Dėl Takešimos salų yra kilęs teritorinis ginčas su Korėjos Respublika (KR). Neseniai Prezidentas Lee neteisėtai išsilaipino Takešimos salose. Japonija laikosi pozicijos šį teritorinį ginčą spręsti ramiu, teisingu ir taikiu būdu pagal tarptautinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, rugpjūčio 21 d. Japonija oficialiai įteikė KR diplomatinį siūlymą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) šalių specialiu susitarimu ir pasiūlė taikytis „Apsikeitimo notomis būdu sudarant susitarimą tarp abiejų šalių dėl ginčų sprendimo“ ginče dėl Takešimos salų suvereniteto, išsprendžiant jį ramiu, teisingu ir taikiu būdu pagal tarptautinę teisę. Tačiau rugpjūčio 30 d. KR vyriausybė atsiuntė note verbale pareikšdama, kad nepriima Japonijos siūlymo.
KR yra svarbi tarptautinės bendruomenės narė ir palaiko įstatymo viršenybės principą tarptautinėje visuomenėje dalyvaudama Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Be to, KR kuria savo kaip „globalios Korėjos“ įvaizdį. Atsižvelgdama į tai Japonija tikėjosi, kad KR sąžiningai ir nedviprasmiškai priims Japonijos pasiūlymą ir sutiks kreiptis į TTT, jeigu ji tiki savo pretenzijomis į salas.
Todėl KR atsakymas, kuris nepateikia jokių kitų konkrečių pasiūlymų kaip išspręsti ginčą dėl Takešimos salų, yra labai nuviliantis.
Japonijos vyriausybė ir toliau imsis atitinkamų priemonių ginčui išspręsti pagal tarptautinę teisę, ramiu ir taikiu būdu, neatmetant ir vienašališko kreipimosi į TTT galimybės.
Geriausias būdas spręsti tarptautinius ginčus pagal tarptautinės bendruomenės „teisės ir teisingumo“ principus yra kreiptis į TTT ir ten juos išspręsti. Japonijos vyriausybė ir toliau aktyviai bandys įrodyti KR, kad šis ginčas turi būti išspręstas pagal tarptautinę teisę.
Japonija pastaruoju metu stengėsi įvairiais lygiais kurti į ateitį orientuotus santykius su KR. Prezidento Li neteisėtas išsilaipinimas Takešimos salose rugpjūčio 10 d. neabejotinai sugadino tarpusavio santykius.
Japonija tikisi, kad KR nuoširdžiai atsakys į Japonijos tikėjimą gerais kaimyniniais santykiais.
Istoriniai faktai
Įvairūs istoriniai dokumentai patvirtina, kad Takešimos salos priklauso Japonijai jau nuo XVII amžiaus. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad KR prieš tai valdė Takešimos salas.
Pavyzdžiui, KR teigia, kad Usano sala, aprašoma senuosiuose Korėjos rašytiniuose šaltiniuose, tokiuose kaip “Sinjeung Dong Yeoji Seungnam“ („Išplėstinė Korėjos geografijos apžvalga“, patikslintas leidimas), yra šių dienų Takešimos salos.
Tačiau “Sinjeung Dong Yeoji Seungnam“ žemėlapyje (2 priedas) Usano sala yra pavaizduota į vakarus nuo Utsurio salos. Iš tiesų Takešima yra Utsurio salos rytuose. Tai aiškiai įrodo, kad Usano sala nėra šių dienų Takešimos salyno dalis.
1905 m. sausio mėn. Japonijos vyriausybė priėmė sprendimą prijungti Takešimos salas prie Šimane prefektūros, dar kartą patvirtindama Japonijos teises į Takešimos salas.
Vėliau, kai buvo rengiama San Francisko taikos sutartis, KR pateikė JAV reikalavimą įtraukti Takešimos salas į teritorijų, kurių Japonija turi atsisakyti, sąrašą. JAV atmetė šį reikalavimą, tokiu būdu išreikšdama savo poziciją, kad Takešimos salos yra neatskiriama Japonijos dalis.
Ši pozicija vėliau buvo patvirtinta tuo, kad Takešimos salos buvo JAV pajėgų, dislokuotų Japonijoje, sferoje 1952 m. pagal Japonijos – JAV saugumo sutartį.
Atsižvelgiant į istorinius faktus ir pagal tarptautinę teisę Takešimos salos yra neatskiriama Japonijos teritorijos dalis. Tačiau 1952 m. KR vienašališkai nustatė sieną (vadinama „Syngman Rhee linija“), įtraukdama Takešimos salas ir aiškiai pažeisdama tarptautinę teisę. KR iki šių dienų yra neteisėtai okupavusi Takešimos salas.
Per 13 metų, kol egzistavo „Syngman Rhee linija“, vėliau panaikinta Japonijos – KR žvejybos sutartimi, buvo užgrobta daug Japonijos žvejybos laivų bei suimta daug žvejų, dėl to yra buvę daug nukentėjusių.
Nepaisant to, kad Japonija siūlė KR kreiptis dėl Takešimos salų į TTT 1954 m., 1962 m. ir 2012 m., KR atmetė visus pasiūlymus. Rugpjūčio 17 d. Japonijos Ministras Pirmininkas Noda kreipėsi į Prezidentą Li laišku dėl Takešimos salų.
Tačiau KR laiško nepriėmė ir jį grąžino, nes jame buvo pavartotas žodis „Takešima“. Diplomatinėje praktikoje toks elgesys yra neleistinas. Tai, kad KR tris kartus atsisakė kreiptis į TTT, ir tai, kad KR grąžino valstybės vadovo laišką vien dėl to, kad jame pavartotas žodis „Takešima“, liudija, kad KR nėra tikra dėl Takešimos salų priklausomybės.
