Pareiškimą N.Kanas padarė po to, kai maždaug 100 netoli elektrinės gyvenusių ir namus palikusių žmonių, vilkinčių nuo radiacijos saugančius kombinezonus ir kaukes, trumpam sugrįžo į apleistus namus pasiimti kai kurių asmeninių daiktų.
Didžiausia branduolinė nelaimė, po prieš 25 metus įvykusios Černobylio avarijos, Japoniją ištiko po to, kai šalį sudrebinęs galingas žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis smarkiai apgadino branduolinę jėgainę, o iš dalies išsilydęs reaktorius pradėjo skleisti radiaciją į aplinką.
Kalbėdamas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje centro kairiųjų lyderis leido suprasti, kad Japonija neketina atsisakyti branduolinės energijos, tačiau kur kas didesnį dėmesį skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kurie ateityje turėtų tapti viena pagrindinių energetikos politikos ašių trečioje labiausiai išsivysčiusioje pasaulio šalyje.
Pasak N.Kano, „atominės jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) ir kartu vyriausybė yra labai atsakingos už branduolinę nelaimę, nes laikėsi branduolinės energijos politikos“.
„Aš nusprendžiau nuo birželio atsisakyti metinio premjero atlygio, kol mums pavyks surasti branduolinės nelaimės sprendimo perspektyvą“, – sakė premjeras, atsiprašydamas tautos.
N.Ken atsisako savo 1,6 mln. jenų (maždaug 48 tūkst. litų) mėnesinio premjero atlyginimo, tačiau pasilieka parlamento nario algą, kuri siekia beveik 800 tūkstančius jenų, pranešė vyriausybės kanceliarija.
Kiek anksčiau TEPCO pranešė, kad bendrovės prezidentas Masataka Shimizu ir kiti direktoriai taip pat „ tam tikrą laiką“ neims atlyginimo.
Neseniai premjeras nurodė uždaryti į pietvakarius nuo Tokijo, dažnų žemės drebėjimų zonoje esančią Hamaokos jėgainę ir paskatino didinti branduolinių jėgainių saugumą.
Jis pakartojo vyriausybės poziciją, kad Japonija neketina visiškai atsisakyti branduolinės energijos. Gerai išsivysčiusi pramoninė valstybė dabar turi 54 branduolinius reaktorius.
