Mitingą viename miesto rajone, kur gyvena daugiausiai ultraortodoksai, organizavo radikalių pažiūrų organizacija „Eda Haredit“.
Mea Šearimo rajone rabinai sakė kalbas jidiš kalba, o vienas transparantas skelbė: „Esame žydai, todėl nesirašysime į sionistų kariuomenę“.
Praeitą savaitę Izraelio Aukščiausiasis Teismas atmetė įstatymą, atleidžiantį religiją studijuojančius ultraortodoksus vyrus nuo karinės tarnybos. Nutartyje argumentuojama, kad ši išlyga pažeidžia lygybę.
Teismo sprendimas gali reikšti, kad šie asmenys bus prievarta šaukiami į tarnybą, o toks itin ginčijamas scenarijus gali sukelti svarių politinių pasekmių.
Teismo sprendimas gali reikšti, kad šie asmenys bus prievarta šaukiami į tarnybą, o toks itin ginčijamas scenarijus gali sukelti svarių politinių pasekmių.
Vis dėlto teismas savo nutarties įsigalėjimą atidėjo metams, kad būtų pasiruošta naujai tvarkai. Taigi, vyriausybė dar turės galimybę priimti kokį nors naują įstatymą.
Ultraortodoksų politinės partijos ir jų sąjungininkai vyriausybėje tikriausiai parengs naują teisės aktą, kuriuo būtų siekiama apeiti teismo nutartį ir palikti išlygą galioti.
Ultraortodoksų partijos yra svarbi premjero Benjamino Netanyahu valdančiosios koalicijos dalis. Izraelio politikoje joms dažnai priklausydavo lemiamas žodis.
Privalomosios karinės tarnybos klausimas yra dalis dešimtmečius vykstančių debatų, ar jauni ultraortodoksai, studijuojantys dvasinėse seminarijose, turi tarnauti kariuomenėje kaip ir visi kiti Izraelyje gyvenantys žydai.
Sulaukė 18 metų, vaikinai turi tarnauti dvejus metus ir aštuonis mėnesius, o merginos – dvejus metus.
Ultraortodoksai karinei tarnybai priešinasi dėl įvairių priežasčių. Radikaliausių pažiūrų sekėjai įsitikinę, kad žydų valstybė negali būti įkurta dar neatėjus Mesijui.
Kiti argumentuoja, kad studijos seminarijose Izraeliui yra tokios pačios svarbios kaip karinė tarnyba ir kad ultraortodoksai kariuomenėje susidurtų su šiurkščia leksika ir kitokiu nepamaldžiu elgesiu.
