Premjeras Shinzo Abe apie šį palaikymo Kijevui žingsnį oficialiai paskelbs per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Nyderlanduose, ateinančią savaitę vyksiančios viršūnių susitikimo dėl branduolinio saugumo kuluaruose, nurodė NHK.
Tokijo pagalbos paketą sudarys paskolos ir kitokia finansinė parama, kurios bendra suma – 100 mlrd. jenų (977 mln. dolerių arba 243,7 mlrd. litų). Japonija parems Ukrainos infrastruktūros plėtros ir kitus viešuosius projektus, bendradarbiaudama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), skelbia NHK.
Svarbu pagerinti Ukrainos ekonomiką, vardan taikaus tos krizės sprendimo, – sakė Sh.Abe.
Sh.Abe trečiadienį sakė parlamentui: „Svarbu pagerinti Ukrainos ekonomiką, vardan taikaus tos krizės sprendimo.“
Japonija prisidėjo prie JAV ir kitų sąjungininkų, didindama spaudimą Maskvai, tačiau dėl šios krizės Sh.Abe priverstas atsargiai laviruoti – nuo 2012 metų pabaigos, kai atėjo į valdžią, jis dalyvavo jau ne viename susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Sh.Abe buvo vienas iš nedaugelio provakarietiškų lyderių, dalyvavusių Sočio žiemos olimpiados atidarymo ceremonijoje. Jis surengė derybas su V.Putinu tuo metu, kai daugelis kitų vengė bendrauti su Rusijos lyderiu, kilus pasipiktinimui dėl Maskvos priimtų gėjų teises varžančių įstatymų.
Japonijos lyderis siekė glaudesnio ekonominio abiejų šalių bendradarbiavimo, Tokijui įsitraukus į ginčus dėl teritorijų su Kinija ir Pietų Korėja. Tačiau tarptautinė V.Putino izoliacija dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos gali sužlugdyti trapias derybas.
Ankstesnius draugiškus ryšius aptemdė Sh.Abe išsakytas pasmerkimas Rusijai dėl Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo ir grasinimai imtis tolesnių sankcijų prieš Maskvą dėl jos vaidmens toje krizėje.
Japonijos URM ketvirtadienį paskelbė įšaldanti derybas su Rusija dėl vizų režimo sušvelninimo, taip pat nurodė nepradėsianti derybų dėl naujos investicijų sutarties.
