Ekvadoras kreipėsi į Amerikos Valstybių Organizaciją, kurios posėdžiai ketvirtadienį ir penktadienį vyko jos būstinėje Vašingtone, nusprendęs suteikti prieglobstį interneto aktyvistui, ieškomam Švedijos dėl įtariamos lytinės prievartos.
Pagal 1954 metų sutartį AOS sutiko leisti suteikti prieglobstį diplomatinėse atstovybėse „asmenims, ieškomiems dėl politinių priežasčių“, nors tokia praktika netaikytina asmenims, kaltinamiems „įprastais nusižengimais“.
„Jungtinės Valstijos nėra pasirašiusios 1954 metų OAS konvencijos dėl Diplomatinio prieglobsčio ir nepripažįsta diplomatinio prieglobsčio koncepcijos tarptautinės teisės objektu, – sakoma JAV Valstybės departamento pranešime. – Manome, jog tai dvišalis klausimas tarp Ekvadoro ir Jungtinės Karalystės ir kad OAS neturi jokio vaidmens šiame reikale.“
J.Assange'o šalininkai mano, kad 41 metų australui gresia ekstradicija į Jungtines Valstijas, kai jo tinklalapis sukėlė Vašingtono įtūžį, paviešindamas didžiulį kiekį įslaptintų Amerikos diplomatinių dokumentų.
Jungtinės Valstijos neigė spaudžiančios Didžiąją Britaniją suimti J.Assange'ą, kuris nuo birželio slapstosi Ekvadoro ambasadoje. Vašingtonas nekomentavo potencialių teisinių veiksmų, tačiau teigė neketinantis „persekioti“ J.Assange'o.
Nors Jungtinės Valstijos nėra pasirašiusios ir ratifikavusios 1954 metų konvencijos dėl diplomatinio prieglobsčio, Vašingtonas dažnai naudodavosi savo ambasadų saugumu, siekdamas apginti aktyvistus nedemokratinėse šalyse.
Gegužę Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Chen Guangchengas pabėgo į JAV ambasadą Pekine, kad išvengtų namų arešto ir pareigūnų smurto. Kinija galiausiai leido jam išvykti į Jungtines Valstijas studijuoti.
Fang Lizhi, kuris buvo vienas iš svarbiausių veikėjų per demokratijos šalininkų protestus Tiananmenio aikštėje 1989 metais, ilgiau nei metus gyveno JAV ambasadoje Pekine su savo žmona, kol galiausiai jam buvo leista išvykti į Jungtines Valstijas pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Japonija.
