokuoti šalį – nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa Europos Sąjunga“, – A.Lukašenka sakė per Vyriausybės posėdį.
„Vyriausybei duotas vienas nurodymas: jeigu kas nors bandys taikyti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias griežčiausias“, – pažymėjo jis.
Lenkija ir Vokietija buvo vienos iš pagrindinių šalių, pasisakiusių prieš smurtą Baltarusijoje po rinkimų, per kuriuos A.Lukašenkos pagrindinis varžovas oficialiai tesurinko mažiau nei 3 proc. balsų.
A.Lukašenka savo Vyriausybei sakė, kad suimtųjų prisipažinimai rodo, esą šios dvi Europos šalys siekė nuversti Baltarusijos vadovą, kurstydamos protestus rinkimų dieną.
„Tikriausiai matėte, kaip įnirtingai vokiečiai ir lenkai puola Baltarusiją... Visi šie planai ir didžioji dalis pinigų buvo gauti iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas, – pareiškė jis. – Būtent ten buvo sukurpti planai pasikėsinti į konstitucinę santvarką.“
Kitaip negu JAV ir ES, Rusija atsiribojo nuo kaimynės „vidaus reikalų“, siekdama tęsti bendrus ekonomikos projektus su Minsku.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris yra faktinis savo šalies lyderis, ketvirtadienį per derybas su Baltarusijos Vyriausybės vadovu sakė, kad Maskva ir Minskas „turi stiprų potencialą ir geras vystymosi perspektyvas“.
