Darbai, kuriuos anksčiau atlikdavo vyriausybės darbuotojai – pradedant žvalgybos duomenų analize, baigiant naujų žvalgybos agentų mokymais – dabar dažnai atliekami samdomų kontraktininkų, o padėtis šioje srityje pradėjo dramatiškai keistis praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje dėl braškančio biudžeto.
29 metų Edwardas Snowdenas, kurio paviešinta informacija atskleidė, kaip žvalgybos agentūros sijoja duomenis apie privačių asmenų pokalbius telefonus ir veiklą internete, yra vienas iš daugybės privačių kontraktininkų, kurie sudaro beveik 30 proc. žmogiškųjų išteklių žvalgybos agentūrose.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių prieš Jungtines Valstijas kontraktininkai pradėti naudoti dar plačiau, kai vyriausybės agentūros kreipėsi į privačias bendroves suprašymu padėti vykdyti pasaulinę įtariamų teroristų paiešką.
Vyriausybės nuomone, tai buvo lėšas taupantis būdas, leidžiantis išvengti nuolatinio civilių valstybės tarnautojų daugėjimo.
Plečiantis „kontraktininkų alėjai“ šiaurės Virdžinijoje netoli Vašingtono, didėjanti Pentagono ir žvalgybos agentūrų priklausomybė nuo privataus sektoriaus teikiamų paslaugų buvo dažnai kritikuojama kaip išlaidų švaistymas ir galima terpė korupcijai.
Tačiau kai kurie buvę žvalgybos pareigūnai ir ekspertai perspėja, jog tokia schema taip pat atveria dideles saugumo spragas žvalgybos tarnybose.
Kontraktininkams, kuriems išduoti „žalieji ženkleliai“ atveria kelią į vyriausybinių tarnybų biurus, gali stigti „mėlynus ženklelius“ turinčių etatinių žvalgybos pareigūnų darbo etikos ir diskretiškumo, rašo buvęs Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) analitikas ir kontržvalgybos pareigūnas Johnas Schindleris.
J.Schindleris, kuris dabar dėsto Jūrų pajėgų karo koledže, keliose socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose negailėjo paniekos E.Snowdenui dėl paslapčių paviešinimo.
Tačiau jis pažymėjo nesistebintis, jog tos informacijos šaltinis buvo „žaliojo ženklelio“ turėtojas, ir teigė, kad kai kurie itin jautrūs informacinių technologijų uždaviniai neturėtų būti patikimi iš šalies samdomiems darbuotojams.
„Mano kolegos KŽ (kontržvalgyboje) jau daug metų sakydavo, kad NSA ir ŽB (žvalgybos bendruomenę) nuo katastrofos skiria tik vienas nepatenkintas nepritapėlis IT mulkis (ypač IT kontraktininkas) ... Ką gi...“ – rašė J.Schindleris.
XXI amžiaus sistemų administratoriai pagal savo svarbą prilygsta Šaltojo karo laikų „šifravimo klerkams“, pažymėjo jis. Galbūt dabar jų rangas dabar nėra toks aukštas, tačiau jie turi prieigą prie gyvybiškai svarbios informacijos.
Dauguma kontraktininkų yra buvę kariškiai arba žvalgybos pareigūnai, o Amerikos žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis yra dirbęs bendrovėje „Booz Allen Hamilton“ – toje pačioje, kurioje dirbo E.Snowdenas. Kitas buvęs nacionalinės žvalgybos direktorius Michaelas McConnellis taip pat dirbo toje bendrovėje prieš paskiriant jį į tą postą ir vėliau.
„Booz Allen Hamilton“ žvalgybos užsakymai buvo itin pelningi: kaip pranešama, ši bendrovė iš kontraktų su žvalgybos agentūromis uždirbo 1,3 mlrd. dolerių – 23 proc. visų savo pajamų.
Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius ir JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas irgi išsakė susirūpinimą, kad per daug jautrių uždavinių patikima atlikti privačioms bendrovėms.
„Jums reikalingi tikri karjeros darbuotojai, nes jie dirba iš pašaukimo ir dėl to, kad jiems rūpi ši šalis, o ne vien pinigai“, – jis sakė dienraščiui „The Washington Post“ 2010 metais.
Tačiau informacijos nutekinimo pavojus gali būti mažiau susijęs su priklausomybe nuo kontraktininkų ir labiau – su jaunosios kartos nepasitikėjimu Vašingtono politika, pažymėjo buvęs aukštas pareigūnas Jamesas Lewisas, dabar dirbantis kibernetinio saugumo ekspertu Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
Patys privatūs kontraktininkai nekelia didelės grėsmės paslapčių saugojimui, J.Lewisas sakė AFP.
„Ši rizika kyla iš besiskiriančio kartų požiūrio, – aiškino jis. – Žmonės, kurie nedirbo ilgą laiką federalinėje tarnyboje, kurių požiūrį į vyriausybę yra suformavusi populiarioji kultūra, tikriausiai yra labiau linkę (viešinti paslaptis).“
Jis pridūrė, jog didžiausią kiekį įslaptintų JAV dokumentu nutekino ne kontraktininkas, o JAV armijos eilinis Bradley Manningas, šiuo metu teisiamas dėl šnipinėjimo, kai prisipažino perdavęs šimtus tūkstančių konfidencialių failų tinklalapiui „WikiLeaks“.
