Baltieji rūmai vėlai ketvirtadienį be didelės reklamos paskelbė žinią, kad apie 200 amerikiečių „taikos palaikymo“ karių liks šiaurės Sirijoje neribotą laiką, D.Trumpui susilaukus aštrios kritikos dėl ankstesnio sprendimo iki balandžio 30 dienos išvesti visą kontingentą – daugiau kaip 2 000 JAV karių.
„Aš kurso neatšaukiu“, – D.Trumpas sakė Baltuosiuose rūmuose ir pabrėžė, kad paliekami 200 karių tėra „labai maža, mažytė dalis“ visų dabartinių JAV pajėgų Sirijoje.
Apie naujausią sprendimą paskelbęs įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas teigė, kad pasiliekančios pajėgos paskatins Vašingtono sąjungininkes Europoje padidinti savo dalyvavimą Sirijoje, nors europiečiai skeptiškai vertino idėją siųsti į tą šalį savo karius traukiantis amerikiečiams.
„Šie 200 pritrauks, ko gera, tūkstantį europiečių karių“, interviu televizijai „Fox News“ sakė L.Grahamas.
D.Trumpas, uolus „Fox“ žiūrovas, sakė matęs L. Grahamo pasisakymą ir pritaręs galimybei palikti „nedideles pajėgas kartu su kitomis – ar tai būtų NATO kariai, ar bet kas kiti, kad (džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“, IS) neatsigautų“.
Pentagono atstovas pulkininkas leitenantas Seanas Robertsonas sakė, kad JAV kontingentas būtų dalis „daugiašalių stebėsenos pajėgų“, sudarytų „visų pirma“ iš NATO sąjungininkių karių, ir veiktų „saugioje zonoje“ Sirijos šiaurės rytuose.
S.Robertsonas pridūrė, kad JAV taip pat liktų savo Tanafo bazėje Sirijos pietinėje dykumoje, kur šiuo metu laikoma apie 200 amerikiečių karių.
D.Trumpas gruodį paskelbė pergalę prieš „Islamo valstybę“, nors šalyje tebebuvo tūkstančiai džihadistų kovotojų ir buvo tęsiamos pastangos juos išstumti iš paskutinių kontroliuojamų teritorijų. Šis sprendimas paskatino atsistatydinti gynybos sekretorių Jamesą Mattisą.
Kritikai nuogąstavo dėl staigaus JAV pasitraukimo galimų padarinių, įskaitant potencialų Turkijos puolimą prieš JAV remiamas kurdų pajėgas ir „Islamo valstybės“ atsikūrimą.
Be Jungtinių Valstijų, šiuo metu iš koalicijos partnerių Sirijoje nedaug karių yra dislokavusios Prancūzija ir Didžioji Britanija. Šių šalių kariai padeda apmokyti vietos pajėgas, dalyvaujančias JAV vadovaujamoje kampanijoje prieš IS.
Laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas praeitą savaitę lankėsi Europoje ir mėgino įtikinti sąjungininkes padidinti savo kontingentus Sirijoje, kai JAV pasitrauks.
Tačiau jam sunkiai sekėsi įtikinti kitas šalis, kodėl jos turėtų siųsti į pavojų savo pajėgas, nebelikus amerikiečių.
L.Grahamas tvirtino, kad IS kovotojai, sugrįžę iš Sirijos į Europą, nužudė „tūkstančius europiečių“.
„Dabar našta tenka Europai. 80 proc. operacijos turėtų būti europiečiai (ir) galbūt 20 proc. – mes“, – sakė senatorius.
Įvairių organizacijų duomenimis, nuo 2014 metų per visus islamistų išpuolius Europoje žuvo mažiau negu tūkstantis žmonių.
Tačiau L.Grahamo retorika atitinka vieną iš D.Trumpo labiausiai pabrėžiamų temų – kad NATO sąjungininkės Europoje nepakankamai prisideda užtikrinant saugumą pasaulyje.
Kampanija prieš IS – „nepakitusi“
P.Shanahanas, trumpai pasikalbėjęs su Pentagono akredituotais žurnalistais per savo susitikimą su Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru, tvirtino, kad pastangos įveikti IS lieka nepakitusios.
„Perėjimas, dėl kurio dirbame, veda stabilizavimo link, taip pat siekiama padidinti vietos saugumo pajėgų pajėgumus“, – aiškino jis.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Joe Dunfordas savo ruožtu pridūrė esąs tikras, kad sąjungininkai padidins savo indėlį.
„Pagrindinė kampanija nekeičiama. Ištekliai tikslinami, nes grėsmė pasikeitė“, – sakė kariškis.
Tuo metu L.Grahamas sakė, kad „nuolat“ kalbasi su prezidentu apie karių išvedimą. Senatorius teigė įtikinęs D.Trumpą, kad reikia įkurti buferinę zoną, siekiant apsaugoti JAV remiamus kurdų kovotojus nuo galimo Turkijos puolimo.
L.Grahamas tvirtino pasakęs D.Trumpui: „Juk nenorit užbaigti vieno karo ir pradėti kito.“
H.Akaras savo ruožtu sakė, kad Ankarai rūpesčių kelia ne Sirijos kurdai, o toje šalyje veikiantys JAV remiami kurdų kovotojai.
„Mes kovojame prieš teroristines organizacijas“, – pabrėžė turkų ministras.
