Antradienio vakarą B.Obama pusantros valandos kalbėjosi su B.Netanyahu Ovaliniame kabinete, tačiau buvo neįprasta, kad prezidentas su savo svečiu neišėjo pozuoti žurnalistų nuotraukoms.
Ginčas dėl nausėdijų tarp JAV ir Izraelio sukūrė didžiausią įtampą per daugelį pastarųjų metų.
Įsibėgėjus intensyvios diplomatijos vakarui, B.Netanyahu paprašė galimybės asmeniškai pasitarti su savo padėjėjais, naujienų agentūrai AFP sakė savo vardo nepanoręs skelbti vienas JAV pareigūnas.
Kiek ilgiau nei po valandos Vakarų sparno Roosevelto kambaryje pasilikęs Izraelio lyderis paprašė dar vieno susitikimo su B.Obama. Prezidentas atėjo iš savo šeimos apartamentų antrajam susitikimui Ovaliniame kabinete, kuris truko 35 minutes.
Tuojau po to B.Netanyahu skubiai išvažiavo iš Baltųjų rūmų savo limuzinu, nė nežvilgtelėjęs į žurnalistus.
Baltųjų rūmų pareigūnai atsisakė atskleisti šių derybų nuotaiką arba esmę, taip pat nurodyti, ar buvo pasiūlyta arba priimta kokių nors susitarimų.
Anksčiau B.Netanyahu, prie kurio per derybas prisijungė gynybos ministras Ehudas Barakas, užėmė griežtą poziciją dėl JAV reikalavimo įšaldyti žydų nausėdijų plėtrą, pareiškęs, kad dėl tokio Vašingtono požiūrio taikos derybos su palestiniečiais gali būti atidėtos vieniems metams.
„Jei amerikiečiai remia neracionalius palestiniečių reikalavimus įšaldyti nausėdijų plėtrą Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante, kyla grėsmė, kad taikos procesas gali būti blokuotas vieniems metams“, – sakė Izraelio premjeras.
Tuojau po to B.Netanyahu skubiai išvažiavo iš Baltųjų rūmų savo limuzinu, nė nežvilgtelėjęs į žurnalistus.
„Izraelio ir Jungtinių Valstijų ryšys neturėtų tarpti dviejų šalių nesutarimų dėl taikos proceso su palestiniečiais įkaitu“, – sakė B.Netanyahu, kurio žodžius citavo Izraelio žiniasklaida.
Šios derybos, kuriose veikiausiai taip pat buvo aptarta Irano branduolinė grėsmė Vašingtonui mėginant sutelkti tarptautinę paramą ketinimams įvesti griežtesnes sankcijas Teheranui, buvo surengtos tarp JAV ir Izraelio įsiplieskus vienam aršiausių ginčų per daug dešimtmečių.
B.Netanyahu pirmadienį vėlai vakare savo emocingoje kalboje įtakingos JAV žydų lobistų organizacijos – Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komiteto (AIPAC) – konferencijoje pabrėžė, kad „Jeruzalė yra ne nausėdija“, o Izraelio sostinė. Šis jo pareiškimas buvo akivaizdi žinia B.Obamai, jog Izraelis šiuo klausimu neketina eiti į kompromisus.
Jungtinės Valstijos įspėjo, kad naujų namų žydų naujakuriams statybos aneksuotoje Rytų Jeruzalėje tiesiogiai pakerta Amerikos, kaip taikos proceso tarpininkės, patikimumą ir žlugdo pastangas pasiekti, kad Izraelis ir palestiniečiai pradėtų vadinamąsias suartėjimo derybas.
Vašingtonas piktai reagavo, kai Izraelio vyriausybė per JAV viceprezidento Joe Bideno vizitą paskelbė, jog Rytų Jeruzalėje bus pastatyti dar 1 600 apartamentų žydų naujakuriams.
Nors B.Netanyahu atsiprašė už tai, kad sprendimas dėl naujų namų statybos buvo paskelbtas netinkamu metu, jo išprovokuotas ginčas rusena jau dvi savaites ir neatrodo, jog kuri nors konflikto šalis būtų pasirengusi nusileisti.
Tuo metu, kai vyko susitikimas Baltuosiuose rūmuose, Izraelyje buvo paskelbta, kad vietos valdžios atstovai uždegė žalią šviesą pastatyti 20 butų žydų naujakuriams toje Rytų Jeruzalės vietoje, kur anksčiau stovėjo palestiniečių viešbutis.
B.Netanyahu tvirtina, jog tiesiog tęsia politiką, kurią vykdė visos Izraelio vyriausybės nuo 1967 metų, kai žydų valstybė laimėjo karą prieš kaimynines arabų šalis ir užėmė Rytų Jeruzalę, kurią vėliau aneksavo, tačiau nė viena įtakinga pasaulio valstybė nepripažino šio žingsnio.
Izraelis tvirtina, kad visa Jeruzalė yra amžina žydų valstybės sostinė. Tuo tarpu palestiniečiai nori, kad rytinis miesto sektorius, kuriame gyvena daugiausiai arabai, taptų jų būsimos valstybės sostine.
Palestiniečiai antradienį įspėjo, kad dabartinė B.Netanyahu pozicija gali sužlugdyti viltis, jog bus pradėtos rimtos taikos derybos.
„Tai, ką pasakė B.Netanyahu, neprisideda prie Amerikos pastangų ir nepadės Amerikos administracijai sugrąžinti abi šalis į netiesiogines derybas“, – sakė Palestinos savivaldos administracijos atstovas spaudai Nabilas Abu Rudeina.
B.Netanyahu susitikimas su B.Obama įvyko tokiu metu, kai Izraelio vyriausybė įsivėlė į dar vieną diplomatinį ginčą, šį kartą – su Didžiąja Britanija.
Konfliktas su Londonu kilo dėl suklastotų britų pasų panaudojimo per operaciją, kurios metu, kaip įtariama, žydų valstybės žvalgybos agentūros smogikai Dubajuje nužudė vieną iš palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ lyderių Mahmudą al Mabhuhą.
Britanija dėl šio konflikto išsiuntė iš šalies vieną Izraelio diplomatą. Izraelis, kuris tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad jo slaptoji tarnyba „Mossad“ yra susijusi su M.al Mabhuho nužudymu, išreiškė nusivylimą tokiu Londono sprendimu.
Baltųjų rūmų pareigūnai atsisakė komentuoti tų derybų toną arba esmę, taip pat nesakė, ar buvo pasiūlyta arba priimta kokių nors susitarimų.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, griežtai kritikavusi Izraelį dėl nausėdijų, pirmadienį AIPAC konferencijoje vis dėlto pareiškė, kad JAV parama Izraelio saugumui yra „tvirta kaip uola“ ir niekada nenutrūks.
Susitikimo su JAV prezidentu atmosfera buvo „gera“
Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kanceliarija trečiadienį pranešė, kad Vašingtone vykusio vyriausybės vadovo susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama atmosfera buvo gera.
Abu lyderiai „apie pusantros valandos privačiai bendravo geroje atmosferoje“, sakoma premjero kanceliarijos pranešime. Ten pat nurodoma, kad B.Netanyahu ir B.Obamos patarėjai surengė atskiras derybas, kurios bus tęsiamos trečiadienį.
Tame pranešime antradienio vakarą vykęs Izraelio premjero ir JAV prezidento susitikimas nebuvo plačiau komentuojamas.
Baltųjų rūmų pareigūnai atsisakė komentuoti tų derybų toną arba esmę, taip pat nesakė, ar buvo pasiūlyta arba priimta kokių nors susitarimų.
