Šios brigados elementų nuolatinis rotavimas prasidės nuo 2017 metų pradžios; tuomet JAV armijos kontingentą Europoje sudarys trys visiškai sukomplektuotos kovinės brigados, nurodė JAV pajėgų Europoje štabas. Brigadą sudaro apie 4,2 tūkst. karių.
„Šis armijos įgyvendinimo planas toliau demonstruoja mūsų stiprų ir subalansuotą požiūrį į NATO sąjungininkų ir partnerių palaikymą dėl agresyvios Rusijos veiksmų Rytų Europoje ir kitur“, – sakoma JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Philipo Breedlove'o pranešime.
„Mūsų sąjungininkai ir partneriai matys didesnius pajėgumus, – pridūrė jis. – Jie matys šarvuotosios brigados, aprūpintos modernesne technika, dažnesnį buvimą savo šalyse.“
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris praeitą mėnesį pristatė siūlomą Pentagono finansavimo planą, pagal kurį numatoma operacijoms Europoje skirti 3,4 mlrd. JAV dolerių – keturiskart daugiau negu ankstesniais metais.
Be kita ko, šios lėšos bus naudojamos finansuoti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą („European Reassurance Initiative“), kuria siekiama atgrasyti Rusiją nuo ketinimų užimti naujas teritorijas po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Šios pastangos rodo stiprius aljansus ir partnerystes, paremtas demonstruojamais pajėgumais, galimybėmis ir pasiruošimu užkirsti kelią agresijai, – sakė Pentagono atstovė Laura Seal. – Aiškiai rodėme, kad mes ginsime savo interesus, savo sąjungininkus ir tarptautinės tvarkos Europoje principus.“
Rusija pagrasino asimetrišku atsaku
Į tokius pranešimus iš JAV greitai reagavo Rusija. Šios šalies nuolatinis atstovas NATO Aleksandras Gruško kanalui „Rossija 24” pareiškė, kad „Rusija pasyviai nestebės JAV pajėgų didinimo Europoje ir atsakys asimetriškai“.
„Matome, kad Jungtinės Valstijos stiprina karinį dalyvavimą Europoje. Nesame pasyvūs stebėtojai, visada imamės reikalingų karinių priemonių, kad atsakytume tokiems nepagrįstiems veiksmams. Be abejo, atsakysime asimetriškai“, – kalbėjo A.Gruško.
Tiesa, jis mano, kad per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, kuris vyks liepą, bus stiprinamas ne rytinis, o pietinis Aljanso sparnas: „Situacija tokia, kad NATO turi žvelgti į pietus, kur formuojasi tikra grėsmė“.
A.Gruško nepamiršo pridurti, kad Ukrainos ir Gruzijos priėmimas į NATO greičiausiai reikštų didelę krizę Europoje.
„Neįmanoma įsivaizduoti situacijos, kai šios šalys (Ukraina ir Gruzija, – red.) toliau puoselėja viltį prisijungti prie NATO, o Aljansas tikrai planuoja jas priimti. Tai iš tiesų išsprogdintų situaciją, o Europa priartėtų prie krizės, kurios dydžio net neįmanoma nuspėti“, – gąsdino A.Gruško.
Modernesnė technika
Sustiprinus Pentagono dalyvavimą Europoje JAV pajėgos suintensyvins karines pratybas visose sąjungininkų šalyse ir rengs mokymus, naudodamos naują karinę techniką.
Šarvuotoji kovinė brigada turi apie 250 tankų, ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų „Paladin“, taip pat 1 750 ratinių transporto mašinų.
Kiekviena šarvuotoji brigada bus dislokuojama devyniems mėnesiams ir atsigabens savo įrangą.
Regione jau laikoma technika bus suremontuota ir modernizuota, o vėliau perkelta į Belgiją, Nyderlandus ir Vokietiją, nurodė kariškiai.
Rytų Europos lyderiai pasveikino šį sprendimą.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis sakė, kad planuojamas pajėgų dislokavimas išpildo JAV prezidento Baracko Obamos pasižadėjimus, kuriuos jis išdėstė sakydamas kalbą Estijos sostinėje Taline 2014 metų rugsėjį.
„Šis sprendimas yra ypač svarbus po prezidento Obamos pareiškimo, – nurodė jis. – Tąsyk JAV prezidentas sakė, kad Taliną, Rygą ir Vilnių ginti ne mažiau svarbu negu Berlyną, Paryžių ir Londoną.“
Rusija ne kartą perspėjo nedislokuoti nuolatinių didelių NATO pajėgų palei jos sienas.
Kai kurios NATO narės, tokios kaip Vokietija, taip pat skeptiškai vertino bet kokį nuolatinį stiprių pajėgų dislokavimą, sakydamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp transatlantinio Aljanso ir Rusijos.
Tačiau naujasis JAV planas apeina šią kliūtį, nes tos pajėgos techniškai nebus nuolat dislokuojamos Rytų Europoje – brigados bus nuolat rotuojamos, sakė JAV pareigūnai.
JAV kariuomenė Europoje nuolat laiko apie 62 tūkst. karių.
