JAV prezidentu išrinktas Joe Bidenas, buvę šalies vadovai sveikina demokratiją ir tikisi teigiamų pokyčių

Europos Sąjungos lyderiai Charles'is Michelis ir Ursula von der Leyen šeštadienį gyrė žinią, kad demokratas Joe Bidenas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, ir pasisakė už stipresnius transatlantinius santykius.

„Šiltai sveikinu p. Joe Bideną su pergale JAV prezidento rinkimuose ir tikiuosi su juo susitikti atsiradus ankstyviausiai įmanomai galimybei“, – sakė U.von der Leyen, Europos Komisijos vadovė.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

„Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra draugės ir sąjungininkės, mūsų piliečius sieja giliausi ryšiai“, – pabrėžė ji.

„Kartu mes sukūrėme beprecedentę transatlantinę partnerystę, kurios šaknys – mūsų bendroje istorijoje ir bendrose demokratijos, laisvės, žmogaus teisių, socialinio teisingumo ir atviros ekonomikos vertybės, – pridūrė U.von der Leyen. – Ši partnerystė dešimtmečius grindė liberalią taisyklėmis pagrįstą tvarką ir lieka stabilumo, saugumo ir klestėjimo abiejose pasaulio pusėse ramstis.“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch.Michelis, atstovaujantis ES narių lyderiams, kurių ne visi pripažino J.Bideno pergalę, irgi pasveikino išrinktąjį prezidentą, bet jo žinutė buvo santūresnė.

„Atsižvelgiame į naujausius įvykius rinkimų procese“, – per tviterį parašė jis.

„Remdamasi tuo ES sveikina išrinktąjį prezidentą Joe Bideną ir išrinktąją viceprezidentę Kamalą Harris pasiekus pakankamai rinkikų balsų“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos ryšiai su dabartiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo įtemti: Briuselis ir Vašingtonas ne kartą buvo surėmę ietis dėl prekybos, skaitmeninės rinkos apmokestinimo, Paryžiaus klimato sutarties ir susitarimo dėl Irano branduolinės programos. JAV lyderis taip pat dažnai kaltindavo sąjungininkes Europoje, kad jos nepakankamai skiria lėšų savo gynybai ir šiuo atžvilgiu nesąžiningai išnaudoja Ameriką.

Vokietija sveikina „naują pradžią“ transatlantiniuose santykiuose

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir jos vyriausybė šeštadienį pasveikino Joe Bideno pergalę JAV prezidento rinkimuose ir pareiškė, kad tai bus „nauja pradžia“ transatlantiniams santykiams.

„Džiaugiuosi būsimu bendradarbiavimu su prezidentu Bidenu. Jeigu norime įveikti didžiausias šio laikmečio krizes, mūsų transatlantinė draugystė – nepakeičiama“, – kanclerės sveikinimą citavo A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas.

A.Merkel taip pat pasveikino išrinktąją viceprezidentę Kamalą Harris. 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas savo „Twitter“ žinutėje parašė: „Norime susitelkti į mūsų bendradarbiavimą [su naujuoju prezidentu] dėl naujos pradžios transatlantiniuose santykiuose, „naujojo kurso“.“

Vokietijos kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas taip pat gyrė J.Bideno pergalę kaip „naujo skyriaus“ pradžią.

Demokratų kandidatas Joe Bidenas laimėjo įtemptą rinkimų kovą su prezidentu Donaldu Trumpu svyruojančioje Nevados valstijoje ir dar labiau įtvirtino savo kaip potencialaus išrinktojo prezidento statusą, rodo šeštadienį paskelbtos JAV žiniasklaidos prognozės.

Dienraštis „The New York Times“ ir televizija „Fox News“ pirmieji paskelbė, kad lenktynės Sidabro valstijoje, deleguojančioje šešis rinkikus, neginčijamai pakrypo veterano demokrato naudai.

JAV žiniasklaidai paskelbus, kad naujuoju šalies prezidentu išrinktas Joe Bidenas, pasaulis pradėjo sveikinti demokratą. Savo sveikinimus išsakė ir buvę JAV prezidentai Barackas Obama ir Billas Clintonas.

B.Clintonas savo sveikinime tviteryje pabrėžia, kad laimėjo demokratija: „Turime išrinktą prezidentą ir viceprezidentę, kurie tarnaus visiems ir mus visus suburs.“

B.Obama tarp savo sveikinimo žodžių pabrėžia, kad J.Bidenas ateina svarbiu pasauliui metu ir puikiai įveiks visus iššūkius: „į Baltuosius rūmus jis įžengs sausį ir susidurs su iššūkiais, su kuriais nesusidūrė joks ką tik išrinktas prezidentas – pandemija, nelygiaverte ekonomika ir teisingumo sistema, demokratijos pavojumi.“

Tuo metu Jimmy Carteris savo sveikinime pabrėžia, kad tikisi teigiamų pokyčių, kuriuos atneš naujasis prezidentas ir viceprezidentė.

Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja šeštadienį vakare kreiptis į tautą, didiesiems žiniasklaidos kanalams paskelbus, kad jis laimėjo antradienį vykusius rinkimus ir įveikė prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą.

J.Bideno kampanija paskelbė, kad išrinktasis prezidentas, jo žmona Jill, išrinktoji viceprezidentė Kamala Harris ir jos vyras Dougas Emhoffas 20 val. vietos (sekmadienį 3 val. Lietuvos) laiku pasirodys mitinge prie suvažiavimų centro Vilmingtono mieste Delavero valstijoje. Mitingo dalyviai kalbos klausysis būdami savo automobiliuose.

Amerikiečiai švenčia Joe Bideno pergalę JAV prezidento rinkimuose

+13

J.Bideno pergalė prieš D.Trumpą tapo akivaizdi šeštadienį prieš pietus, kai negalutiniai balsų skaičiavimai parodė, jog demokratas laimėjo savo gimtojoje Pensilvanijoje. Vėliau buvo paskelbta, kad jis veikiausiai laimėjo Nevadoje ir užsitikrino mažiausiai 290 rinkikų balsų.

Kad laimėtų, bet kuris kandidatas privalėjo užsitikrinti mažiausiai 270 rinkikų balsų. Dar trijose valstijose balsų skaičiavimas kol kas neatskleidė aiškaus nugalėtojo.

CNN skelbia, kad Baltuosiuose rūmuose tyla. Aplink pastatą nėra džiūgaujančių žmonių, kaip įprastai vyksta ekskursijos.

Tuo metu sužinojęs naujausią televizijų prognozę JAV prezidento rinkimuose, Donaldas Trumpas nedelsdamas apkaltino J.Bideną melagingai pasiskelbus nauju prezidentu.

„Visi žinome, kodėl Joe Bidenas skubina klaidinamai vaizduoti save laimėtoju ir kodėl jo sąjungininkės žiniasklaidos priemonės taip uoliai stengiasi jam padėti: jie nenori, kad tiesa būtų atskleista“, – pareiškė jis.

„Paprastas faktas – kad šie rinkimai toli gražu nesibaigė“, – pridūrė prezidentas.

J.Bideną su pergale rinkimuose tviteryje jau pasveikino Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, Zimbabvės prezidentas Emmersonas Mnangagwa, Paryžiaus merė Anne Hidalgo, Airijos premjeras Michaelas Martinas.

„Esu nusiteikęs bendradarbiauti su išrinktuoju prezidentu Bidenu, išrinktąja viceprezidente (Kamala) Harris, jų administracija ir Jungtinių Valstijų Kongresu, kartu spręsdami didžiausius pasaulio iššūkius“, – sakoma Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau pranešime.

Tuo metu būsimoji JAV viceprezidentė Kamala Harris tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir J.Bideno pokalbis telefonu paaiškėjus apie jo pergalę JAV prezidento rinkimuose.

„Mums pavyko“, – rašoma prie paskelbto įrašo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad didžiulis balsų skaičius, atiduotų šią savaitę įvykusiuose valstybės vadovo rinkimuose, buvo priimti neteisėtai.

„Rinkimų dieną, buvo neteisėtai priimti po 20 val. dešimtys tūkstančių balsų, visiškai ir lengvai pakeitę rezultatus Pensilvanijoje ir kai kuriose kitose valstijose... Be to, šimtai tūkstančių balsų buvo neteisėtai nepriimti, bet tai jau atskiras reikalas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

„Tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus daugelyje valstijų, įskaitant Pensilvaniją, kur, kaip visi manė, galėjau lengvai laimėti dar rinkimų naktį“, – pridūrė jis.

D.Trumpo teigimu, „tomis valandomis vyko kažkas bloga, kuomet buvo piktavališkai ir šiurkščiai užkertamas kelias teisėtam skaidrumui – traktoriai blokavo duris, langai buvo uždengti storu kartonu, kad stebėtojai nematytų, kas vyksta kambariuose, kur vyko skaičiavimas“.

„Viduje vyko kažkas bloga. Buvo padaryta didelių pakeitimų“, – pabrėžė jis.

Vienas JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas penktadienį atmetė Pensilvanijos respublikonų prašymą nedelsiant stabdyti balsalapių, gautų paštu po rinkimų dienos, skaičiavimą šioje valstijoje, bet nurodė, kad visas teismas svarstys šį klausimą kitą dieną.

Teisėjas Samuelis Alito nurodė Pensilvanijai kol kas laikyti vėliausiai gautus balsalapius atskirai, patvirtindamas valstijos vyriausiosios rinkimų pareigūnės Kathy Boockvar priimtą analogišką sprendimą. Pastaroji sakė televizijai CNN, kad ši balsalapių dalis bet kokiu atveju vargu ar pakeis bendrą balsų skaičiavimo baigtį.

Desperatiškas prašymas skubiai įsikišti, pateiktas demokratui Joe Bidenui įtvirtinus savo persvarą ir artėjant prie pergalės prieš prezidentą Donaldą Trumpą, yra susijęs su tūkstančiais balsalapių.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV prezidento rinkimai 2020

Manoma, kad dauguma tokių balsų yra pateikti J.Bideno šalininkų, bet respublikonai tvirtina, kad šie balsalapiai, remiantis Pensilvanijos rinkimų įstatymais, turi būti atmesti.

Respublikonų partija iš pradžių norėjo, kad aukštasis teismas įpareigotų balsalapius, gautus po antradienio 20 val. vietos laiku, laikyti atskirai nuo kitų ir neleisti jų suskaičiuoti.

Nerimauta, jog jeigu šie balsalapiai bus sumaišyti su kitais, jų nebebus įmanoma atmesti.

„Atsižvelgiant į 2020 metų lapkričio 3-osios visuotinių rinkimų rezultatus, balsavimas Pensilvanijoje iš tikrųjų gali nulemti, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas“, – pabrėžė respublikonai.

„Neaišku, ar visos 67 apygardų rinkimų tarybos atskiria vėlai gautus balsalapius“, – sakoma kreipimesi.

Respublikonai jau ne vieną mėnesį kovoja, kad būtų panaikintas Pensilvanijos sprendimas priimti paštu balsavusių rinkėjų balsalapius, jeigu jie yra pažymėti kaip išsiųsti lapkričio 3-ąją ar anksčiau, bet yra priimti ne vėliau kaip iki penktadienio. Ankstesnis galutinis terminas priimti balsalapius buvo pačios rinkimų dienos pabaiga.

Valstijos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad šis sprendimas yra teisėtas. Tuomet respublikonai pateikė apeliaciją federalinei teismų sistemai.

Spalio 19-ąją JAV Aukščiausiasis Teismas, kurio viena vieta tebebuvo likusi neužimta, leido likti galioti valstijos teismo sprendimui, teisėjų balsams pasiskirsčius po lygiai – po keturis „už“ ir „prieš“.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad dar gali nagrinėti šį klausimą po rinkimų. Dabar jis turi visus devynis narius, įskaitant D. Trumpo paskirtą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett, kurios kandidatūra buvo patvirtinta spalio pabaigoje.

D.Trumpas atvirai sakė norįs, kad A.C.Barrett dalyvautų priimant bet kokį Aukščiausiojo Teismo sprendimą rinkimų klausimu.

Penktadienį pateikta peticija labiau atrodo kaip pastangos vilkinti balsavimo Pensilvanijoje rezultatų paskelbimą, nes dabartinės tendencijos rodo, kad balsų skaičiavimas vis labiau krypsta J.Bidenui palankia linkme.

Jeigu procesas būtų pavėlintas, Aukščiausiajam Teismui galbūt pakaktų laiko pradėti svarstymą dėl vėlai gautų balsalapių.

Net jeigu teismas nurodytų stabdyti balsų skaičiavimą, tai gali nepakeisti padėties. Rinkimų analitikai sako, kad vėlai gautų balsalapių dalis gali būti gerokai mažesnė negu J.Bideno gautų balsų persvara prieš D. Trumpą šioje valstijoje.

Demokratų kandidatas Joe Bidenas, vis labiau artėjantis prie pergalės JAV prezidento rinkimuose, penktadienį kreipėsi į amerikiečius, ragindamas užbaigti nesutarimus, o prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo savo varžovą nesiskelbti nugalėtoju.

Palaipsniui iš Pensilvanijos ir kitų trijų valstijų gaunami balsų skaičiavimo rezultatai palieka vis mažiau šansų D.Trumpui užsitikrinti antrą kadenciją. Penktadienį vakare kreipdamasis į tautą J.Bidenas pakartojo, esąs įsitikinęs, kad laimės rinkimus, bet pridūrė lauksiantis, kol pasibaigs balsų skaičiavimas.

Kita vertus, jo kalbos tonas buvo panašus į išrinktojo prezidento: J.Bidenas pažadėjo, kad tapęs prezidentu iškart imtųsi priemonių koronaviruso pandemijai slopinti, penktadienį užregistravus rekordinį skaičių – daugiau kaip 127 tūkst. – naujų COVID-19 atvejų.

„Privalome palikti pyktį – ir demonizavimą – už savęs. Dabar laikas mums susivienyti kaip tautai ir pasveikti“, – J.Bidenas sakė kalbėdamas Vilmingtono mieste Delavero valstijoje, kur jis gyvena. Šalia demokratų kandidato stovėjo jo kampanijos partnerė senatorė Kamala Harris.

„Mano kaip prezidento atsakomybė bus atstovauti visai tautai“, – pridūrė 77 metų kandidatas, žadėdamas visiškai kitokį kursą negu D.Trumpas, kurio ketverius vadovavimo metus temdė nepaliaujamas visuomenės skaldymas.

J.Bideno kalba nuskambėjo JAV žiniasklaidai pradėjus skelbti, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovas Markas Meadowsas užsikrėtė koronavirusu. Ši žinia dar labiau pabrėžė jau daug metų prezidentui reiškiamą kritiką dėl jo administracijos atsako į COVID-19 krizę.

61 metų M.Meadowsui koronavirusinė infekcija pirmąkart buvo testu patvirtinta trečiadienį, kitą dieną po rinkimų, pranešė dienraštis „The New York Times“.

J.Bidenas sakė, kad kartu su K.Harris jau susitikinėja su medicinos ekspertais ir tariasi, kaip būtų galima suvaldyti „žaibiškai“ didėjantį sergamumą COVID-19. Jungtinėse Valstijose mirė jau daugiau kaip 236 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.

„Noriu, kad kiekvienas žinotų, jog nuo pirmosios dienos ketiname įgyvendint savo planą virusui suvaldyti“, – pabrėžė J.Bidenas.

„Tai neišgelbės jokių gyvybių, kurio jau yra prarastos, bet išgelbės daug gyvybių ateinančiais mėnesiais“, – pridūrė jis.

Pamažu vis arčiau pergalės

J.Bidenui paskelbus, kad jis kreipsis į tautą, sustiprėjo spėlionės, kad jis gali oficialiai paskelbti pergalę rinkimuose. Vis dėlto buvęs viceprezidentas atrodo laukiantis patvirtinimo, kad laukia nepaneigiamo savo persvaros patvirtinimo. Jis nurodė dar kartą pasisakysiantis šeštadienį.

Pensilvanijoje, J.Bideno persvara pastarosiomis valandomis nepaliaujamai didėjo. Pergalė šioje valstijoje užtikrintų demokratui galutinę pergalę kovoje dėl Baltųjų rūmų, nes ši valstija deleguoja 20 rinkikų, o jų balsai padėtų viršyti 270 Rinkikų kolegijos narių balsų ribą, reikalingą rinkimams laimėti.

Penktadienį vakare J.Bidenas Pensilvanijoje pirmavo beveik 29 tūkst. balsų, bet ši persvara dar nebuvo pakankamai didelė, kad nebūtų inicijuotas balsų perskaičiavimas.

J.Bidenas taip pat pirmavo Arizonoje ir Džordžijoje – dviejose valstijose, kurios šiame šimtmetyje dar niekada nebuvo nubalsavusios už demokratus. Jis taip pat pirmauja Nevadoje, bet D. Trumpas išlaiko nedidelę persvarą Šiaurės Karolinoje.

Džordžija paskelbė liepsianti perskaičiuoti balsus dėl menko skirtumo tarp abiejų kandidatų. Be to, šioje pietinėje valstijoje sausį vyks rinkimų į abi jai priklausančias Senato vietas antrasis turas, tikriausiai nulemsiantis, ar Demokratų partija perims Kongreso aukštųjų rūmų kontrolę ir atvers J.Bidenui galimybę vykdyti reformas.

D.Trumpas jau kelis kartus pernelyg anksti pasiskelbė rinkimų laimėtoju, atsisakydamas sutikti su duomenimis, rodančiai, kad pergalę veikiausiai švęs jo varžovas.

Penktadienį vakare prezidentas per „Twitter“ perspėjo, kad „Joe Bidenas neturėtų neteisingai savintis prezidento posto. Aš irgi galėčiau reikšti tokią pretenziją.“

D.Trumpo kampanija kreipėsi į teismus keliose valstijose, tvirtindama, kad pastebėjo rinkimų pažeidimų. Vis dėlto iki šiol tai nedavė jiems beveik jokios naudos, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad buvo manipuliuojama balsalapiais arba įvyko kokių nors kitokių reikšmingų incidentų.

JAV prezidento rinkimų baigtis penktadienį lieka neaiški, kelioms „svyruojančioms“ valstijoms dar nebaigus skaičiuoti balsalapių, tačiau demokratų kandidatas Joe Bidenas dar labiau priartėjo prie pergalės.

Remiantis amerikiečių televizijų prognozėmis, J.Bidenas yra užsitikrinęs mažiausiai 253 iš 270 pergalei reikalingų rinkikų balsų. Be to, jis išsiveržė į priekį Pensilvanijoje – pergalė toje valstijoje garantuotų jam išrinkimą.

Prognozės taip pat rodo, kad perrinkimo siekiantis respublikonas prezidentas Donaldas Trumpas yra surinkęs 214 rinkikų balsų. Keliose valstijose balsų skaičiavimas dar gali pakrypti D. Trumpo naudai, tad jis tebeturi galimybių laimėti.

Be Pensilvanijos, J.Bidenas išsiveržė į priekį pietrytinėje Džordžijos valstijoje, deleguojančioje 16 rinkikų, tačiau tų lenktynių baigtis dar nėra aiški.

Taip pat lieka neaiškumų dėl 11 rinkikų deleguojančios Arizonos.

Televizija „Fox News“ ir naujienų agentūra AP prognozuoja, kad J.Bidenas laimėjo Arizonos valstijoje, tačiau kiti leidiniai atsargiau vertina padėtį.

Jei prognozės, kad demokratų kandidatas laimėjo Arizonoje, pasitvirtins, demokratų kandidatas savo sąskaitoje turės jau 264 rinkikų balsus.

Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį žymėjo žinutes, kuriose JAV demokratų kandidatas Joe Bidenas  vadinamas „išrinktuoju prezidentu“, kaip pernelyg ankstyvas, tęsiantis balsų skaičiavimui per itin įtemptus rinkimus ir prognozėms rodant buvusio viceprezidento persvarą prieš prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą  keliose svarbiose valstijose.

Tviterio žinutės, kuriose J.Bidenas vadinamas rinkimų laimėtoju, o jo kampanijos partnerė Kamala Harris  – „išrinktąja viceprezidente“, buvo ženklinamos prierašu, kad balsų skaičiavimas dar nebaigtas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Oficialūs šaltiniai galėjo būti dar nepaskelbę laimėtojo, kai ši žinutė buvo paskelbta“, – sakoma prieraše po žinute, paskelbta politinių veiksmų komiteto „Demokratų koalicija prieš Trumpą“ vieno iš įkūrėjo ir tinklalaidžių kūrėjo Scotto Dworkino.

Prieraše taip pat pateikiama nuoroda į informaciją apie esamą rinkimų proceso padėtį.

Nuo balsavimo pabaigos antradienio vakarą „Twitter“ ir „Facebook“ dėjo pastangas žymėti ar slėpti žinutes su pernelyg ankstyvais pareiškimais apie vieno ar kito kandidato pergalę arba klaidingais užsipuolimais, nukreiptais prieš rinkimų procesą. Kai kuriais atvejais taip pat buvo varžoma galimybė dalytis tokiomis žinutėmis.

„Kadangi balsai visoje šalyje tebeskaičiuojami, mūsų komandos toliau imasi drausminamųjų veiksmų dėl žinučių, kuriose pirma laiko skelbiama pergalė arba esama klaidinamos informacijas apie rinkimus plačiąja prasme“, – pabrėžė „Twitter“.

„Tai atitinka mūsų pilietinio principingumo politiką ir mūsų naująsias gaires dėl rinkimų rezultatų įvardijimo“, – rašoma socialinio tinklo pranešime.

D.Trumpo nepagrįsti pareiškimai apie rinkimų proceso klastojimą, taip pat pirmalaikiai bet kurio kandidato pergalės pareiškimai buvo žymimi arba paslepiami, pateikiant nuorodų į patikimus informacijos šaltinius.

Dėl „Twitter“ veiksmų tokių žinučių komentarai tapo mažiau matomi, o vartotojai, norintys perskaityti žinutes, pirmiausiai turi spragtelėti perspėjamąjį prierašą.

Socialinį tinklą „Twitter“ valdanti bendrovė nurodė visam laikui užblokavusi paskyrą, atidarytą JAV prezidento Donaldo Trumpo  buvusio patarėjo Steve'o Bannono, savo žinutėse paraginusio žudyti federalinius pareigūnus, šią savaitę tvyrant didžiulei įtampai po po valstybės vadovo rinkimų.

Paskyra @WarRoomPandemic buvo „visam laikui įšaldyta už „Twitter“ Taisyklių pažeidimą, konkrečiai – mūsų politiką dėl smurto šlovinimo“, sakoma socialinio tinklo paskelbtame pranešime.

Prieš užblokuojant paskyrą joje buvo paskelbtas S.Bannono raginimas nukirsti galvas Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriui Christopheriui Wray ir vyriausiajam atsako į COVID-19 pandemiją pareigūnui Anthony Fauci.

S.Bannon rašė, kad jis šių pareigūnų „galvas pamautų ant kuolų“ kaip „perspėjimą federaliniams biurokratams“.

Vaizdo įrašas su tokia pačia žinute taip pat buvo pašalintas iš interneto milžinei „Google“ priklausančios platformos „YouTube“.

„Pašalinome šį vaizdo įrašą dėl mūsų politikos prieš smurto kurstymą pažeidimo. Liksime budrūs, įgyvendindami savo politiką laikotarpiu po rinkimų“, – sakome „YouTube“ atstovo Alexo Josepho pranešime.

Tačiau „YouTube“ neužblokavo paskyros, kurioje buvo paskelbta ši žinutė. Platforma nurodė, kad laikysis „trijų kirčių“ taisyklės ir kad S.Bannono kanalas tebeveikia, bet į jį savaitę nebus leidžiama įkelti naujo turinio.

S.Bannonas, buvęs D.Trumpo vyriausiasis strategas, 2017 metais buvo pašalintas iš Baltųjų rūmų už dažnus konfliktus su kitais pareigūnais.

Anksčiau šiais metais S.Bannonas buvo suimtas įtarus, kad jis pasisavino lėšas, paaukotas D.Trumpo sumanytos sienos Meksikos pasienyje statyboms. Jis buvo apkaltintas elektroniniu sukčiavimu ir sąmokslu plaukti pinigus.

Prokurorai sakė, kad internetinė sutelktinio finansavimo kampaniją „Mes statome Sieną“ buvo surinkusi daugiau kaip 25 mln. dolerių. Šios bylos atsakovai žadėjo, kad tos lėšos bus skirtos fizinės sienos Meksikos pasienyje statyboms, bet iš tikrųjų patys pasisavino pinigus.

Respublikonų senatorius Mittas Romney penktadienį sakė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas neteisingai pasielgė pareiškęs, kad iš jo sukčiaujant mėginama atimti pergalę rinkimuose, kai balsų skaičiavimas svarbiausiose valstijose parodė, jog jo varžovo demokrato Joe Bideno šansai laimėti vis labiau didėja.

Nors prezidentas „turi teisę“ prašyti perskaičiuoti balsus ir reikalauti ištirti tariamus balsavimo pažeidimus, kurių, kaip teigė jo šalininkai, buvo, „jis klysta sakydamas, kad rinkimai buvo suklastoti, papirkti ir pavogti“, sakė retkarčiais D.Trumpą kritikuojantis M.Romney.

„Tai kenkia laisvei čia ir visame pasaulyje, silpnina Respublikos pamatuose esančias institucijas ir beatodairiškai kursto destruktyvias ir pavojingas aistras“, – kalbėjo jis.

Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas penktadienio vakarą kreipsis į tautą, pranešė vienas jo štabo pareigūnas.

J.Bidenas, kurį „išrinktuoju prezidentu“ jau pavadino Atstovų Rūmų demokratų daugumos lyderė Nancy Pelosi, vėliau penktadienį kreipsis į tautą iš Vilmingtono miesto Delavere, sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neatskleisti savo pavardės.

Demokratų kandidato štabas nenurodė, apie ką jis planuoja kalbėti.

J.Bidenas šiuo metu pirmauja prieš dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą keliose svarbiose valstijose, galinčiose nulemti rinkimų nugalėtoją.

D.Trumpas iki šiol yra užsitikrinęs 213–214, o J. Bidenas – mažiausiai 253 rinkikų balsus.

Pergalės 20 rinkikų balsų turinčioje Pensilvanijoje 77 metų J.Bidenui užtektų, kad surinktų daugiau nei 270 balsų, kuriuos reikia užsitikrinti norint laimėti prezidento postą.

Pensilvanijoje liko suskaičiuoti maždaug 40 tūkst. balsalapių, o dauguma jų atėjo iš demokratus linkusių palaikyti vietovių. J.Bidenas šioje valstijoje kol kas 12,4 tūkst. balsų pirmauja prieš D.Trumpą.

Demokratas taip pat aplenkė D.Trumpą kažkada ištikimai respublikonus palaikiusioje Džordžijoje: čia jis pirmauja maždaug 1,5 tūkst. balsų.

Tiesa, valstijos sekretorius Bradas Raffenspergeris anksčiau penktadienį sakė, kad skirtumas tarp abiejų kandidatų surinktų balsų yra per daug mažas, kad būtų galima skelbti nugalėtoją, ir Džordžijoje ketinama perskaičiuoti balsus.

Arizonoje, kur prieš ketverius metus laimėjo D.Trumpas, J.Bidenas kol kas laimi 43,7 tūkst. balsų persvara, o Nevadoje pirmauja 20,5 tūkst. balsų.

Laimėjęs Arizonoje, Džordžijoje, Nevadoje ir Pensilvanijoje, J.Bidenas užsitikrintų 306 iš 538 Rinkikų kolegijos balsų. Būtent tiek rinkikų balsų gavęs D.Trumpas 2016 metais nugalėjo savo varžovę Hillary Clinton.

Tęsiantis balsų skaičiavimui, J.Bidenas ragino visuomenę likti kantrią. Penktadienį jis leido savo namuose Vilmingtone.

D.Trumpas leido suprasti neketinantis pasiduoti be kovos, net jeigu būtų paskelbta, kad rinkimus jis pralaimėjo. Jo rinkimų štabas jau pateikė skundus dėl įtariamų pažeidimų Nevadoje ir Džordžijoje, taip pat pareikalavo perskaičiuoti balsus Viskonsine.

D.Trumpas taip pat pažėrė nepagrįstų teiginių apie sukčiavimą per rinkimus ir pirma laiko pareiškė apie savo pergalę.

„Šie rinkimai dar nesibaigė“, – paskelbė dabartinio valstybės vadovo rinkimų štabas, pasirodžius žiniai, kad J.Bidenas išsiveržė į priekį Pensilvanijoje.

Ketvirtadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, D.Trumpas pats teigė, kad iš jo apgaule bandoma atimti galimybę būti perrinktam.

„Jie mėgina pavogti rinkimus“, – pareiškė D.Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų.

Didėjant tikimybei, kad J. Bidenas pasieks pergalę, JAV Slaptoji tarnyba pradėjo aktyviau saugoti buvusį viceprezidentą ir jo aplinką, penktadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“.

Leidinio žiniomis, tarnyba išsiuntė papildomą būrį agentų į J.Bideno rinkimų štabą Vilmingtone Delavere.

Krašto saugumo departamentui pavaldi Slaptoji tarnyba yra atsakinga už Baltųjų rūmų ir kitų aukšto rango vyriausybės pareigūnų, taip pat už svarbių svečių apsaugą.

Nevadoje suskaičiavus 92 proc. balsų, J.Bidenas pirmauja 20 552 balsais.

Už J.Bideną balsavo 49,8 proc. (626 203) rinkėjų, už D.Trumpą – 48,1 proc. (605 655) rinkėjų. 

Pergalė Nevadoje pridės 6 Rinkikų kolegijos balsus. 

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi penktadienį pavadino demokratų kandidatą J.Bideną „išrinktuoju prezidentu“, šiam išsiveržus į priekį keliose svarbiose valstijose, tęsiančiose balsų skaičiavimą.

„Išrinktasis prezidentas Bidenas turi tvirtą mandatą vadovauti“, – žurnalistams sakė N.Pelosi, J.Bidenui aplenkus prezidentą Donaldą Trumpą nugalėtoją galinčioje nulemti Pensilvanijos valstijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nancy Pelosi

Pergalės 20 rinkikų balsų turinčioje Pensilvanijoje J.Bidenui užtektų, kad surinktų daugiau nei 270 balsų, kuriuos reikia užsitikrinti norint laimėti prezidento postą.

Atstovų Rūmų pirmininkė visgi nepaskelbė apie galutinę J.Bideno pergalę, bet pareiškė mananti, kad buvęs viceprezidentas ir jo kandidatė į viceprezidentes K.Harris triumfuos.

Nepaisant gero J. Bideno pasirodymo, prognozuojama, kad demokratai praras kelias vietas Atstovų Rūmuose – partijai tai būtų didelis nusivylimas, nes ji tikėjosi išplėsti savo daugumą.

N.Pelosi nesureikšmino mandatų praradimo scenarijaus, bet pažymėjo, kad per 2022 metais vyksiančius rinkimus „teks labiau pakovoti“, jei Baltuosiuose rūmuose nebebus D.Trumpo.

Jungtinėse Valstijose prezidento partija beveik visuomet praranda vietų Kongrese per kadencijos vidurio rinkimus.

JAV Džordžijos valstija penktadienį pareiškė, kad perskaičiuos prezidento rinkimų balsus dėl itin mažos persvaros, kuria J.Bidenas lenkia D.Trumpą.

„Esant tokiai mažai persvarai, Džordžijoje bus perskaičiavimas“, – žurnalistams Atlantoje sakė valstijos sekretorius Bradas Raffenspergeris.

Rezultatų Aliaskoje ir Šiaurės Karolinoje dar reikės šiek tiek palaukti. 

Priežastis? Abi valstijos priims iki kitos savaitės paštu atkeliavusius biuletenius. Šiaurės Karolina rezultatus atnaujins lapkričio 10 dieną, Aliaska – lapkričio 12 ar 13 dieną.

Aliaskoje suskaičiavus 56 proc. balsų pirmauja D.Trumpas (62,9 proc. balsų). Už J.Bideną balsavo 33 proc. rinkėjų. 

Šiaurės Karolinoje suskaičiuota jau 95 proc. balsų. 50 proc. rinkėjų balsavo už D.Trumpą, 48,6 proc. – už J.Bideną.

Pergalė Aliaskoje suteiks 3 Rinkikų kolegijos balsus, Šiaurės Karolinoje – 15.

D.Trumpo kampanija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „šie rinkimai dar nebaigti“.

„Klaidinga Joe Bideno, kaip nugalėtojo, prognozė, yra paremta toli gražu ne galutiniais rezultatais keturiose valstijose“, – cituojamas D.Trumpo advokatas Mattas Morganas. 

Nei žiniasklaidos priemonės, nei valstijos dar nepaskelbė J.Bideno nugalėtoju. 

Anksčiau D.Trumpas tviteryje ragino stabdyti balsų skaičiavimą. 

Ketvirtadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, D.Trumpas pats teigė, kad iš jo apgaule bandoma atimti galimybę būti perrinktam.

„Jie mėgina pavogti rinkimus“, – pareiškė D. Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų.

Didėjant tikimybei, kad J.Bidenas pasieks pergalę, JAV Slaptoji tarnyba pradėjo aktyviau saugoti buvusį viceprezidentą ir jo aplinką, penktadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“.

Leidinio žiniomis, tarnyba išsiuntė papildomą būrį agentų į J.Bideno rinkimų štabą Vilmingtone Delavere.

Krašto saugumo departamentui pavaldi Slaptoji tarnyba yra atsakinga už Baltųjų rūmų ir kitų aukšto rango vyriausybės pareigūnų, taip pat už svarbių svečių apsaugą.

Suskaičiavus 95 proc. balsų, J.Bidenas svyruojančioje Pensilvanijos valstijoje pirmauja 5 587 balsais. 

Negalutiniais duomenimis, už J.Bideną balsavo 49,4 proc. rinkėjų, už D.Trumpą – 49,3. Kitaip tariant, už J.Bideną balsus jau atidavė 3 295 304 rinkėjai, už dabartinį prezidentą – 3 289 717.

Pasak „The New York Times“, tikimasi, kad likę paštu atsiųsti biuleteniai bus palankūs J.Bidenui, nes demokratai yra labiau linkę balsuoti paštu. 

Pergalė Pensilvanijoje reiškia 20 Rinkikų kolegijos balsų. Valstijoje laimėjusiam J.Bidenui atsivertų kelias į Baltuosius rūmus. 

D.Trumpui pergalė Pensilvanijoje yra būtina, kad jis būtų išrinktas antrai kadencijai.

Tačiau nugalėtoją šioje valstijoje skelbti dar anksti.

J.Bidenas penktadienį įgijo pranašumą itin svarbioje prezidento rinkimų baigčiai Džordžijos valstijoje, pranešė žiniasklaida, likus nedaug nebaigtų skaičiuoti balsų.

Buvęs viceprezidentas panaikino prezidento Donaldo Trumpo iš pradžių turėtą nedidelę persvarą šioje pietinėje valstijoje ir dabar pirmauja 917 skirtumu, pranešė televizijos CNN ir „Fox News“.

D.Trumpas 2016 metais Džordžijoje laimėjo prieš demokratę Hillary Clinton penkiais procentiniais punktais.

Prezidentas iki šiol yra užsitikrinęs 213–214, o J.Bidenas – mažiausiai 253 rinkikų balsus. Kad laimėtų rinkimus, bet kuris kandidatas privalo surinkti ne mažiau kaip 270 Rinkikų kolegijos narių balsų.

D.Trumpas neturės galimybių laimėti, jeigu neužsitikrins pergalės Džorždijoje ir Pensilvanijoje.

Jeigu būtų patvirtintos kai kurių žiniasklaidos priemonių prognozės, kad J.Baidenas laimi 11 rinkikų siunčiančioje Arizonoje, pergalė Džordžijoje užtikrintų jo galutinę pergalę. 

Kita vertus, perrinkimo siekiantis D. Trumpas leido suprasti neketinantis pasiduoti be kovos, net jeigu būtų paskelbta, kad rinkimus jis pralaimėjo. Jo rinkimų štabas jau pateikė skundus dėl įtariamų pažeidimų Nevadoje ir Džordžijoje, taip pat pareikalavo perskaičiuoti balsus Viskonsine.

Kelių Amerikos valstijų rinkimų pareigūnai ketvirtadienį sakė nerimaujantys dėl savo darbuotojų, kurie po prezidento Donaldo Trumpo nepagrįstų pareiškimų apie masinį rinkimų rezultatų klastojimą sulaukia grasinimų ir piktų protestuotojų prie durų. Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./D.Trumpą remiantis protestuotojasi Arizonoje

Žemiau apžvelgiama padėtis pagrindinėse valstijose, kuriose rinkimų baigtis išlieka neaiški, taip pat kiekvieno iš kandidatų galimybės laimėti.

Nevada

Nevada, kur padėtis klostosi J.Bideno naudai, gali užtikrinti lygiai tokį skaičių rinkikų, koks jam yra reikalingas galutinei pergalei – su sąlyga, kad Arizonos rinkikų balsai irgi atiteks demokratui. Suskaičiavus daugiau kaip 89 proc. balsalapių J.Bidenas pirmavo mažiau kaip 11,5 tūkst. balsų skirtumu.

Šiaurės Karolina

Šiaurės Karolinoje D.Trumpas gana patikimai pirmauja 77 tūkst. balsų skirtumu, suskaičiavus 95 proc. (apie 5,38 mln.) balsalapių.

Džordžija

Džordžijoje D.Trumpo turėta mažytė persvara prieš J.Bideną nuolat tirpo. Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, ji sumenko vos iki 463 balsų.

Paskutinioji dar nesuskaičiuotų balsalapių dalis gali lemti J.Bideno sėkmę, nes tūkstančiai šių balsų buvo atiduoti demokratams prijaučiančiose teritorijose.

Džordžija už demokratų kandidatą į prezidentus nėra nubalsavusi nuo 1992 metų, kai valstijoje laimėjo Billas Clintonas.

Pensilvanija

Pensilvanija, deleguojanti 20 rinkikų, yra didžiausias šio rinkimų etapo prizas. Kaip ir Džordžijoje, D.Trumpas šioje valstijoje kol kas pirmauja, bet dauguma dar nesuskaičiuotų balsų buvo atiduoti demokratams palankiose srityse, pavyzdžiui, Filadelfijoje ir jos apylinkėse.

Penktadienį ryte, kai buvo suskaičiuota 95 proc. balsų, D.Trumpo persvara buvo sumažėjusi maždaug iki 18,2 tūkst. balsų.

Arizona

Viena valstija gali sumaišyti visas kortas – Arizona. Televizija „Fox News“ ir naujienų agentūra „The Associated Press“ jau paskelbė, kad šios valstijos rinkikai atitenka J.Bidenui, bet kitos televizijos, tarp jų CNN ir NBC, sako, kad spręsti kol kas dar per anksti.

Arizonos valstijos sekretorė Katie Hobbs sakė televizijai „ABC News“ nemananti, kad balsai bus baigti skaičiuoti ketvirtadienį, bet taip pat sakė nesitikinti, jog prireiks juos perskaičiuoti.

„Neatrodo, kad [baigsime] šiandien – tikriausiai veikiau rytoj būsime arčiau visų tų balsalapių suskaičiavimo“, – sakė K. Hobbs.

Ketvirtadienį vakare, kai buvo suskaičiuota apie 90 proc. balsalapių, J.Bidenas turėjo 47 tūkst. balsų persvarą.

Keliai į pergalę

Balsų skaičiavimą labiausiai stabdo didžiulis paštu gautų balsalapių skaičius. Rekordinis skaičius rinkėjų pasirinko šį balsavimo būdą atsižvelgdami į koronaviruso pandemijos grėsmę, bet didžioji jų dalis, kaip manoma, yra demokratų šalininkai, nes D.Trumpo stovykla nuolat nuvertindavo COVID-19 grėsmę ir ragino balsuoti tiesiogiai.

Jeigu J.Bideno persvara Arizonoje išliks ir jis laimės Džordžijoje arba Nevadoje, demokratų kandidatas bus pasiekęs arba viršijęs pergalei reikalingą 270 rinkikų balsų skaičių.

Jeigu D.Trumpas laimėtų Šiaurės Karolinoje ir Džordžijoje, bet pralaimėtų Arizonoje, jo pergalę galėtų užtikrinti tik laimėjimai tiek Nevadoje, tiek Pensilvanijoje.

Vien pergalės Pensilvanijoje, kur D.Trumpas kol kas pirmauja, nepakaktų, kad jis būtų perrinktas prezidentu, net jeigu pasiimtų jam prognozuojamus tris Aliaskos rinkikų balsus.

D.Trumpui nepalanku, kad Pensilvanija nusprendė leisti įskaičiuoti balsalapius, išsiųstus paštu rinkimų dieną ar anksčiau, bet gautus ne vėliau kaip per tris dienas po pagridinės balsavimo dienos. Pareigūnai tikisi, kad balsai bus baigti skaičiuoti penktadienį.

D.Trumpas ketvirtadienį pažėrė virtinę nepagrįstų pareiškimų, kad iš jo sukčiaujant mėginama atimti pergalę rinkimuose, kai balsų skaičiavimas svarbiausiose valstijose parodė, jog jo varžovo demokrato J.Bideno šansai laimėti vis labiau didėja.

„Jie mėgina pavogti rinkimus“, – praėjus dviem dienoms po balsavimo pabaigos D.Trumpas pareiškė skelbdamas neįprastą pareiškimą Baltuosiuose rūmuose.

Nors nepateikė jokių įrodymų ir nesutiko atsakyti į ten buvusių žurnalistų klausimus, D.Trumpas per beveik 17 minučių trukusią kalbą pažėrė kurstančių pareiškimų apie šalies demokratijos procesą, kokių nebuvo pasakęs dar joks JAV prezidentas.

Pasak D.Trumpo, demokratai pasitelkė „neteisėtus balsus“, kad „pavogtų iš mūsų rinkimus“.

„Jeigu suskaičiuosit [tik] teisėtus balsus – aš lengvai laimiu, – tvirtino jis. – Jie mėgina suklastoti rinkimus. Ir mes negalime to leisti.“

Nepaisant šios retorikos, D.Trumpo nusiskundimai konkrečiai buvo nutaikyti į didžiulį skaičių paštu iš anksto atsiųstų balsalapių.

Šiais metais smarkiai išaugęs balsavimo paštu populiarumas atspindėjo rinkėjų troškimą neužsikrėsti koronavirusu sausakimšose balsavimo apylikėse siaučiant COVID-19 pandemijai, jau nusinešusiai daugiau kaip 230 tūkst. amerikiečių gyvybių.

Tačiau, kadangi D.Trumpas dažnai neigdavo pandemijos rimtumą ir ragino savo šalininkus nepalaikyti balsavimo paštu, šį būdą pasirinko daug mažiau respublikonų rinkėjų, palyginus su demokratų šalininkais.

Kelios didelės JAV televizijos nutraukė tiesioginę D.Trumpo renginio transliaciją vos jam prasidėjus. Televizija MSNBC nurodė, kad jai reikia pataisyti prezidento klaidingus teiginius.

Pensilvanijoje liko suskaičiuoti mažiau kaip 250 tūkst. biuletenių, šioje valstijoje, naujausiais duomenimis, pirmauja D.Trumpas su 53,221  balsais. Tačiau jo persvara su naujaisiais balsais vis labiau mažėja.

Pensilvanija turi 20 rinkikų balsų. Tad jei J.Bidenui pavyktų užsitikrinti pergalę šioje valstijoje, jis laimėtų ir prezidento rinkimus.

Suskaičiavus dar 20 tūkst. balsų Arizonos valstijoje J.Bidenas šioje valstijoje ir toliau užsitikrina pergalę. J.Bidenas pirmauja 56,547 balsais.

J.Bidenas (50,2 proc.) – 1,494,263 balsų.

D.Trumpas (48,3 proc.) – 1,437,716 balsai.

Suskaičiuota 87 proc. balsų.

Donaldo Trumpo lyderystė Džordžijos valstijoje sparčiai mažėja – nuo varžovo jį teskiria  3,635 balsai, likus suskaičiuoti mažiau nei 2 proc. balsų.

D.Trumpo pralaimėjimas šioje valstijoje reikštų, kad jis praranda 16 rinkikų balsų, būtinų norint pralenkti J.Bideną.

Pensilvanijoje, suskaičiavus dar 119 balsų J.Bideno naudai, D.Trumpo atotrūkis nuo varžovo sumažėjo iki 64,266 balsų.

Prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose metu ir toliau nepateikdamas jokių įrodymų tvirtino, kad „teisėtai atiduotų balsų skaičius parodys, kad jis laimėjo prezidento rinkimus“, ir skundėsi, kad prezidento postas iš jo „atimamas per apgavystę“.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

„Jei suskaičiuosite teisėtus balsus, aš lengvai laimiu. Jei suskaičiuosite neteisėtus balsus, jie gali bandyti pavogti rinkimus iš mūsų“, – sakė D.Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų savo teiginiams.

Neteisėtais balsais D.Trumpas vadina balsus paštu.

JAV prezidento rinkimai įvyko lapkričio 3 dieną, tačiau rekordiškai daug amerikiečių šiemet balsavo paštu, todėl balsų skaičiavimas daugelyje valstijų užsitęsė ir iki šiol nesibaigė.

D.Trumpas ragina neskaičiuoti balsalapių, gautų paštu užsidarius balsavimo punktams.

D.Trumpo lyderystė Džordžijoje sumažėjo iki kiek mažiau nei 10 000 balsų. 

Donaldas Trumpas (49,5 proc.) – 2,439,800 balsai;

Joe Bidenas (49,3 proc.) – 2,430,265 balsai.

Valstijoje suskaičiuota 98 proc. balsų. Nugalėtojas gautų 16 rinkikų balsų.

Pensilvanijoje D.Trumpo atotrūkis taip pat sumažėjo iki mažiau kaip 80 000, likus suskaičiuoti šimtus tūkstančių balsų. Manoma, kad likę biuleteniai Pensilvanijoje bus labiau palankūs J.Bidenui.

Donaldas Trumpas (50 proc.) – 3,260,054 balsų;

Joe Bidenas (48,8 proc.) – 3,181,740 balsų.

Suskaičiuota 93 proc. balsų.

Arizonos valstijos rinkimų komisijos atstovė Katie Hobbs CNN sakė, kad daugiau rezultatų iš Arizonos tikimasi penktadienio popietę.

Arizonoje, naujausiais duomenimis, laimi J.Bidenas (50,5 proc.) prieš D.Trumpą (48,1 proc.). Valstijoje suskaičiuota 86 proc. balsų.

Jei paaiškėtų, kad J.Bidenas laimėjo Arizonoje, jis gautų 11 rinkikų kolegijos balsų ir jau turėtų 264.

Pergalei užsitikrinti reikalinga bent 270 rinkikų balsų.

Remiantis „Fox News“ ir naujienų agentūros AP prognozėmis, J.Bidenas dar antradienio vakarą tapo nugalėtoju šioje valstijoje. Visgi kiti leidiniai to dar nepripažino, nes Arizonoje tebesitęsia balsų skaičiavimas. J.Bidenas ten kelių procentų persvara pirmauja prieš D.Trumpą.

JAV prezidento rinkimuose toliau skaičiuojami balsai

+6

Joe Bidenas ketvirtadienio vakarą Lietuvos laiku iš Wilmingtono kreipėsi į tautą ragindamas ir toliau skaičiuoti balsus bei išlikti ramiems, mat rezultatai paaiškės jau netrukus.

Jis optimistiškai įvertino rinkimų rezultatus ir balsų skaičiavimą pabrėždamas, kad „procesas veikia“.

J.Bidenas ragino turėti kantrybės ir pakartojo, kad „kiekvienas balsas turi būti suskaičiuotas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Mes su senatore Kamala Harris ir toliau jaučiamės labai gerai, dėl to, kaip viskas vyksta. Neabejojame, kad baigus skaičiavimą mes būsime paskelbti nugalėtojais. Taigi, visų prašau išlikti ramiems – visų žmonių prašau išlikti ramiems. Procesas veikia. Skaičiavimas jau baigiamas. Ir mes tai sužinosime labai greitai. Taigi ačiū visiems už kantrybę, bet turime suskaičiuoti balsus“, – žurnalistams sakė J.Bidenas Vilmingtone, Delavere.

J.Bidenas šiuo metu turi užsitikrinęs 253 rinkikų balsus, o priskaičiavus 11 balsų iš pietvakarinės Arizonos valstijos jis jų turėtų 264.

Remiantis „Fox News“ ir naujienų agentūros AP prognozėmis, J.Bidenas dar antradienio vakarą tapo nugalėtoju šioje valstijoje. Visgi kiti leidiniai to dar nepripažino, nes Arizonoje tebesitęsia balsų skaičiavimas. J.Bidenas ten kelių procentų persvara pirmauja prieš D.Trumpą.

D.Trumpas atsilieka turėdamas 214 rinkikų balsų.

J.Bideno štabas tvirtina manantis, jog jis turi pakankamai galimybių laimėti svyruojančiose valstijose, kurios dar nebaigė skaičiuoti balsų, pavyzdžiui, Pensilvanijoje.

Vadinamojoje „svyruojančioje“ JAV Džordžijos valstijoje, turinčioje 16 rinkikų balsų, liko suskaičiuoti daugiau kaip 47 tūkst. balsalapių, ketvirtadienį pranešė valstijos rinkimų komisijos atstovas Gabrielis Sterlingas.

„Mums liko 47 277 balsalapiai“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją.

Naujausiais duomenimis, Džordžijoje nežymiai pirmauja dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas su 2 438 181 balsu (49,5 proc.), bet jį vejasi demokratų kandidatas Joe Bidenas, kol kas turintis 2 425 417 balsų (49,3 procento).

Daugiau skaitykite čia.

Joe Bidenas mažina atsilikimą nuo D.Trumpo Džordžijos ir Pensilvanijos valstijose, tačiau iki galutinių rezultatų čia dar toli, nes balsai ir toliau skaičiuojami.

CNN dar neprognozuoja nugalėtojo šiose šešiose valstijose:

Pensilvanija (turi 20 rinkikų balsų)
Džordžija (turi 16 rinkikų balsų)
Arizona (turi 11 rinkikų balsų)
Nevada (turi 6 rinkikų balsus)
Šiaurės Karolina (turi 15 rinkikų balsų)
Aliaska (3 rinkikų balsai)

Šiuo metu Joe Bidenas yra surinkęs 253 rinkikų balsus, o D.Trumpas – 213.

Pergalei užsitikrinti reikalinga bent 270 rinkikų balsų.

Mičigano teisėja ketvirtadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijos ieškinį, susijusį su balsų skaičiavimu šioje valstijoje.

Teisėja Cynthia Stephens pažymėjo, kad ieškinys pateiktas vėlai trečiadienį, kelios valandos prieš tai, kai buvo suskaičiuoti paskutiniai balsalapiai.

Taip pat ji sakė, kad neteisinga atsakove laikyti valstijos sekretorę Jocelyn Benson, nes ji nekontroliuoja vietinio balsų skaičiavimo logistikos, nors ir yra Mičigano vyriausioji rinkimų pareigūnė.

Daugiau skaitykite čia.

Prezidento Donaldo Trumpo pranašumas Pensilvanijoje kasdien mažėja. Ir toliau skaičiuojant balsus, demokratų varžovas Joe Bidenas vis mažiau atsilieka. Buvęs D.Trumpo 500 000 balsų pranašumas ištirpo iki maždaug 114 000.

Suskaičiavus 92% balsų, D.Trumpas – 50,2%, Joe Bidenas – 48,5%.

JAV rinkimų tarptautinės stebėtojų misijos vadovas dienraščiui „Stuttgarter Zeitung“ ketvirtadienį sakė, kad D.Trumpas „šiurkščiai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi“, prezidentui pareiškus, kad jis yra apgaudinėjamas, ir pareikalavus nutraukti balsų skaičiavimą.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos vadovas Vokietijos politikas Michaelis Linkas pridūrė, kad D.Trumpo „pareiškimai apie klastojimą neturi pagrindo“, ir perspėjo, kad tai gali turėti toli siekiančių pasekmių.

„Net jei jis pripažintų pralaimėjimą ir deramai perduotų pareigas, [jo] retorikos kurstomi šalininkai smurtą gali vertinti kaip teisėtą įrankį, nes nebesijaus demokratiškai atstovaujami“, – sakė M.Linkas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija irgi sakė būgštaujanti, kad rinkimų rezultatai gali išprovokuoti neramumų.

Maskva tikisi, kad JAV pavyks išsirinkti prezidentą „visiškai laikantis Amerikos konstitucijos“, teigė URM atstovė Marija Zacharova.

„Svarbiausias dalykas yra išvengti masinių riaušių šalyje“, – pridūrė ji.

Jungtinėse Valstijose jau buvo precedentas, kai rinkimų baigtis buvo nuspręsta teisme. Taip įvyko 2000 metais, kai dėl prezidento posto rungėsi respublikonas George'as W.Bushas ir demokratas Alas Gore'as.

Tų rinkimų baigtį nulėmusioje Floridoje skirtumas tarp balsų buvo nereikšmingas, ir demokratų bei respublikonų komandos kreipėsi į teismą.

Kelis kartus perskaičiavus balsalapius JAV Aukščiausiasis Teismas 5 balsais prieš 4 nutarė pripažinti prezidentu G.W.Bushą.

J.Bidenas padidino pranašumą Nevadoje nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. balsų, rodo naujausi duomenys.

Jau suskaičiuoti visi rinkimų dieną atiduoti balsai, dar liko paštu atkeliavę biuleteniai, kurie turėtų būti palankūs J.Bidenui.

Suskaičiavus 86 proc. balsų šešis rinkikus turinčioje Nevadoje, J.Bidenas D.Trumpą lenkia vos 8 tūkst. balsų persvara.

2016 metais demokratų kandidatė Hillary Clinton nugalėjo Nevadoje, o didžioji dalis likusių balsų yra iš tų vakarinės valstijos teritorijų, kurių gyventojai linkę palaikyti demokratus.

Svyruojančioje Džordžijos valstijoje D.Trumpo persvara ištirpo suskaičiavus balsus Atlantoje. Dar liko nesuskaičiuotų paštu atkeliavusių biuletenių, kurie turėtų būti palankūs J.Bidenui, kadangi demokratai labiau nei respublikonai yra linkę balsuoti paštu, rašo „The New York Times“.

Nėra žinoma, kiek tiksliai biuletenių nesuskaičiuota, ketvirtadienį buvo pateikta prieštaringa informacija. Varžybos tokios įtemptos, kad laimėtoją gali nulemti nedideli skaičiai.

Remiantis tarpiniais duomenimis, D.Trumpas surinko 49,5 proc. (2 434 354) balsų, J.Bidenas – 49,2 proc. (2 419 589) balsų.

Pergalė Džordžijoje kandidatui atneštų 16 Rinkikų kolegijos balsų. 

D.Trumpas nugalėjo Floridoje, Teksase, Ohajuje, Kentukyje, Kanzase, Luizianoje, Indianoje, Vakarų Virdžinijoje, Pietų Karolinoje, Aidahe, Alabamoje, Misisipėje, Tenesyje, Oklahomoje, Arkanzase, Pietų Dakotoje, Šiaurės Dakotoje, Misūryje, Nebraskoje, Ajovoje ir Montanoje.

J.Bidenas nugalėjo Mičigane, Viskonsine, Meine, Arizonoje, Havajuose, Minesotoje, Kolorade, Naujoje Meksikoje, Kalifornijoje, Naujajame Hampšyre, Oregone, Vermonte, Virdžinijoje, Vašingtone, Rod Ailende, Niujorke, Naujajame Džersyje, Masačusetse, Merilande, Ilinijoje, Delavere, Konektikute, Kolumbijos apygardoje.

Negalutiniais duomenimis, J.Bidenas surinko 72,2 mln. balsų, D.Trumpas – 68,48 mln. 

J.Bidenas užsitikrino 253 Rinkikų kolegijos balsus, D.Trumpas – 214.

Pasak Pensilvanijos valstijos sekretorės Kathy Boockvar, J.Bidenas tarp balsavusiųjų iš anksto laimi 77 proc. prieš 22 proc. Tokiu tempu jam reikia 288 tūkst. balsų, kad imtų pirmauti.

„The New York Times“ skaičiuoja, kad liko apie 500 tūkst. paštu atsiųstų biuletenių. Antradienį pranešta, kad iš viso tokių biuletenių yra 2,6 mln., kol kas suskaičiuota 2,1 mln.

Jei J.Bidenas iš 500 tūkst. balsų laimės tokį procentą kaip ir ligi šiol, Pensivalnijos valstijoje jis galėtų laimėti 100 tūkst. balsų persvara.

Balsai liko nesuskaičiuoti paprastai už demokratus balsuojančiose apygardose, todėl persvara galėtų būti ir didesnė.

Pergalė Pensivalnijoje atneštų  20 Rinkikų kolegijos balsų ir atvertų kelią į Baltuosius rūmus. 

D.Trumpas ketvirtadienį paragino laikinai nutraukti balsų skaičiavimą įvykusiuose valstybės vadovo rinkimuose.

„Sustabdykite skaičiavimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

JAV prezidento rinkimai įvyko lapkričio 3 dieną, tačiau rekordiškai daug amerikiečių šiemet balsavo paštu, todėl balsų skaičiavimas daugelyje valstijų užsitęsė ir iki šiol nesibaigė.

D.Trumpas ragina neskaičiuoti balsalapių, gautų paštu užsidarius balsavimo punktams.

Šiuo metu padėtis nėra palanki dabartiniam valstybės vadovui, ir jis jau pareiškė esąs pasirengęs prašyti perskaičiuoti balsalapius tam tikrose valstijose, kur laimėjo jo varžovas demokratas J.Bidenas.

JAV rinkimų tarptautinės stebėtojų misijos vadovas ketvirtadienį apkaltino D.Trumpą „šiurkščiai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi“, prezidentui pareiškus, kad jis yra apgaudinėjamas, ir pareikalavus nutraukti balsų skaičiavimą.

„Didžiausią nerimą kelia tai, kad turėdamas Baltųjų rūmų prezidentines fanfaras, tai yra, visus valdžios ženklus, Amerikos vyriausiasis pajėgų vadas paragino nutraukti balsų skaičiavimą dėl jo menamos pergalės“, – dienraščiui „Stuttgarter Zeitung“ sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos vadovas Vokietijos politikas Michaelis Linkas.

„Tai yra šiurkštus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, – sakė jis.

Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas

+2

M.Linkas pridūrė, kad D.Trumpo „pareiškimai apie klastojimą neturi pagrindo“. 

Jis perspėjo, kad D.Trumpo pakartotiniai melagingi kaltinimai sukčiavimu gali turėti toli siekiančių pasekmių.

„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad JAV nesugebės vėl įdėti į butelį džino, kurį išleido Trumpas, – kalbėjo M.Linkas. – Net jei jis pripažintų pralaimėjimą ir deramai perduotų pareigas, [jo] retorikos kurstomi šalininkai smurtą gali vertinti kaip teisėtą įrankį, nes nebesijaus demokratiškai atstovaujami.“

Tai yra „pavojus, kuris siekia gerokai toliau nei rinkimų diena“, pridūrė ESBO stebėtojų misijos vadovas. Jo organizacija stebi rinkimus visose Vakarų valstybėse ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Išvakarėse ESBO stebėtojų misija jau buvo paskelbusi pareiškimą, kuriame sakė, kad D.Trumpo kaltinimai dėl rinkimų klastojimo neturi pagrindo, o antradienį vykę JAV prezidento rinkimai buvo konkurencingi ir vyko sklandžiai.

Perrinkimo siekiantis D.Trumpas pareiškė, kad balsai prezidento rinkimuose gali būti skaičiuojami neteisingai. 

J.Bidenui, jei jis galiausiai laimės, bus sunku efektyviai dirbti, jei respublikonai išlaikys Senato kontrolę. Dar trečiadienį atrodė, kad taip ir atsitiks, bet dabar kairiesiems sužibo viltis – Džordžijos valstijoje, kur buvo ir yra kovojama dėl dviejų vietų Senate.

Pirmasis mūšis buvo specialūs rinkimai. Keistoje kovoje demokratas Raphaelis Warnockas grūmėsi su dviem respublikonų kandidatais – Kelly Loeffler ir Dougu Collinsu. Kadangi pastarieji buvo priversti dalintis konservatorių balsus, lengvai nugalėjo R.Warnockas, o antra liko K.Loeffler.

Tiesa, R.Warnockas surinko mažiau nei 50 proc. balsų (32,7 proc.), o tai pagal Džordžijos įstatymus automatiškai reiškia, kad sausį bus rengiami dar vieni specialūs rinkimai – tik šįkart jau kovos du kandidatai, demokratas ir respublikonė.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./JAV Senatas

Kitos lenktynės paprastesnės ir dar vyksta. Jas, ko gero, laimės respublikonas Davidas Perdue, o ne demokratas Jonas Ossofas, bet svarbiausia ne tai, o galimybė, kad D.Perdue nesurinks 50 proc. balsų. Tai vėlgi reikštų papildomus specialius rinkimus sausį.

Kitaip tariant, jau kitais metais, bet dar iki naujojo prezidento inauguracijos, demokratai turėtų šansą laimėti šias dvi vietas Senate.

Tokiu atveju abi partijos Senate turėtų po lygiai vietų, bet demokratai – J.Bideno pergalės atveju – taptų padėties šeimininkais, nes pagal JAV Konstituciją lemiamo balso teisė atitektų viceprezidentei – Kamalai Harris.

Taip, abejų rinkimų favoritai būtų respublikonai, bet galima įsivaizduoti, kiek daug pinigų būtent į Džordžiją mes demokratai, kad tik laimėtų.

Respublikonai ir D.Trumpo kampanijos strategai antradienio vakarą tiesiog įtūžo, kai paprastai konservatyvius politikus ir idėjas palaikančios televizijos „Fox News“ analitikai nutarė paskelbti, kad Arizonos valstijoje nugalės J.Bidenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Kadangi ten dar skaičiuojami balsai, o J.Bideno persvara pamažu tirpsta, respublikonai norėtų, kad „Fox News“ atšauktų tokį verdiktą – jie tiki, kad D.Trumpas gali pralenkti varžovą ir laimėti 11 šios valstijos rinkikų balsų.

Bet „Fox News“ laikosi savo. Ekspertų komandos „Decision Desk“ vadovas Arnonas Mishkinas patikino, kad televizija pasitiki savo statistiniu modeliu, ir pridūrė: „Atsiprašau, bet mes šiuo konkrečiu atveju neklystame.“

A.Mishkinas pripažino, kad balsų Arizonoje dar liko daug, bet daugelis jų esą yra iš apygardų, kuriose J.Bidenas užtektinai populiarus: „Atleiskite, bet prezidentas nesugebės aplenkti Bideno ir laimėti užtektinai balsų.“

Nevada, svarbi valstija, galinti atnešti pergalę Demokratų partijos kandidatui į JAV prezidentus J.Bidenui, ketvirtadienį turėtų paskelbti preliminarius rinkimų balsų skaičiavimo rezultatus.

Televizijos „Fox News“ duomenimis, šiuo metu J.Bidenas Nevadoje lenkia dabartinį prezidentą D.Trumpą 0,6 procentinio punkto. Iki ketvirtadienio 13 val. 30 min. Lietuvos laiku valstijoje buvo apdorota 75 proc. balsalapių.

„Fox News“ pažymi, kad buvęs viceprezidentas lig šiol užsitikrino daugiau nei 72 mln. rinkėjų paramą ir viršijo rekordą, 2008 metais nustatytą eksprezidento Baracko Obamos.

Naujausiais duomenimis, J.Bidenas jau gavo 264 rinkikų balsus, o D.Trumpas – 214. Jei demokratas laimės Nevadoje, jis užsitikrins 270 balsų, o tai suteiks jam galimybę paskelbti pergalę šiuose prezidento rinkimuose.

Spėjama, kad D.Trumpas nepripažins pralaimėjimo šiuose rinkimuose ir sieks balsų perskaičiavimo „svyruojančiose“ valstijose. Jo štabas jau pareikalavo tai padaryti Viskonsine, kuris laikomas viena svarbiausių valstijų pergalei.

Svarbioje, net 20 balsų į rinkikų kolegiją siunčiančioje Pensilvanijoje kol kas pirmauja D.Trumpas, bet jis persvaros greičiausiai neišlaikys? Kodėl? Matematika paprasta.

Suskaičiavus 89 proc. balsų, D.Trumpas yra surinkęs maždaug 165 tūkst. balsų daugiau nei J.Bidenas. Tačiau liko suskaičiuoti ir pranešti, už ką balsavo likę 784 tūkst. šios valstijos rinkėjų – paštu. Dalis balsų paštu jau suskaičiuoti – 78 proc. balsavo už J.Bideną, 21 proc. parėmė D.Trumpą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Jei tokia proporcija išsilaikys, demokratų kandidatas turėtų aplenkti respublikoną ir jį nugalėti. Skaičiuojama, kad galutinė J.Bideno persvara gali siekti apie 100 tūkst. balsų, be to, šiuo metu turima statistika liudija, kad jo pasirodymas yra geresnis nei Hillary Clinton 2016 metais.

Tiesa, D.Trumpo kampanijos atstovai mato kitą scenarijų – kad D.Trumpas išlaikys persvarą, nes nesuskaičiuoti balsalapiai atkeliavo iš vietovių, kur jis šiek tiek populiaresnis. Respublikonų skaičiavimu, tokiu atveju prezidentui liktų maždaug 40 tūkst. balsų pranašumas.

Nors AP ir „Fox News“ jau paskelbė, kad Arizonoje nugalėjo J.Bidenas, kitos žiniasklaidos organizacijos siūlo neskubėti, nes ten D.Trumpas sparčiai vejasi kandidatą. Svarbiausias klausimas: ar galiausiai pavys?

Likus suskaičiuoti daugiau nei 300 tūkst. balsų, J.Bidenas dabar prieš D.Trumpą pirmauja vos 69 tūkst. balsų, o respublikonai teigia, kad daugiau nei pusę likusių balsų atidavė prezidento rėmėjai.

Bet tai tikrai nėra visiškai aiški tendencija. Pavyzdžiui, AP analitikai, argumentuodami, kodėl deklaravo J.Bideno pergalę Arizonoje, paaiškino nematantys D.Trumpui galimybių pasivyti varžovą.

Jei vis dėlto ten nugalėtų D.Trumpas, iš dabar J.Bideno teoriškai surinktų 264 rinkikų balsų reikėtų atimti 11. Liktų 253, bet tada pergalei vis tiek užtektų sėkmės Pensilvanijoje, kuri vis realesnė.

Savo ruožtu D.Trumpo rėmėjai surengė protestą Detroite, reikalaudami sustabdyti balsų skaičiavimą svarbioje Mičigano valstijoje.

Panaši demonstracija vyko ir Arizonos mieste Finikse, tik ten jau reikalauta kaip tik suskaičiuoti visus balsus, nes respublikonai mano, kad tikėtinas paskutinių balsų už D.Trumpą antplūdis. Ten pasirodė ir vyrukų su ginklais.

JAV žiniasklaidai paskelbus apie J.Bideno pergalę Mičigane, į protestą susirinkę D.Trumpo šalininkai piktai skandavo: „Sustabdykite balsų skaičiavimą!“

Tuo tarpu D.Trumpo rinkimų štabas paskelbė, kad imsis teisinių žingsnių balsų skaičiavimui sustabdyti, tvirtindamas, kad jo atstovams nebuvo leista stebėti balsų skaičiavimo proceso.

Su 16-os Mičigano rinkikų balsais J.Bidenas šiuo metu jau yra užsitikrinęs 264 balsus.

VIDEO: Neramumai JAV prasidėjo dar nė nebaigus skaičiuoti rinkimų balsų – žmonės išėjo į gatves

Neramumai JAV prasidėjo dar nė nebaigus skaičiuoti rinkimų balsų – žmonės išėjo į gatves

Reuters

Tūkstančiai J.Bideno šalininkų trečiadienį vakare dalyvavo eitynėse Niujorke, reikalaudami suskaičiuoti kiekvieną balsą įtemptoje prezidento rinkimų kovoje, o Portlande tarp kairiojo sparno protestuotojų ir policijos prasiveržė smurtas.

Eitynėse Niujorke dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės. Taikiai nusiteikę demonstrantai iš 5-osios aveniu nužygiavo link Vašingtono aikštės parko, esančio Manhatano Grenič Vilidžo širdyje.

„Scanpix“ nuotr./Eitynės Niujorke

Vis dėlto vėliau saujelė protestuotojų įsitraukė į susirėmimus su policija.

Daugiau kaip 20 asmenų buvo sulaikyti policijos po to, kai keli demonstrantai užkūrė laužų ir susirėmė su teisėsaugininkais. 

„Labai vertiname žodžio laisvės svarbą. Mūsų pagrindinis prioritetas visada bus saugumas. Areštavome per 20 žmonių, kurie taikaus protesto metu užkūrė laužų, mėtė šiukšles ir kaušinius Manhatane“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Niujorko policijos departamentas.   

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė ir Donaldo Trumpo rinkimų štabo patarėja Kayleigh McEnany  mano, kad prezidentas savo varžovą rinkimuose, demokratą Joe Bideną nugalės laimėjęs trijose svyruojančiose valstijose – Pensilvanijoje, Arizonoje ir Džordžijoje.

„Mūsų nuomone, kelias [į pergalę] veda per Arizoną ir Pensilvaniją, išsaugant Džordžiją, kurioje jau pirmaujame“, – interviu televizijai „Fox News“ sakė K.McEnany.

Ji pažymėjo, kad D.Trumpo komanda yra įsitikinusi pergale Pensilvanijoje.

K.McEnany manymu, prezidentas taip pat pirmaus Arizonoje, bet šis pareiškimas prieštarauja preliminarioms JAV televizijų prognozėms.

Paklausta, ar, jos nuomone, D.Trumpas gali užsitikrinti 270 pergalei būtinų rinkikų balsų be Arizonos, K.McEnany atsakė: „Visko gali nutikti.“

Ji taip pat pakartojo D.Trumpo asmeninio advokato Rudy Giuliani  žodžius, kad Filadelfijoje (Pensilvanija) balsai skaičiuojami pažeidžiant procedūras.

„Filadelfija, beje, turi itin savotiškų rezultatų istoriją“, – pareiškė K.McEnany.

Pasak jos, už balsų skaičiavimą atsakingi pareigūnai privertė stebėtojus stovėti kelių metrų atstumu nuo jų, taip apribodami galimybes stebėti balsų skaičiavimo procesą ir užtikrinti tikslumą.

„Štai kodėl perskaičiuojame Viskonsine, žiūrime į Mičiganą ir, taip pat, apklausų stebėtojus“, – sakė ji.

Demokratų kandidatas Joe Bidenas trečiadienį pažadėjo, kad tapęs prezidentu pasirūpintų, jog Jungtinės Valstijos nuo pirmosios jo kadencijos dienos atkurtų įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato sutartį.

Toks pažadas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti JAV iš tarptautinio susitarimo, numatančio, kad valstybė turi imtis priemonių klimato pokyčiams sulėtinti.

„Šiandien Trump administracija oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato sutarties. Ir lygiai po 77 dienų Bideno administracija prie jos vėl prisijungs“, – per „Twitter“ parašė J.Bidenas, antradienį įvykusių prezidento rinkimų rezultatams rodant, kad jis turi dideles galimybes įveikti D.Trumpą.

Demokratai ir respublikonai trečiadienį ruošiasi grumtis teismuose, kad būtų nuspręsta, kas laimėjo įtemptus prezidento rinkimus – dabartinis lyderis respublikonas D.Trumpas ar demokratų kandidatas J.Bidenas.

Vos pasibaigus balsavimui D.Trumpas paskelbė esąs pasiruošęs kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą ir užginčyti balsų skaičiavimo rezultatus. Jo kampanija trečiadienį informavo reikalausianti perskaičiuoti balsus Viskonsine, taip pat užginčysianti balsų skaičiavimą Mičigane, Pensilvanijoje ir Džordžijoje. Šios keturios valstijos yra itin svarbios siekiant galutinės pergalės prezidento rinkimuose.

D.Trumpo pareiškimai didina tikimybę, kad rinkimų baigtis, kaip ir 2000 metais, bus nuspręsta Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kaip valstijos gali skaičiuoti savo rinkėjų balsus arba organizuoti perskaičiavimus.

Teisminiai skundai

D.Trumpo kampanijos ieškiniuose susitelkiama į 2020 metų rinkimų unikalų aspektą – kad valstijos ir dešimtys milijonų rinkėjų pasirinko balsavimą paštu dėl koronaviruso pandemijos keliamo pavojaus.

COVID-19 pandemija privertė valstijas skatinti balsalapius iš anksto siųsti paštu, taip pat pakeisti taisykles, kaip ir kada vokai su balsalapiais bus surenkami, tikrinami ir skaičiuojami.

Dėl didelės apkrovos JAV pašto sistemai laikas, per kurį galima priimti paštu išsiųstus balsus, buvo pratęstas. Taip pat skirta daugiau laiko balsams skaičiuoti ir imtasi kitų priemonių procesui palengvinti.

Respublikonai sako, kad dalis šių pokyčių buvo nuspręsti arba įgyvendinami netinkamai ir yra palankūs demokratams.

D.Trumpo kampanija pareiškė, kad Pensilvanijoje bus papildytas jau anksčiau respublikonų pateiktas skundas dėl šioje valstijoje priimto sprendimo pratęsti laiką, kada dar gali būti priimami paštu išsiųsti balsai.

Jeigu šios pretenzijos būtų patenkintos, gali būti atmesta dešimtys tūkstančių balsalapių, pristatytų rinkimų tarnyboms po lapkričio 2 dienos.

Pensilvanijos aukščiausiasis teismas jau nutarė, kad šis pratęsimas teisėtas, tad byla praeitą savaitę buvo perduota JAV Aukščiausiajam Teismui, bet šis ieškinį atsisakė svarstyti.

Kita vertus, buvo palikta galimybė teikti skundą po rinkimų.

D.Trumpo kampanija taip pat nurodė reikalausianti, kad teismas laikinai sustabdytų balsų skaičiavimą Pensilvanijoje, nes esą šis procesas demokratų pastangomis vyksta neskaidriai. Tačiau Filadelfijoje balsų skaičiavimo procedūra buvo rodoma per tiesioginę transliaciją.

Be to, prezidento stovykla apskundė rinkėjų identifikacijos procedūrų pakeitimus, taip pat priimtus dėl koronaviruso epidemijos. D.Trumpo šalininkai teigia, kad šie pakeitimai pažeidžia rinkimų įstatymus.

Mičigane D.Trumpo kampanija pareikalavo, kad teismas sustabdytų balsalapių skaičiavimą, nes jos atstovams esą nebuvo suteikta „reikšminga prieiga“.

Teismų galios

Ar rinkimų baigtis gali būti nuspręsta teisme? – Taip. 2000 metais respublikono George'o W.Busho ir demokrato Alo Gore'o varžybų dėl Baltųjų rūmų baigtis priklausė nuo vienintelės valstijos – Floridos.

G.W.Bushas pirmavo vos 537 balsais iš 6 mln., be to, valstijoje buvo iškilę techninių problemų dėl perforuotų kortų, naudotų kaip balsalapiai, todėl A.Gore'o kampanija siekė, kad visos Floridos balsai būtų perskaičiuoti.

G.W.Busho kampanija pateikė apeliaciją JAV Aukščiausiajam Teismui, o šis faktiškai užblokavo visų balsų perskaičiavimą, suteikdamas pergalę respublikonui.

Tačiau ekspertai sako, kad tokios bylos gali praversti tik sprendžiant realias problemas ir tais atvejais, kai balsų skirtumas yra mažas.

Jeigu balsų skirtumas tarp besivaržančių stovyklų kurioje valstijoje yra 2–3 procentiniai punktai – pavyzdžiui, 100 tūkst. balsų skirtumas Pensilvanijoje – „dėl to būtų gana sunku bylinėtis“, sakė Ajovos universiteto teisės profesorius Derekas Mulleris.

Vis dėlto ekspertas pridūrė: „Jeigu viską lemia viena valstija, tuomet tikėčiausi rimto bylinėjimosi.“

J.Bidenas užsitikrino pergalę itin svarbioje svyruojančioje Mičigano valstijoje, rodo trečiadienį JAV televizijų paskelbtos prognozės.

Ši žinia reiškia, kad buvęs viceprezidentas laimėjo dar vienoje valstijoje, kurioje per 2016 metų rinkimus triumfavo dabartinis prezidentas D.Trumpas.

Televizijos CNN ir „NBC News“ prognozuoja J.Bideno pergalę Mičigane – Vidurio Vakarų regiono valstijoje, kurioje 2016 metais D.Trumpas netikėtai laimėjo prieš tuometę varžovę Hillary Clinton mažesne kaip pusės procentinio punkto persvara.

Gavęs 16 Mičigano deleguojamų rinkikų balsų J.Bidenas dabar yra užsitikrinęs 264 rinkikų palaikymą, rodo JAV televizijos kanalų prognozės. Kad laimėtų rinkimus, bet kuris iš kandidatų turi gauti bent 270 Rinkikų kolegijos narių balsų.

Skaičiuojant Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų balsus, atskiruose šalies miestuose įvyko protesto akcijų, bet kol kas nėra jokių ženklų dėl masinių neramumų ar smurto apraiškų, susijusių su rinkimais.

Demonstracijos užsidarius rinkimų apylinkėms įvyko Sietle, Filadelfijoje, Vašingtone ir Niujorke, bet jos praėjo iš esmės taikiai.

Vašingtone netoli Baltųjų rūmų užsidarius rinkimų apylinkėms buvo susirinkę daugiau kaip tūkstantis Donaldo Trumpo oponentų, remiančių „Black Lives Matter" judėjimą.

Jie skandavo šūkius: „Kieno gatvės? Mūsų gatvės! ir „Jei negausim teisingumo, jie negaus taikos!“, o vienas plakatas skelbė „Trumpas meluoja visą laiką".

Filadelfijoje į demonstraciją susirinko apie 200 protestuotojų, tarp jų - profesinių sąjungų nariai ir klimato aktyvistai. Demonstracija surengta dar prieš tai, kai D.Trumpo kampanijos atstovai pareiškė, kad apskųs balsų skaičiavimą Pensilvanijoje.

Prieš D.Trumpą nukreiptose demonstracijos taip pat dalyvavo šimtai žmonių Portlende, Oregone ir Sietle. Šiame mieste dėl pažeidimų sulaikyti keli asmenys, bet niekas nenukentėjo.

Šimtai įmonių įvairiuose JAV miestuose apkalė lentomis duris ir langus, nerimaudami, kad rinkimai gali paskatinti smurtą.

Demokratų kandidatas J.Bidenas pareiškė esąs tikras, kad užsitikrins prezidento postą, kai bus suskaičiuoti visi balsai, ir pridūrė, kad pirmauja prieš savo varžovą prezidentą D.Trumpą likusiose svyruojančiose valstijose, nulemsiančiose šio balsavimo baigtį.

„Dabar, po ilgos [balsų] skaičiavimo nakties, yra aišku, jog laimėjome pakankamai valstijų, kad surinktume 270 rinkikų balsų, reikalingų laimėti prezidento postą“, – J.Bidenas sakė Delavero valstijos mieste Vilmingtone, kuriame jis gyvena.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Esu čia ne tam, kad pareikščiau, jog mes laimėjome, – pridūrė jis. – Esu čia, kad praneščiau – kai skaičiavimas bus baigtas, tikime, kad būsime nugalėtojai.“ 

Buvęs viceprezidentas, kalbėjęs santūriu ir ramiu tonu, pabrėžė, kad „privalo būti suskaičiuotas kiekvienas balsas“, atmesdamas D.Trumpo kampanijos pastangas įtikinti teismą sustabdyti balsų skaičiavimą Mičigane. JAV televizijos trečiadienį paskelbė prognozuojančios, kad Mičigane laimi J.Bidenas ir kad jam atitenka šios valstijos 16 rinkikų balsų.

„Mes, tauta, nebūsime nutildyti“, – pareiškė J.Bidenas, šalia kurio stovėjo jo kampanijos partnerė Kamala Harris.

77 metų J.Bidenas kalbėjo apie tris Didžiųjų Ežerų regiono valstijas, galinčias tapti raktu į demokrato galutinę pergalę. J.Bidenas pabrėžė Viskonsine laimėjęs apie 20 tūkst. persvara.

„Mičigane mes pirmaujame daugiau kaip 35 tūkst. balsų ir [ši persvara] auga – daug didesnis skirtumas, negu prezidentas Trumpas laimėjo Mičigane 2016 metais“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie bene svarbiausią valstiją per šiuos rinkimus, J.Bidenas pareiškė: „Esu labai gerai nusiteikęs dėl Pensilvanijos.“

Pensilvanijoje suskaičiavus balsalapius 84 proc. apylinkių pirmavo D.Trumpas. Vis dėlto J.Bidenas sakė, kad didžioji dalis dar nesuskaičiuotų balsų yra atsiųsti paštu, o remiantis jau suskaičiuotais balsavimo paštu rezultatais, Pensilvanijoje 78 proc. šių balsų tenka demokratui.

D.Trumpas pareikalavo perskaičiuoti rinkimų balsus Viskonsino valstijoje, kur sėkmė prognozuojama demokratui J.Bidenui, artėjančiam prie galimos galutinės pergalės.

Praėjus daugiau kaip 12 valandų po paskutinių balsaviečių užsidarymo antradienį vakare, labiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius šalį suskaldžiusių rinkimų baigtį lems saujelė valstijų, kur prezidentą respublikoną ir jo varžovą skiria tik nedidelis balsų skirtumas.

Naujausiu smūgiu D.Trumpui tapo žiniasklaidos prognozės, kad 77 metų J.Bidenas laimėjo Viskonsine, kur suskaičiavus 98 proc. balsalapių demokratas buvo įgijo nepanaikinamą 20 tūkst. balsų persvarą.

Ši žinia atspindi J.Bideno lėtą, bet pastovų artėjimą prie pergalės kitose svyruojančiose valstijose, balsų skaičiavimą apsunkinus COVID-19 pandemijai ir rekordiniam skaičiui iš anksto tiesiogiai arba paštu atiduotų balsų.

Mičigane suskaičiavus 94 proc. balsalapių J.Bidenas pirmavo beveik 45 tūkst. balsų, be to, jis jau buvo paskelbtas laimėtoju Arizonoje, kur abiejų kandidatų palaikymas buvo apylygis. Rezultatai tebėra neaiškūs Džordžijoje, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje ir Pensilvanijoje. Visose jų vis dar gali laimėti bet kuris iš varžovų.

Didėjanti J.Bideno pergalės tikimybė išprovokavo 74 metų D.Trumpo piktą tiradą apie, anot jo, masinį sukčiavimą. Prezidentas per „Twitter“ rašė, kad dėl šio klastojimo jo pergalės „stebuklingu būdu dingo“.

D.Trumpo kampanija paskelbė, jog kreipsis į teismą, kad sustabdytų balsų skaičiavimą Mičigane, kur jos atstovams esą nebuvo užtikrintos tinkamos galimybės stebėti balsų skaičiavimo proceso.

Prezidento komanda taip pat nurodė, kad prašys teismo sustabdyti balsų skaičiavimą Pensilvanijoje. D.Trumpas jau naktį po rinkimų pasisakė už Aukščiausiojo Teismo įsikišimą, kad balsalapiai, kurie buvo pateikti rinkimų apylinkėms jau užsidarius, nebūtų apdorojami.

Be to, D.Trumpo kampanija pareikalavo perskaičiuoti balsus Viskonsine dėl esą užfiksuotų „pažeidimų“.

J.Bideno pasitikėjimas savimi

J.Bideno stovykla atrodė neabejojanti savo kandidato sėkme, o kampanijos vadovė Jen O'Malley Dillon sakė, kad buvusio viceprezidento pergalė yra „akivaizdi išvada“.

Pats J.Bidenas turėtų neilgai trukus paskelbti pareiškimą dėl šių įtemptų varžybų.

Tačiau D.Trumpas leido suprasti nepriimsiąs pralaimėjimo, kol nebus išnaudotos visos galimybės jį užginčyti.

Antradienį užsidarius balsavietėms jis Baltuosiuose rūmuose per tiesioginę televizijos transliaciją pareiškė: „Mes laimėjom šiuos rinkimus.“ Prezidentas taip pat užsiminė, kad per rinkimus „Amerikos visuomenė buvo apgaudinėjama“.

Vėliau jis savo „Twitter“ žinutėse pakartojo nesukonkretintų kaltinimų balsų klastojimu, nors nebuvo jokių pagrįstų pranešimų apie reikšmingus pažeidimus vykstant balsavimui arba skaičiuojant balsus.

„Praėjusią naktį aš dažnai pirmavau daugelyje svarbių valstijų, kurios beveik visos yra kontroliuojamos demokratų, – rašė D.Trumpas. – Paskui, vienoje po kitos, [mano pranašumas] ėmė stebuklingai tirpti, nes buvo skaičiuojami netikėti balsalapių įmetimai.“

„Turime būti kantrūs“

Daugiausiai problemų žada balsų skaičiavimas Pensilvanijoje – svarbiausioje iš valstijų, kuriose nugalėtojas dar nėra paaiškėjęs.

Suskaičiavus apie 78 proc. balsų D.Trumpas joje buvo įgijęs apie 500 tūkst. balsų persvarą, bet dar nebuvo suskaičiuoti balsalapiai valstijos dalyse, tvirtai remiančiose demokratus, todėl išliko tikimybė, kad prezidento persvara gali išnykti.

„Turime būti kantrūs, – kalbėjo Pensilvanijos gubernatorius Tomas Wolfas. – Šiandien galime ir nesužinoti rezultatų.“

„Yra milijonai paštu atiduotų balsų, – pridūrė jis. – Jie bus tiksliai ir pilnai suskaičiuoti.“

Demokratų gubernatorius atmetė Baltųjų rūmų kritiką dėl lėto balsų skaičiavimo ir sakė, kad „šiuose rinkimuose yra išbandoma mūsų demokratija“.

„Pensilvanijoje vyks sąžiningi rinkimai“, – sakė T.Wolfas. – Ir šiuose rinkimuose nebus pašalinės įtakos.“

Įtempta rinkimų kova ir abipusiai kaltinimai primena 2000 metus, kai George'as W.Bushas tapo prezidentu Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir tik vieno teisėjo balso persvara. Tuomet atotrūkis tarp G.W.Busho ir jo varžovo demokrato Alo Gore'o Floridoje buvo labai nereikšmingas, ir galiausiai teismas nusprendė, kad toje valstijoje nugalėjo respublikonas.

Remiantis tinklalapio „US Elections Project“ vertinimais, rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – 160 milijonų. Iš jų daugiau kaip 101,1 mln. balsavo iš anksto, įskaitant 65,2 mln. balsalapius išsiuntusių paštu.

Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų tarptautinės stebėtojų misijos vadovas trečiadienį sukritikavo prezidento D.Trumpo kaltinimus dėl rinkimų klastojimo, sakydamas, kad jo kalbos pakerta pasitikėjimą demokratija.

„Pagrindo neturintys kaltinimai dėl sisteminių trūkumų, ypač kai juos reiškia pareigas einantis prezidentas rinkimų naktį, daro žalą visuomenės pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis,“ – pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų misijos vadovas Vokietijos politikas Michaelis Georgas Linkas.

Perrinkimo siekiantis D.Trumpas pareiškė, kad balsai prezidento rinkimuose gali būti skaičiuojami neteisingai. 

Šiuose rinkimuose rekordiškai daug amerikiečių, ypač demokratų kandidato J.Bideno rėmėjų, savo balsą atidavė iš anksto.

Skaičiuojant rinkimų dieną atiduotus balsus, iš pradžių rezultatai buvo palankesni D.Trumpui, bet vėliau atėjus išankstinio balsavimo rezultatams svarstyklės ėmė svirti į J.Bideno pusę. Galutinis rezultatas dar nėra aiškus. 

D.Trumpas tviteryje pareiškė, esą jo persvaros tirpimą galėjo lemti „netikėti balsalapių įmetimai“. Socialinis tinklas „Twitter“ šią D.Trumpo žinutę pažymėjo kaip galimai klaidinančią.

D.Trumpo kampanija trečiadienį paskelbė prašysianti teismo stabdyti balsų skaičiavimą Pensilvanijoje, anksčiau pateikusi panašių pretenzijų dėl ne mažiau svarbių prezidento rinkimų baigčiai valstijų Mičigano ir Viskonsino.

D.Trumpo kampanija apkaltino rinkimų pareigūnus Pensilvanijoje uždraudus jos „stebėtojams“ būti arčiau kaip 25 pėdos (7,6 metro) nuo balsų skaičiuotojų.

„Taip pat prašome teismo laikinai sustabdyti skaičiavimą, kol ten [bus užtikrintas] reikšmingas skaidrumas ir respublikonai galės užtikrinti, jog visas skaičiavimas atliekamas viešai ir laikantis įstatymų“, – sakoma D.Trumpo kampanijos vadovo Justino Clarko pareiškime.

Iki šiol nugalėtojas nepaaiškėjo šešiose valstijose, įskaitant tokias svarbias valstijas kaip Pensilvanija ir Mičiganas. Taigi, tiek D.Trumpas, tiek J.Bidenas tebeturi galimybę laimėti.

JAV žiniasklaidos prognozės rodo, kad antrosios kadencijos siekiantis respublikonas prezidentas laimi 23-ose valstijose, įskaitant itin svarbias Floridą ir Teksasą, taip pat  Indianą, Kentukį, Misūrį, Ohają ir Tenesį. Visose jose D.Trumpas laimėjo ir per 2016 metų rinkimus.

Tuo metu J.Bidenas laikomas laimėjusiu 21-oje valstijoje, įskaitant jo gimtąją Delavero valstiją, itin svarbias Niujorko ir Kalifornijos valstijas, taip sostinę Vašingtoną Kolumbijos apygardoje. Buvusiam viceprezidentui pavyko laimėti Arizonoje ir Viskonsine, kur 2016 metais pergalę šventė D.Trumpas.

Keturių Nebraskos valstijos deleguojamų rinkikų balsai atiteks D.Trumpui, vienas – J.Bidenui.

Meino valstijoje laimėjo J.Bidenas, bet kol kas aišku, kad demokratui teks trys šios valstijos rinkikų balsai, o ketvirtasis – D.Trumpui.

Kol kas šie rezultatai rodo, kad J.Bidenas yra užsitikrinęs 248, o D.Trumpas – 214 rinkikų balsų. Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai.

Žemiau pateikiamas valstijų, kuriose pergalę iškovojo kuris nors iš kandidatų sąrašas ir jų deleguojamų Rinkikų kolegijos narių skaičius. Šie duomenys pagrįsti didžiųjų JAV žiniasklaidos bendrovių, tokių kaip CNN, „Fox News“, MSNBC/„NBC News“, ABC, CBS ir „The New York Times“, prognozėmis. Prognozė dėl Arizonos pateikiama remiantis naujienų agentūros „The Associated Press“ skaičiavimais.

D.Trumpas (214)

Aidahas (4)

Ajova (6)

Alabama (9)

Arkanzasas (6)

Florida (29)

Indiana (11)

Juta (6)

Kanzasas (6)

Kentukis (8)

Luiziana (8)

Meinas (1)**

Misisipė (6)

Misūris (10)

Montana (3)

Nebraska (4)*

Ohajas (18)

Oklahoma (7)

Pietų Karolina (9)

Pietų Dakota (3)

Šiaurės Dakota (3)

Teksasas (38)

Tenesis (11)

Vajomingas (3)

Vakarų Virdžinija (5)

J. Bidenas (248)

Arizona (11)

Delaveras (3)

Havajai (4)

Ilinojus (20)

Kalifornija (55)

Koloradas (9)

Kolumbijos apygarda (3)

Konektikutas (7)

Masačusetsas (11)

Meinas (3)**

Merilandas (10)

Minesota (10)

Naujasis Džersis (14)

Naujasis Hampšyras (4)

Naujoji Meksika (5)

Nebraska (1)*

Niujorkas (29)

Oregonas (7)

Rod Ailandas (4)

Vašingtonas (12)

Vermontas (3)

Virdžinija (13)

Viskonsinas (10)

* Penki Nebraskos rinkikų balsai paskirstomi: dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausiai balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o kiti trys priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardoje. J.Bidenui atiteko vienas rinkiko balsas 2-ojoje Kongreso rinkimų apygardoje.

** Meine taikomas panašus metodas kaip Nebraskoje. Iš keturių šios valstijos rinkikų balsų trys prognozuojami J.Bidenui, o ketvirtasis – D.Trumpui 

Valstijos, kuriose nugalėtojas dar nėra aiškus 

Aliaska

Džordžija

Mičiganas

Nevada

Pensilvanija

Šiaurės Karolina

Skelbiama, kad J.Bidenas pasiekė pergalę Viskonsino valstijoje. Viskonsino rinkimų komisijos administratorė Meagan Wolfe brifingo metu pareiškė, kad J.Bideno pergale šioje valstijoje nebeabejojama, nes liko suskaičiuoti tik mažo miestelio, turinčio apie 300 gyventojų, balsus, o Demokratų partijos kandidatas D.Trumpą lenkia maždaug 20 tūkst. balsų.

Tai reiškia, kad J.Bidenui atiteks 10 šios valstijos rinkikų balsų ir jis iš viso jau turi 248 rinkikų paramą iš būtinų 270. Dabar J.Bidenui pakanka išlaikyti persvarą Nevadoje ir Mičigane, kad būtų paskelbtas visų rinkimų nugalėtoju.

Viskonsinas tapo antra valstija po Arizonos, pakeitusia politinę orientaciją iš respublikoniškosios į demokratiškąją, lyginant su 2016 metų rinkimais.

D.Trumpas į žinią iš karto sureagavo pareiškimu, kad jis reikalausiąs balsų perskaičiavimo Viskonsine.

2012 metais Barackas Obama laimėjo Viskonsine įgijęs septynių procentinių punktų persvarą. Tačiau 2016 metais demokratų kandidatė Hillary Clinton net nesivargino šioje valstijoje surengti savo kampanijos mitingų ir galiausiai apmaudžiai pralaimėjo D.Trumpui mažesniu nei vieno procentinio punkto skirtumu.

D.Trumpo perrinkimo kampanijos štabas trečiadienį pranešė kreipęsis į teismą, kad būtų sustabdytas balsų skaičiavimas rinkimų baigčiai svarbioje Mičigano valstijoje, kur J.Bidenas, kaip rodo naujausi duomenys, yra įgijęs nedidelę persvarą.

D.Trumpo kampanijos vadovas Billas Stepienas nepateikdamas įrodymų tvirtino, kad jo komandai nebuvo suteikta teisiškai garantuojama galimybė stebėti balsų skaičiavimą „daugelyje“ rinkimų apylinkių.

D.Trumpas užsitikrino vieną iš keturių Meino valstijos rinkikų balsų – lygiai kaip 2016 metais.

D.Trumpui atiteko vienas rinkiko balsas 2-ojoje Kongreso rinkimų apygardoje, kur daugiau kaimiškų vietovių gyventojų ir konservatyvesnių pažiūrų rinkėjų.

J.Bidenas nesunkiai laimėjo Meine, tačiau tai yra viena iš dviejų JAV valstijų, kur laimėtojui nebūtinai atitenka visi rinkikų balsai.

Taigi, trys Meino rinkikų balsai atiteko J.Bidenui, o vienas – D.Trumpui.

Analogiška situacija susiklostė ir prieš ketverius metus: D.Trumpas užsitikrino vieną Meino rinkiko balsą, o jo tuometinė varžovė demokratė Hillary Clinton – tris.

2016-aisiais pirmą kartą valstijos istorijoje Meine buvo padalyti rinkikų balsai.

Kol kas šių metų rinkimų rezultatai rodo, kad J.Bidenas yra užsitikrinęs 238, o D. Trumpas – 214 rinkikų balsų. Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai.

D.Trumpo kampanijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad prašys perskaičiuoti balsus Viskonsino valstijoje, kur, remiantis preliminariais duomenimis, nesmarkiai pirmauja J.Bidenas.

„Buvo pranešimų apie pažeidimus keliose Viskonsino apygardose, kurie kelia rimtų abejonių dėl rezultatų pagrįstumo“, – sakoma kampanijos vadovo Billo Stepieno pranešime.

„Prezidentas jau pasiekė ribą, kad galėtų prašyti perskaičiuoti [balsus], ir mes tai nedelsdami padarysime“, – nurodė jis.

Viskonsinas yra viena iš nedaugelio valstijų, kuriose dabar sprendžiasi JAV prezidento rinkimų likimas.

Jau galima konstatuoti, kad J.Bidenas gavo daugiau balsų nei bet kuris kitas kandidatas į JAV prezidentus per tokių rinkimų istorijoje – o dar liko daug balsalapių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Trečiadienio vakarą buvo skaičiuojama, kad už J.Bideną visoje Amerikoje jau balsavo 69,9 mln. rinkėjų, tad jis aplenkė 2008 metais 69,5 mln. balsų sulaukusį Baracką Obamą. J.Bideno rodiklis jau dabar daugiau nei 3,9 mln. balsų geresnis nei Hillary Clinton 2016-aisiais.

Daugiau balsų nei prieš ketverius metus jau dabar surinkęs ir D.Trumpas – 67,2 mln. amerikiečių. Šis rodiklis taip pat geresnis nei B.Obamos 2012 metais.

CNN teigimu, J.Bideno kampanijos komanda nusiteikusi labai optimistiškai ir neabejoja, kad dar šiandien galės paskelbti pergalę ne tik Mičigane ir Viskonsine, kur kandidatas pirmauja, bet ir visuose rinkimuose. Tiesa, pats kandidatas ragina kruopščiai suskaičiuoti visus balsus.

Viskonsine, regis, jau net neliko ką skaičiuoti. J.Bidenas ten pirmauja 20 tūkst. balsų persvara, ir nors D.Trumpo atstovai leidžia suprasti, kad reikalaus balsų perskaičiavimo, buvęs šios valstijos gubernatorius, respublikonas Scottas Walkeris tviteryje jau pareiškė, kad tokią persvarą panaikinti beveik neįmanoma.

JAV prezidento 2020 metų rinkimuose dalyvavo didžiausias skaičius rinkėjų per pastaruosius 120 metų, trečiadienį skelbia JAV leidinys „The Hill“, remdamasis preliminariais JAV rinkimų projekto duomenimis.

„Tai nėra įprasta. Aktyvumas 2020 metų prezidento rinkimuose yra didžiausias per 120 metų“, – sakė projektui vadovaujantis Floridos universiteto politologijos profesorius Michaelas McDonaldas.

Pasak jo, remiantis trečiadienio ryto duomenimis, rinkimuose dalyvavo 160 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas siekė 66,9 procento. 1900-aisiais jis buvo 73,7 procento.

Tačiau M.McDonaldas pridūrė, kad balsų skaičiavimas tęsiasi, todėl šie duomenys dar bus tikslinami.

J.Bidenas trečiadienį pažadėjo, kad jo kampanija „nenurims, kol nebus suskaičiuotas kiekvienas balsas“ JAV prezidento rinkimuose, prezidentui D.Trumpui siekiant Aukščiausiojo Teismo įsikišimo balsų skaičiavimui nutraukti.

„Mes nenurimsime, kol nebus suskaičiuotas kiekvienas balsas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Trumpui iššūkį prezidento rinkimuose metantis J.Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Skaičiuojami balsai Mičigane

Tuo metu J.Bideno kampanijos teisininkas Bobas Baueris pareiškė, kad D.Trumpas patirs sunkų pralaimėjimą, jei įgyvendins savo grasinimus Aukščiausiajam Teismui apskųsti balsų skaičiavimą.

D.Trumpas „patirs vieną gėdingiausių pralaimėjimų, kuriuos kada nors patyrė prezidentas aukščiausiajame šalies teisme“, jei jis paprašys pripažinti negaliojančiais po rinkimų dienos suskaičiuotus biuletenius, sakė buvęs Baltųjų rūmų patarėjas B.Baueris.

JAV Respublikonų partija išlaikys savo daugumą Senate, o Demokratų partija – Atstovų Rūmuose, trečiadienį, remdamasi savo prognoze, pranešė televizija NBC.

Šiuo metu, remiantis jau paskelbtais preliminariais duomenimis, tiek respublikonai, tiek demokratai tikrai turės po 47 mandatus 100 vietų Senate. Tačiau ne visos valstijos baigė skaičiuoti balsus, o NBC prognozuoja, kad demokratai tikriausiai nesugebės užsitikrinti 51 vietos aukštuosiuose Kongreso rūmuose.

Prognozuojama, kad Atstovų Rūmuose Demokratų partija praras dalį savo pozicijų, bet visgi išsaugos daugumą. Šiuo metu demokratams jau garantuotos 189 vietos, o respublikonams – 182. Norint užsitikrinti daugumą, būtina gauti ne mažiau kaip 218 mandatų.

Anot amerikiečių žiniasklaidos, minimas scenarijus liudija, kad demokratų viltys, jog JAV rinkėjai visiškai atmes šalies prezidento D.Trumpo ir jo šalininkų idealus, nepasiteisino.

Atsikėlęs D.Trumpas tviteryje iškart užkūrė pirtį, žinutėmis klausdamas, kaip taip gali būti, kad jo persvara tam tikrose valstijose skaičiuojant balsus staigiai mažėja.

Jis taip pat parašė, kad po rinkimų skaičiuojant balsus valstijose, kur jis pirmavo prieš demokratų kandidatą J.Bideną, buvo „netikėtų balsalapių įmetimų“.

„Praėjusią naktį aš dažnai pirmavau daugelyje svarbių valstijų, kurios beveik visos yra kontroliuojamos demokratų, – tviteryje parašė D.Trumpas. – Paskui, vienoje po kitos, [mano pranašumas] ėmė stebuklingai tirpti, nes buvo skaičiuojami netikėti balsalapių įmetimai.“

D.Trumpas nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginio apie tokius „balsalapių įmetimus“, o jokių pranešimų apie pažeidimus negauta. Netrukus „Twitter“, kovojantis su dezinformacijos banga paslėpė šią D.Trumpo žinutę po įspėjimu dėl klaidinimo.

„Dalis ar visas šioje žinutėje bendrinamas turinys yra ginčijamas ir gali klaidinti dėl rinkimų ar kito pilietinio proceso“, – sakoma „Twitter“ pranešime, uždengusiame prezidento įrašą.

Taip socialinis tinklas siekia informuoti vartotojus apie galimai neteisingą informaciją, prieš jiems perskaitant prezidento įrašą.

„Twitter“ jau anksčiau yra ėmęsis panašių veiksmų dėl prezidento žinutės.

Bet prie prezidento prisijungė ir būrys jo sąjungininkų, įžvelgiančių savotišką sąmokslą – esą prie teisėtai atiduotų balsų pridedami fiktyvūs balsai už J.Bideną. 

Pavyzdžiui, dalinamasi viena schema, kurioje matyti, kaip prie J.Bideno įskaitos pridedama 138 tūkst. paštu atiduotų balsų, o prie D.Trumpo – nė vieno. Mičigano internautai, palaikantys D.Trumpą, iškart ėmė purkštauti – juk jie paštu balsavo už prezidentą, tad tai turėtų atsispindėti duomenyse.

Tačiau tie 138 tūkst. balsų tebuvo viena iš anksto atiduotų ir pagal kandidatą surūšiuotų balsų porcija, o kad paštu balsuoja demokratai, buvo prognozuota gerokai prieš rinkimus.

Amerikiečių žvalgybos tarnybos kol kas neaptiko jokių požymių, kad įsilaužėliai kištųsi į balsavimo procesą per antradienį vykusius JAV prezidento rinkimus, pranešė televizija NBC.

„Po kelerių metų planavimo ir nuogąstavimų jokių rimtų kibernetinių atakų 2020 metų rinkimų dieną nepastebėta“, – konstatavo televizija, remdamasi Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) direktoriumi Chrisu Krebsu.

„Manau, kad matote trejų su puse metų aktyvaus įvairių JAV institucijų bendradarbiavimo rezultatą“, – pareiškė Ch.Krebsas.

Jis džiaugėsi, kad rinkimų organizatoriai bendradarbiavo su JAV žvalgybos tarnybomis.

„Palyginti su padėtimi 2016 metais, buvome daug geriau pasirengę“, – pridūrė CISA vadovas.

JAV rinkimų apylinkės užsidarė prieš kelias valandas, o balsų skaičiavimas dar nebaigtas. Prezidento rinkimų nugalėtojas dar nėra nustatytas. NBC pažymi, kad programišių keliamas pavojus dar nėra visiškai praėjęs, nes atakos gali būti rengiamos būtent skaičiuojant balsus.

Kaip ir prognozuota: įsibėgėjus iš anksto atiduotų balsų, ypač demokratų rinkėjų gyvenamuose rajonuose, skaičiavimui, J.Bidenas aplenkė D.Trumpą Mičigano valstijoje.

Iš viso suskaičiavus 94 proc. balsų, J.Bidenas turi surinkęs 2,502 mln. balsų, o D.Trumpas – 2,492 mln. balsų. Taigi persvara kol kas siekia tik 10 tūkst. balsų, bet ji didės.

Demokratų partijos atstovai žiniasklaidai teigia, kad dėl Mičigano jau yra ramūs – kaip ir, beje, dėl Viskonsino, kur, jų teigimu, D.Trumpui nebėra galimybių pasivyti J.Bideną.

Jei J.Bidenas nugali Mičigane ir Viskonsine, jam nė nebereikalinga sėkmė Pensilvanijoje, nors ji tikėtina – užtektų išlaikyti persvarą Nevadoje, ir demokratas būtų išrinktas prezidentu.

Trečiadienį Amerikoje jau įsisuko propagandos ir dezinformacijos mašina, kurią, žinoma, rytiniu pareiškimu užvedė pats D.Trumpas. Socialiniuose tinkluose netrūksta teorijų, esą skaičiuojant balsus tirpstanti D.Trumpo persvara liudija sukčiavimą.

Iš tiesų tiesiog skaičiuojami balsai. Kaip tviteryje pastebėjo sociologė Laura Bronner, antradienio vakarą buvo galima stebėti ne vieną ir ne du atvejus, kai iš pradžių pirmavo – Ajovoje, Montanoje, Ohajuje – J.Bidenas, bet vėliau į priekį išsiveržė D.Trumpas.

Sąmokslo teorijų šalininkų gretose trečiadienį vis pasigirsta gandai, esą Pensilvanijoje rinkimų pareigūnai liovėsi skaičiuoti balsus. Tai netiesa – netgi galima gyvai stebėti, kaip tai daroma: 

Nors jau ir Lietuvoje yra garsenybių, kartu su D.Trumpu skelbiančių pastarojo pergalę, realybė, regis, kitokia.

J.Bidenas pagal rezultatus jau yra aplenkęs prezidentą Viskonsine, baigia aplenkti Mičigane. Jei demokratas laimės ir Nevadoje, jo sąskaitoje jau bus užtektinai rinkikų balsų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./J.Bidenas Skrantono mieste Pensilvanijoje

Negana to, kaip rašo „The New York Times“, skaičiai J.Bidenui palankūs net Pensilvanijoje, kur D.Trumpas prieš varžovą kol kas pirmauja net 700 tūkst. balsų. Mat iš anksto atiduoti balsai – didžioji jų dalis – dar nėra suskaičiuoti ir gali masiškai atitekti būtent J.Bidenui. Kodėl?

Analitikai remiasi iš anksto atiduotų balsų dalies, kuri jau žinoma, statistika – kol kas J.Bidenas sulaukė net 78 proc. tokių rinkėjų paramos, o D.Trumpas – vos 21 proc.

Dar liko suskaičiuoti daugiau nei 1,4 mln. iš anksto atiduotų balsų, ir jei J.Bidenas juos susišluos panašia proporcija, jis turėtų gauti 800 tūkst. balsų daugiau nei D.Trumpas – kitaip tariant, persverti rezultatą savo naudai.

Savo ruožtu D.Trumpas erdvės manevrams jau nebeturi – jis laimėjo rinkimus balsavimo dieną, bet ji, žinia, jau baigėsi.

Jeilio universiteto teisės profesorius Taisu Zhangas rašo, kad, nepriklausomai nuo nugalėtojo, šie rinkimai netaps „politiniu atgaivinimu“, kurio reikia Jungtinėms Valstijoms. 

„Vietoj to matysime ketverius metus itin suskaldžiusios vyriausybės, kuri greičiausiai nesugebės visiškai sustabdyti socioekonominio irimo“, – rašo jis.

Marilando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė 15min laidoje teigė, kad, nepaisant to, kuris kandidatas nugalės, „Amerikos visuomenė jau yra labai daug pralaimėjusi“.

„Kadangi Donaldas Trumpas grasina Aukščiausiuoju Teismu, ilgais procesais, tuo pat metu ragina savo šalininkus eiti į gatves, o nemaža dalis tų žmonių namuose turi ginklą, man atrodo, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais visuomenė bus pralaimėtoja“, – sakė ji.

Visą laidą žiūrėkite čia:

VIDEO: Rytas po JAV prezidento rinkimų: ką sufleruoja tarpiniai rezultatai?

Rytas po JAV prezidento rinkimų: ką sufleruoja tarpiniai rezultatai?

Taip pat žiūrėkite

01:49

J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

01:30

Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Slovėnijos konservatorių ministras pirmininkas Janezas Janša trečiadienį pasveikino D.Trumpą su perrinkimu naujai kadencijai, nors nei D.Trumpas, nei jo varžovas J.Bidenas dar neužsitikrino pergalės.  

„Aišku, kad Amerikos žmonės išrinko Donaldą Trumpą ir Mike'ą Pence'ą dar ketveriems metams“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Janša. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas su žmona Melania

JAV pirmoji ponia Melania Trump yra gimusi Slovėnijoje. 

„Kuo ilgiau MSM (pagrindinės žiniasklaidos priemonės) užsiims vilkinimu ir faktų neigimu, tuo didesnė bus galutinė @POTUS (D.Trumpo) pergalė“, – rašė slovėnų premjeras. 

„Five Thirty Eight“ projektas skelbia, kad, negalutiniais duomenimis, J.Bidenas surinko 68,5 mln. balsų, D.Trumpas – 65,9 mln. balsų.

Scenarijus, kurio daugelis bijojo, virto realybe: lapkričio 3-ioji praėjo, o vis dar nežinoma, kuris iš kandidatų – D.Trumpas ar J.Bidenas – ateinančius ketverius metus šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose.    

Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus ir galimus tolesnius scenarijus.  

Kas žinoma?

Pagal jau iškovotas pergales valstijoje J.Bidenas yra užsitikrinęs 238 rinkikų balsus, D.Trumpas – 213. 

Kad būtų paskelbtas nugalėtoju, kandidatui reikia užsitikrinti absoliučią daugumą Rinkikų kolegijos narių balsų – 270 iš 538.  

D.Trumpo pirmtako Baracko Obamos administracijoje viceprezidento pareigas ėjęs J.Bidenas trečiadienį paryčiais sulaukė džiugios žinios apie iškovotą svarbią pergalę Arizonoje, kur 2016-aisais triumfavo jo varžovas respublikonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo rėmėjai Arizonoje

Išlieka neaišku, kas laimėjo likusiose svyruojančiose valstijose – Džordžijoje, Mičigane, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine.

Taip pat dar neturima rezultatų iš Aliaskos ir Nevados, tačiau čia juos gerokai lengviau prognozuoti, nes pirmoji tradiciškai balsuoja už respublikonus, o antroji – už demokratus.   

Kada paaiškės visi rezultatai? 

Daugelio minėtų valstijų pareigūnai nurodė, kiek laiko truks balsų skaičiavimas, turint galvoje, kad šįmet padėtį gerokai komplikavo koronaviruso pandemija, dėl kurios rekordiškai daug žmonių balsavo paštu.  

Džordžija, Mičiganas ir Viskonsinas nurodė, kad galutinis vaizdas turėtų paaiškėti trečiadienį. Pensilvanija pranešė, kad balsų skaičiavimas gali trukti iki lapkričio 6-osios. Tuo tarpu Šiaurės Karolinoje rinkimų dieną paštu išsiųsti balsalapiai bus priimami iki lapkričio 12 dienos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viskonsine skaičiuojami balsai

Visgi iš tiesų viskas tebėra labai neaišku. Atvirame laiške rinkėjams Filadelfijos meras Jimas Kenney paprašė didžiausio Pensilvanijos miesto gyventojų būti kantriais. 

Kas toliau?

J.Bidenui pareiškus, kad jis tiki savo šansais laimėti rinkimus, D.Trumpas žengė dar toliau ir pasiskelbė laimėtoju bei pažadėjo kreiptis į JAV Aukščiausiąjį Teismą, kad apgintų savo pergalę.     

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas sakė: „Norime, kad visas balsavimas liautųsi.“ Prezidentas veikiausiai turėjo omenyje, kad nori sustabdyti paštu išsiųstų balsalapių skaičiavimą. Valstijų rinkimų komisijos teisiškai gali priimti šiuos balsalapius ir praėjus rinkimų dienai.  

Manoma, kad demokratai daug aktyviau nei D.Trumpo šalininkai balsavo paštu. Respublikonai jau anksčiau pareiškė, jog visais būdais sieks, kad Pensilvanijoje po rinkimų dienos atėję balsalapiai būtų atmesti.     

Valstijos gubernatorius demokratas Tomas Wolfas trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ jiems atkirto, kad liko suskaičiuoti dar milijoną balsų. 

„Pažadėjau pensilvaniečiams, kad suskaičiuosime kiekvieną balsą. Būtent tai ir darysime“, – pabrėžė jis.   

Valstijos aukščiausios instancijos teismas leido skaičiuoti paštu atsiųstus balsalapius, gautus laikotarpiu iki trijų dienų po lapkričio 3-iosios. JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė blokuoti šį sprendimą, tačiau nurodė, jog gali grįžti prie šio klausimo po rinkimų. Naujos konservatyvių pažiūrų teisėjos Amy Coney Barrett paskyrimas į Aukščiausiąjį Teismą gali būti lemiamas sprendžiant tą klausimą.    

Daugelis rinkėjų nerimavo dėl galimų pilietinių neramumų rinkimų dieną, tačiau jų buvo išvengta. 

Panašu, kad šiemet rinkėjų aktyvumas bus didžiausias per daugiau nei pastarąjį šimtmetį. 

„Edison Research“ skaičiuoja, kad atiduota 157 mln. balsų: vadinasi, balsavo 65,7 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Aktyvumas gerokai išaugo nuo 2016-ųjų, kai balsavo 60,1 proc. rinkėjų. 

Tai bus didžiausias aktyvumas nuo 1908-ųjų, kaip balsavo 65,7 proc. rinkėjų. Tai vyko dar prieš suteikiant moterims teisę balsuoti. 

2018-ųjų Kongreso rinkimuose balsavo 50,3 proc. balso teisę turinčių amerikiečių. 

Virtinė JAV Kongreso narių – ir respublikonų, ir demokratų – apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą melu, jam paskelbus savo pergalę rinkimuose, pranešė amerikiečių leidinys „The Hill“.

„Donaldas Trumpas meluoja. Jis tikisi apgaule laimėti rinkimus, bet jam nepavyks. Turi būti suskaičiuoti visi balsai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Atstovų Rūmų narys demokratas Donas Beyeris.

„Balsai bus suskaičiuoti ir jūs arba laimėsite, arba pralaimėsite. Ir Amerika su tuo sutiks. Kantrybė – dorybė“, – savo paskyroje tviteryje parašė Atstovų Rūmų narys respublikonas Adamas Kinzingeris.

Atstovų Rūmų narės demokratės Mary Gay Scanlon nuomone, bet kokie D.Trumpo bandymai pakirsti rinkimų procesą bus „nedemokratiniai ir antiamerikietiški“.

Atstovų Rūmų narys Justinas Amashas, kuris dėl nesutarimų su D.Trumpo administracija pasitraukė iš Respublikonų partijos, prezidento kalbą pavadino viena „negarbingiausių ir despotiškiausių“ per JAV istoriją.

Demonstrantai, tarp kurių buvo ginkluotų automatais, degino JAV vėliavas ir dainavo protesto dainas, naktį po prezidento ir Kongreso rinkimų žygiuodami per Portlando miestą šiaurės vakarinėje Oregono valstijoje, tvyrant didžiulei įtampai, bet be smurto proveržių.

Šiame liberaliame Oregono anklave buvo ruošiamasi galimiems ginkluotiems susirėmimams po kelis mėnesius vykusių visuomenę priešinančių demonstracijų, rengtų kairiųjų aktyvistų, dešiniojo sparno ginkluotų grupių, padėtį prižiūrint prezidento Donaldo Trumpo pasiųstiems federaliniams pareigūnams.

Anksti trečiadienį D.Trumpas paskelbė laimėjęs prezidento rinkimus, nors keliose svarbiose valstijose balsai dar nebuvo suskaičiuoti. Tuo metu Portlande aktyvistai susirinko prie federalinio teismo rūmų, kur vasarą buvo protestų prieš rasizmą ir žiaurų policijos elgesį epicentras.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV rinkimų naktį Portlande demonstrantai degino Amerikos vėliavas

„Mums nepatinka nė vienas kandidatas. Gėda, bet aš balsavau už [Joe] Bideną. Tačiau jeigu Trumpas gaus dar ketverius metus, žmonės įtūš“, – pareiškė vienas 20-metis protestuotojas, paprašęs vadinti jį tiesiog L.

Tuo metu protestuotojai priešais pastatą sudegino dvi JAV vėliavas.

Daugelis susirinkusių prie teismo rūmų skandavo šūkius, nukreiptus prieš D.Trumpą, taip pat prieš Portlando merą Tedą Wheelerį, piktinusį protestuotojus dėl policijos taktikos, bet antradienį užsitikrinusį naują kadenciją.

Kai kurie aktyvistai šoko skambant garsiai hiphopo muzikai.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) anksčiau buvo perspėjęs, kad Portlande gali kilti ginkluotų susirėmimų, susijusių su rinkimais, bet naktį po balsavimo kraštutinės dešiniosios grupės, tokios kaip „Proud Boys“, nesiėmė jokių veiksmų.

Iki trečiadienio paryčių policija nesiėmė vaikyti protestuotojų, dalis kurių anksčiau dalyvavo apie 400 judėjimo „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter) šalininkų taikiose eitynėse Portlando rytinėje dalyje.

„Tai bus beprotiška“

Tris valandas trukusių eitynių priešakyje ėjo mažiausiai šeši protestuotojai, ginkluoti automatais, peiliais ir lygiavamzdžiu šautuvu. Demonstracijos dalyviai taip pat dalijosi gandais ir pranešimais apie nacionalinio ir valstijų balsų skaičiavimo rezultatų pokyčius.

„Girdėjau, kad Trumpas dabar įgijęs pagreitį, – sakė 20-metis protestų lyderis Ty Fordas. – Kils riaušės. Kad ir kaip susiklostytų, tai bus beprotiška..“

„Atrodo, tenka rinktis iš dviejų blogybių, bet, kalbant atvirai, mus tenkintų Bidenas“, – sakė kitas protestuotojų vedlys, prisistatęs kaip 22 metų „D. D.“

VIDEO: Rytas po JAV prezidento rinkimų: ką sufleruoja tarpiniai rezultatai?

Rytas po JAV prezidento rinkimų: ką sufleruoja tarpiniai rezultatai?

Taip pat žiūrėkite

01:49

J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

01:30

Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Protestuotojai reiškė įvairius reikalavimus, pradedant raginimu panaikinti Imigracijos ir muitinių policiją (ICE), užtikrinti teisingumą policijos smurto aukomis tapusiems juodaodžiams, įskaitant George'ą Floydą ir Breonną Taylor. Galiausiai eitynių dalyviai sudainavo „Hallelujah.“

Per akcija jautėsi tam tikra nerūpestingumo atmosfera – protesto lyderiai pro savo namų langus stebinčius žiūrovus ragino dėtis prie eitynių.

„Ei, iškišk galvą pro langą ir pasakyk mums, kaip vyksta rinkimai! Paskui gal apsiauk batus ir ateik padėti mums užvesti revoliuciją!“ – šūktelėjo vienas aktyvistas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, laukdamas JAV prezidento rinkimų rezultatų, patvirtino Bendrijos įsipareigojimą dėl transatlantinės partnerystės.

„Amerikiečiai tarė žodį. Mums laukiant rinkimų rezultatų, ES tebėra pasirengusi toliau kurti tvirtą transatlantinę partnerystę, grindžiamą mūsų bendromis vertybėmis ir istorija“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Borrellis.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer trečiadienį perspėjo, kad Jungtinėse Valstijose susidarė „labai sprogi situacija“ ir kad ten gali kilti sisteminė krizė, prezidentui D.Trumpui pirma laiko paskelbus rinkimų pergalę.

Po D.Trumpo pareiškimo, kad jis ketina Aukščiausiajame Teisme siekti sustabdyti balsų skaičiavimo procedūras, A.Kramp-Karrenbauer Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad „šie rinkimai dar nenulemti, balsai dar skaičiuojami“.

Pasak jos, D.Trumpas galėtų sukelti „konstitucinę krizę JAV“ ir toks scenarijus „turi mus labai neraminti“.

Ministrė, kuri taip pat yra kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė, teigė, jog tikriausiai jau „prasidėjo kova dėl rezultatų teisėtumo, kad ir kaip ji baigsis“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Annegret Kramp-Karrenbauer

A.Kramp-Karrenbauer pripažino, kad Vokietijos ir JAV santykiai per pastaruosius ketverius metus patyrė „sunkų išbandymą“, D.Trumpui nuožmiai kritikuojant Berlyną dėl prekybos ir išlaidų gynybai.

Tačiau A.Kramp-Karrenbauer sakė: „Ši draugystė pranoksta klausimą dėl to, kokia administracija šiuo metu yra Baltuosiuose rūmuose.“ Ministrė nurodė atmetanti Vokietijoje pasigirstančius raginimus „nutraukti savo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“.

Vis dėlto ministrė pabrėžė, kad nepaisant galutinio JAV rinkimų rezultato, Europai reikės tapti savarankiškesnei.

„Turėsime daryti daug daugiau dėl savo pačių interesų – ir kaip Vokietija, ir, ypač, drauge su kitais europiečiais“, – sakė ji.

Panašiai kalbėjo finansų ministras Olafas Scholzas. Pasak jo, atsižvelgiant į įvykius Jungtinėse Valstijose Europai reikia stiprinti savo pačios „suverenumą“, kad „galėtų egzistuoti taisyklėmis paremta pasaulinė tvarka“.

„Štai kodėl mums reikia pasinaudoti šia proga ir padaryti, kad Europa būtų stipri“, – žurnalistams Berlyne sakė jis.

Demokratų kandidatas į prezidentus J.Bidenas laimėjo balsavimą pietvakarinėje Arizonos valstijoje – tradicinėje respublikonų tvirtovėje, kurioje per 2016 metų prezidento rinkimus laimėjo D.Trumpas, rodo anksti trečiadienį paskelbta televizijos „Fox News“ ir naujienų agentūros „The Associated Press“ paskelbta prognozė.

Tikėtina J.Bideno pergalė Arizonoje, deleguojančioje 11 rinkikų, buvo paskelbta po D.Trumpo kalbos, per kurią prezidentas paskelbė laimėjęs rinkimus, nors keliose svarbiose valstijos antradienį vykusio balsavimo rezultatai dar nėra aiškūs.

Beje, pranešama, esą D.Trumpo kampanijos atstovai tiesiog įsiuto dėl to, kad būtent respublikonams šiaip draugiška „Fox News“ paskelbė, jog Arizonoje laimėjo J.Bidenas.

Įtakingas politinės statistikos tinklalapis „Five Thirty Eight“ skelbia, kad jei J.Bidenas išsiveržtų į priekį Mičigane, jo pergalės tikimybė pasiektų net 88 proc.

Tarp kitko, nors D.Trumpas pirmauja prieš J.Bideną 100 tūkst. balsų Džordžijoje, „The New York Times“ vadinamoji  „adatėlė“ signalizuoja, kad nežymiu favoritu čia visgi laikomas demokratas.

„The New York Times“ nuotr./„The New York Times“ mano, kad J.Bidenas turi galimybių laimėti Džordžijoje

Jei J.Bidenas laimėtų Džordžijoje, D.Trumpui šansų būti perrinktu prezidentu beveik nebeliktų.

„Five Thirty Eight“ įkūrėjas ir vadovas Nate'as Silveris taip pat siūlo rinkimų stebėtojams situaciją Mičigane ir Pensilvanijoje vertinti kitaip nei, tarkime, Nevadoje ar Džordžijoje, nes pastarosiose valstijose balsai skaičiuojami palyginti greitai.

Mičigane ir Pensilvanijoje didžiąją dalį paštu atiduotų balsų pagal įstatymus buvo galima pradėti skaičiuoti tik oficialiai pasibaigus balsavimui. Nesuskaičiuotų balsų šiose valstijose dar labai daug, o Viskonsino pavyzdys jau parodė, kaip greitai gali pasikeisti situacija J.Bideno naudai. 

Pergalei JAV prezidento rinkimuose reikalingi 270 rinkikų balsų (iš 538). Šiuo metu J.Bidenas yra užsitikrinęs 238 balsus, o D.Trumpas – 213.

Jei J.Bidenas atsilaikytų Nevadoje (6 rinkimų balsai) ir įtvirtintų persvarą Viskonsine (10 balsų), sėkmė bet kurioje kitoje valstijoje, kur dar neaiškūs galutiniai rezultatai, – Mičigane (16 balsų), Džordžijoje (16 balsų) ar Pensilvanijoje (20 balsų) – nulemtų jo pergalę.

Aišku, jei kova būtų visiškai apylygė, procesą gerokai komplikuotų respublikonų pastangos kreiptis į teismus, galbūt net Aukščiausiąjį Teismą.

Kaip jau minėta, J.Bidenas beveik panaikino atsilikimą nuo D.Trumpo Mičigane. Tiesa, aptirpo jo persvara Nevadoje, o čia balsai gali būti skaičiuojami net kitą savaitę, mat paštu balsavimo biuletenius buvo galima išsiųsti iki pat antradienio – rinkimų dienos.

Štai taip. Į sistemą įvedus Viskonsino didmiesčio Viskonsino balsus, J.Bidenas šioje „mėlynosios sienos“ valstijoje jau aplankė D.Trumpą. Be to, dar neapdoroti Grin Bėjaus miesto, kuris balsuoja už demokratų kandidatus, balsai.

Kitaip tariant, tikėtina, kad J.Bidenas čia nugalės – kaip ir prognozuota, vėliausiai skaičiuojami iš anksto atiduoti balsai staigiai persvėrė svarstykles demokratų naudai.

Jei pergalė būtų patvirtina oficialiai (jei skirtumas tarp kandidatų neviršija 1 proc. punkto, įmanoma prašyti perskaičiavimo, – red.), J.Bidenui tereikėtų nugalėti dar vienoje iš šių trijų valstijų – Pensilvanijoje, Mičigane arba Viskonsine.

Dar labai svarbu ir tai, kad, remiantis naujausiais duomenimis, J.Bidenas sparčiai sumažino atsilikimą nuo D.Trumpo Mičigane – čia kandidatus jau skiria vos 70 tūkst. balsų, be to, skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, vien Veino apygardoje J.Bidenas turėtų sulaukti poros šimtų tūkstančių balsų.

Yra svarstymų, kad D.Trumpas nebūtų padaręs tokio neva pergalę skelbiančio pareiškimo, jei jo komanda nemanytų, jog susiduria su didelėmis problemomis „mėlynosios sienos“ valstijose.

Aišku, jis taip pat aiškiai leido suprasti, kad su skundais keliaus į Aukščiausiąjį Teismą, tad rinkimų procesas neišvengiamai užsitęs.

Įnirtingos varžybos vyksta keliose valstijose: Arizonoje, Džordžijoje, Viskonsine, Mičigane ir Pensilvanijoje. 

Panašu, Arizonoje laimės J.Bifenas, vadinasi, demokratui reikėtų laimėti tik dvejose iš trijų 2016-ųjų „mėlynosios sienos“ valstijų – Viskonsine, Mičigane ir Pensilvanijoje – kad iškovotų prezidento postą. 

J.Bidenas atsilieka visose trijose, tačiau likę nesuskaičiuoti balsai bus palankūs demokratui – greičiausiai jų užteks išsiveržti į priekį. 

Pensilvanijoje liko suskaičiuoti dar apie 1,4 mln. paštu atsiųstų biuletenių, jų apdorojimui gali prireikti kelių dienų. 

J.Bideno kampanijos vadovė Jen O’Malley Dillon teigė, kad D.Trumpo pareiškimas apie biuletenių, kuriuos dar tik ruošiamasi skaičiuoti, legitimumą yra „piktinantis, neturintis precedento ir neteisingas“.

„Tai piktinantis (pareiškimas), nes taip stengiamasi atimti Amerikos piliečių demokratines teises“, – CNN cituoja ją.

VIDEO: Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Reuters

Taip pat žiūrėkite

01:54

Naktis Vašingtone: „neperlipama“ tvora aplink Baltuosius rūmus, užsibarikadavusios parduotuvės, sustiprintas saugumas

01:49

J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

„Tai neturi precedento, nes niekada mūsų istorijoje JAV prezidentas nebandė atimti iš amerikiečių jų balso nacionaliniuose rinkimuose“, – teigė J.O’Malley Dillon.

Kalbėdama apie D.Trumpo grasinimus dėl balsų skaičiavimo kreiptis į teismą, J.O’Malley Dillon sakė, kad J.Bideno „teisininkų komandos yra pasiruošusios“. 

„Joe Bidenas ir Kamala Harris kovos už visų amerikiečių teisę, kad jų balsai būtų įskaičiuoti, nesvarbu, už ką jie balsavo“, – pridūrė ji.

Anksčiau D.Trumpas sakė ketinąs kreiptis į teismą ir pareiškė: „Norime, kad visas balsavimas liautųsi.“

Greičiausiai prezidentas turi galvoje paštu iš anksto išsiųstų balsalapių skaičiavimą, kuris gali būti teisiškai pripažintas valstijų rinkimų tarybų po antradienį įvykusių rinkimų –  su sąlyga, kad jie buvo išsiųsti laiku.

Demokratas Joe Bidenas laimėjo rinkimus pačiuose JAV šiaurės rytuose esančioje Meino valstijoje, anksti trečiadienį prognozavo šalies žiniasklaida.

Televizija „Fox News“ ir laikraštis „The New York Times“ buvusiam viceprezidentui prognozuoja mažiausiai tris iš keturių šios valstijos rinkikų balsų.

Galutinio J.Bidenui Meine atiteksiančių rinkikų balsų skaičiaus „Fox News“ ir „The New York Times“ dar nepaskelbė. Šis skaičius priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardose, o ne nuo bendro valstijos rezultato.

J.Bidenas laimėjo balsavimą pietrytinėje Arizonos valstijoje – tradicinėje respublikonų tvirtovėje, kurioje per 2016 metų prezidento rinkimus laimėjo D.Trumpas, rodo anksti trečiadienį paskelbta televizijos „Fox News“ ir naujienų agentūros „The Associated Press“ paskelbta prognozė.

Tikėtina J.Bideno pergalė Arizonoje, deleguojančioje 11 rinkikų, buvo paskelbta po D.Trumpo kalbos, per kurią prezidentas paskelbė laimėjęs rinkimus, nors keliose svarbiose valstijos antradienį vykusio balsavimo rezultatai dar nėra aiškūs.

D.Trumpas pareiškė laimėjęs rinkimus ir užsitikrinęs antrą kadenciją, nors galutiniai rezultatai dar nepaskelbti, taip pat sakė ketinantis užginčyti Aukščiausiajam Teismui balsų skaičiavimo procedūras.

„Mes tikrai laimėjome šiuos rinkimus“, – teigė D.Trumpas, sakydamas neįprastą kalbą Baltųjų rūmų reprezentaciniame Rytiniame kambaryje.

VIDEO: Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Neįprasta D.Trumpo kalba Baltuosiuose rūmuose: „Jau ruošėmės didelei šventei. Mes laimėjome viską“

Reuters

Taip pat žiūrėkite

01:54

Naktis Vašingtone: „neperlipama“ tvora aplink Baltuosius rūmus, užsibarikadavusios parduotuvės, sustiprintas saugumas

01:49

J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

„Tai yra Amerikos visuomenės apgavystė“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje galimus balsų skaičiavimo pažeidimus.

Kaip rodo pirminiai rezultatai, respublikonas prezidentas surinko maždaug tiek pat balsų, kaip ir jo varžovas demokratas J.Bidenas.

D.Trumpas sakė ketinąs kreiptis į teismą ir pareiškė: „Norime, kad visas balsų skaičiavimas liautųsi.“

Atrodo, kad prezidentas turi galvoje paštu iš anksto išsiųstų balsalapių skaičiavimą, kuris gali būti teisiškai pripažintas valstijų rinkimų tarybų po antradienį įvykusių rinkimų –  su sąlyga, kad jie buvo išsiųsti laiku.

Sakydamas kalbą šalininkams D. Trumpas pareiškė, kad laimi penkiose „svyruojančiose“ valstijose, kurių užtektų jo perrinkimui.

„Akivaizdu, kad mes laimėjome Džordžijoje... Aišku, kad mes laimėjome Šiaurės Karolinoje... Visų svarbiausia, kad mes laimime Pensilvanijoje įspūdinga persvara... Mes laimime Mičigane ir laimime Viskonsine“, – sakė D.Trumpas, paminėdamas valstijas, kuriose šiuo metu pirmauja, nors jose suskaičiuoti dar ne visi balsai.

Visose šiose valstijose, kaip praneša televizija „Fox News“, suskaičiuota nuo 64 iki 94 proc. balsų ir tai reiškia, kad galutiniai rezultatai jose dar gali pasikeisti. Vis dėlto šiuo metu šiose valstijose pirmauja D. Trumpas, o ne J.Bidenas. Prezidentui pavyks laimėti rinkimus, jei suskaičiavus visus balsus jis išsaugos pranašumą.

„Fox News“ duomenimis, Džordžijoje iki 2 val. 40 min. (9 val. 40 min. Lietuvos laiku) buvo suskaičiuota 93 proc. balsų. Jeigu D.Trumpas išsaugos pranašumą šioje valstijoje, jis užsitikrins 16 Džordžijos rinkikų balsus.

„Svyruojančioje“ Šiaurės Karolinoje suskaičiuota 94 proc. balsų; šioje valstijoje D.Trumpas gali gauti 15 rinkikų balsų. 20 rinkikų turinčioje Pensilvanijoje suskaičiuota 64 proc. balsų, o Viskonsine, kur D.Trumpas galėtų užsitikrinti dar 10 rinkikų palaikymą – 91 proc. balsų. 16 rinkikų turinčiame Mičigane suskaičiuota 71 proc. balsų.

Tad jei prezidentas išlaikys persvarą šiose penkiose valstijose, jis gaus papildomai 77 rinkikų balsus. Šiuo metu, „Fox News“ duomenimis, D. Trumpas yra užsitikrinęs 213 rinkikų balsų, o pergalei kandidatas turi surinkti 270 rinkikų balsų.

Laukiama netrukus vyksiančio D.Trumpo kreipimosi iš Baltųjų rūmų. Nežinoma, ką jis pasakys, tačiau jis tviteryje rašė besitikintis didelės pergalės.

Apie ėjimą pergalės link kalbėjo ir J.Bidenas. 

VIDEO: J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

J.Bidenas nusiteikęs optimistiškai, nors rezultatų dar teks palaukti: „Ne man ir ne D.Trumpui paskelbti nugalėtoją“

Reuters

Pradėjus skelbti pirmuosius rezultatus, JAV žiniasklaidos prognozės rodo, kad antrosios kadencijos siekiantis respublikonas prezidentas laimi 23-ose valstijose, įskaitant itin svarbias Floridą ir Teksasą, taip pat  Indianą, Kentukį, Misūrį, Ohają ir Tenesį. Visose jose D. Trumpas laimėjo ir per 2016 metų rinkimus.

Tuo metu J.Bidenas laikomas laimėjusiu 18 valstijų, įskaitant  Konektikutą, jo gimtąją Delavero valstiją, itin svarbias Niujorko ir Kalifornijos valstijas, taip sostinę Vašingtoną Kolumbijos apygardoje. Visose jose 2016 metais laimėjo Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton.

Kol kas šie rezultatai rodo, kad J.Bidenas yra užsitikrinęs 223, o D. Trumpas – daugiausiai 214 rinkikų balsų, nes Nebraskos rinkikų balsai yra padalijami. Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai.

VIDEO: Naktis Vašingtone: „neperlipama“ tvora aplink Baltuosius rūmus, užsibarikadavusios parduotuvės, sustiprintas saugumas

Naktis Vašingtone: „neperlipama“ tvora aplink Baltuosius rūmus, užsibarikadavusios parduotuvės, sustiprintas saugumas

Apžvalgininkai prognozuoja, kad kovos dėl Baltųjų rūmų baigtį nulems tik saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų, iš kurių rezultatai dar nepaskelbti. Išlieka neaišku, kas laimėjo Arizonos, Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino valstijose.

Žemiau pateikiamas valstijų, kuriose pergalę iškovojo kuris nors iš kandidatų sąrašas ir jų deleguojamų Rinkikų kolegijos narių skaičius. Šie duomenys pagrįsti didžiųjų JAV žiniasklaidos bendrovių, tokių kaip CNN, „Fox News“, MSNBC/„NBC News“, ABC, CBS ir „The New York Times“, prognozėmis.

D.Trumpas (176)*:

Aidahas (4), Ajova (6), Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Indiana (11), Juta (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Šiaur.ės Dakota (3), Teksasas (38), Tenesis (11), Vajomingas (3), Vakarų Virdžinija (5)

*Penki Nebraskos rinkikų balsai paskirstomi: dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausiai balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o kiti trys priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardoje. Mažiausiai vienas iš šių balsų galiausiai gali atitekti J.Bidenui.

VIDEO: JAV prezidento rinkimai: už ką balsavo amerikiečiai?

JAV prezidento rinkimai: už ką balsavo amerikiečiai?

Reuters

 J.Bidenas (233):

Delaveras (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Kalifornija (55), Koloradas (9), Kolumbijos apygarda (3), Konektikutas (7), Masačusetsas (11), Merilandas (10), Minesota (10), Naujasis Džersis (14), Naujasis Hampšyras (4), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailandas (4), Vašingtonas (12), Vermontas (3), Virdžinija (13)

Valstijos, kuriose nugalėtojas dar nėra aiškus:

Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija, Šiaurės Karolina, Viskonsinas

JAV demokratų kandidatai Delavere ir Vermonte antradienį pateko į istoriją: jie tapo pirmaisiais translyčiais ir to neslepiančiais įstatymų leidėjais savo valstijose.

30 metų Sarah McBride tapo pirmąja translyte Delavero senatore, surinkusi 86 proc. balsų valstijos 1-ojoje Senato apygardoje. Ji taip pat yra pirmoji translytė ir to neslepianti valstijos senatorė visose JAV bei aukščiausio rango translytė pareigūnė šalyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sarah McBride

„Mums pavyko. Laimėjome visuotinius rinkimus. Ačiū, ačiū, ačiū, – antradienį vakare socialiniame tinkle „Twitter“ parašė S.McBride. – Tikiuosi, jog šis vakaras kokiam nors LGBTQ jaunuoliui parodo, kad mūsų demokratija pakankamai didelė ir jam.“

Šiauriau esančiame Vermonte 26 metų Taylor Small tapo pirmąja translyte šios valstijos Atstovų rūmų nare – dviejose savo apygardose ji gavo 43 proc. ir 41 proc. balsų.

„5-oji translytė įstatymų leidėja šalyje!“ – tviteryje parašė ji.

S.McBride ir T.Small rinkimus laimėjo keleri metai po to, kai demokratė Danica Roem tapo pirmąja translytiškumo neslepiančia įstatymų leidėja JAV. Ji 2017-aisiais buvo išrinkta į Virdžinijos valstijos įstatymų leidybos asamblėją.

2018 metais Vermonto demokratė Christine Hallquist tapo pirmuoju šalyje translytiškumo neslepiančiu asmeniu, kurį viena iš didžiųjų partijų pasiūlė kandidatu į gubernatorius.

Politinio veiksmo komitetas „Victory Fund“, siekiantis didinti JAV išrinktų LGBTQ pareigūnų skaičių, tviteryje pasveikino T. Small: „Parašyta istorija!“

Grupė taip pat pasveikino S.McBride: internete paskelbtame pareiškime „Victory Fund“ vadovė Annise Parker jos pergalę pavadino „įtaigiu priminimu, kad rinkėjai vis dažniau atmeta fanatizmo politiką ir renkasi teisingumą bei lygybę remiančius kandidatus“.

Kaip nurodo „Victory Fund“, šiuo metu valstijų įstatymų leidybos institucijose dirba keturi savo translytiškumo neslepiantys asmenys.

D.Trumpas laimėjo svarbioje Teksaso valstijoje, deleguojančioje 38 rinkikus, rodo anksti trečiadienį paskelbti didžiųjų JAV televizijos kanalų prognozės.

Teksasas tradiciškai tvirtai palaikydavo respublikonus, bet demokratų kandidatas J.Bidenas, kaip rodė apklausos, buvo smarkiai sustiprinęs pozicijas šioje valstijoje. Kai kurie ekspertai prognozavo, kad Teksasas pirmąkart nuo 1976 metų gali nubalsuoti už demokratų kandidatą.

Pradėjus skelbti pirmuosius rezultatus, JAV žiniasklaidos prognozės rodo, kad antrosios kadencijos siekiantis respublikonas prezidentas kol kas laimi 22-ose valstijose, įskaitant itin svarbią Floridą, taip pat  Indianą, Kentukį, Misūrį, Ohają ir Tenesį. Visose jose D.Trumpas laimėjo ir per 2016 metų rinkimus.

Tuo metu J.Bidenas laikomas laimėjusiu 18 valstijų, įskaitant  Konektikutą, jo gimtąją Delavero valstiją, itin svarbias Niujorko ir Kalifornijos valstijas, taip sostinę Vašingtoną Kolumbijos apygardoje. Visose jose 2016 metais laimėjo Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton.

Kol kas šie rezultatai rodo, kad J. Bidenas yra užsitikrinęs 223, o D.Trumpas – daugiausiai 176 rinkikų balsus, nes Nebraskos rinkikų balsai yra padalijami. Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad kovos dėl Baltųjų rūmų baigtį nulems tik saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų, iš kurių rezultatai dar nepaskelbti. Išlieka neaišku, kas laimėjo Arizonos, Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino valstijose.

Žemiau pateikiamas valstijų, kuriose pergalę iškovojo kuris nors iš kandidatų sąrašas ir jų deleguojamų Rinkikų kolegijos narių skaičius. Šie duomenys pagrįsti didžiųjų JAV žiniasklaidos bendrovių, tokių kaip CNN, „Fox News“, MSNBC/„NBC News“, ABC, CBS ir „The New York Times“, prognozėmis.

D.Trumpas (176)*:

Aidahas (4), Ajova (6), Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Indiana (11), Juta (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Šiaurės Dakota (3), Tenesis (11), Vajomingas (3), Vakarų Virdžinija (5)

*Penki Nebraskos rinkikų balsai paskirstomi: dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausiai balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o kiti trys priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardoje. Mažiausiai vienas iš šių balsų galiausiai gali atitekti J.Bidenui.

 J.Bidenas (233):

Delaveras (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Kalifornija (55), Koloradas (9), Kolumbijos apygarda (3), Konektikutas (7), Masačusetsas (11), Merilandas (10), Minesota (10), Naujasis Džersis (14), Naujasis Hampšyras (4), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailandas (4), Vašingtonas (12), Vermontas (3), Virdžinija (13)

6 rinkikų balsus turinčioje Ajovoje prognozuojama D.Trumpo pergalė, skelbia BBC.

Nuo 1988-ųjų čia daugiausia laimėdavo demokratai, tačiau prieš ketverius metus valstijoje pergalę iškovojo D.Trumpas.

Suskaičiavus 82 proc. balsų, žiniasklaida skelbia J.Bideno pergalę Minesotoje, kuri atneš jam 10 rinkikų balsų.

Skelbiama, kad už J.Bideną balsavo 54 proc. rinkėjų, už D.Trumpą – 44 proc.

Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC), politologas Linas Kojala rašo, kad jei tendencijos  nesikeis, rinkimų rezultatus lems Viskonsinas, Pensilvanija ir Mičiganas.

„Arizona pakeičia tik tai, kad Bidenas gali sau teoriškai leisti pralaimėti Pensilvaniją, bet vis tiek išpešti pergalę rinkimuose.

Dabartiniai skaičiai šiose valstijose nieko nereiškia, nes didžioji dalis balsų nesuskaičiuota (o siųstų paštu balsalapiu bus laukiama dar keletą dienų). Taigi, galutiniai rezultatai gali paaiškėti tik šios savaitės pabaigoje, o gal ir vėliau“, – feisbuke rašo L.Kojala. 

Vašingtonas, lapkričio 4 d. („Interfax“-BNS). Demokratai kol kas pirmauja prieš respublikonus rinkimuose į JAV Senatą santykiu 45 prieš 44, rodo televizijos „Fox News“.  

Iki šiol Kongreso aukštuosius rūmus kontroliavo respublikonai (53 vietos). Kad išsaugotų Senato kontrolę, prezidento Donaldo Trumpo partijai reikia išlaikyti dar mažiausiai 21 vietą. Demokratams pergalei prieš respublikonus reikia keturių vietų.  

Padėtį gali nulemti rinkimų rezultatai 11-oje valstijų.  

Šįmet eiliniai Senato rinkimai vyksta 33 valstijose. Be to, specialūs rinkimai surengti Džordžijoje – mirus senatoriui Johnui McCainui, taip pat Arizonoje – dėl sveikatos priežasčių atsistatydinus senatoriui Johnny Isaksonui 

J.Bidenas anksti trečiadienį pareiškė „žengiąs į pergalę“ antradienį įvykusiuose JAV prezidento rinkimuose.

Kalbėdamas Delavero valstijos mieste Vilmingtone, kuriame jis gyvena, J.Bidenas sakė savo šalininkams, kad gerai vertina savo galimybes laimėti svyruojančiose Viskonsino, Mičigano ir Pensilvanijos valstijose, nors pralaimėjo D.Trumpui Floridoje, Ohajuje ir Ajovoje.

„Ne man ir ne Donaldui Trumpui spręsti dėl šių rinkimų“, – pareiškė demokratų kandidatas ir pridūrė esąs dėkingas visiems rinkimų darbuotojams bei savo šalininkams.

J.Bidenas ragino rinkėjus būti kantrius ir pabrėžė, kad galutinių rezultatų paskelbimas gali užtrukti, dėl COVID-19 pandemijos rekordiniam skaičiui amerikiečių sudalyvavus išankstiniame balsavime tiesiogiai arba paštu.

Jis pridūrė, kad rinkimai nebaigti tol, kol nesuskaičiuoti visi biuleteniai. 

Savo ruožtu D.Trumpas paskelbė darysiantis pareiškimą.

„Mūsų persvara DIDELĖ, bet jie mėgina PAVOGTI rinkimus“, – rašė prezidentas.

„Twitter“ prie šios D.Trumpo žinutės pridėjo žymą, kad „dalis arba visas turinys, kuriuo dalijamasi šioje žinutėje, yra ginčijamas ir gali klaidinti dėl rinkimų arba kito pilietinio proceso“.

Kol kas rezultatai rodo, kad J.Bidenas yra užsitikrinęs 213, o D.Trumpas – daugiausiai 138 rinkikų balsus, nes Nebraskos rinkikų balsai yra padalijami.

Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai. Apžvalgininkai prognozuoja, kad kovos dėl Baltųjų rūmų baigtį nulems tik saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų, iš kurių rezultatai dar nepaskelbti.

Žemiau pateikiamas valstijų, kuriose pergalę iškovojo kuris nors iš kandidatų sąrašas ir jų deleguojamų Rinkikų kolegijos narių skaičius. Šie duomenys pagrįsti didžiųjų JAV žiniasklaidos bendrovių, tokių kaip CNN, „Fox News“, MSNBC/„NBC News“, ABC, CBS ir „The New York Times“, prognozėmis.

D.Trumpas (138)*:

Alabama (9), Arkanzasas (6), Indiana (11), Juta (6), Kanzasas (6). Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Nebraska (5)*, Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Šiaurės Dakota (3), Tenesis (11), Vajomingas (3), Vakarų Virdžinija (5)

*Penki Nebraskos rinkikų balsai paskirstomi: dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausiai balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o kiti trys priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardoje. Mažiausiai vienas iš šių balsų galiausiai gali atitekti J. Bidenui.

J.Bidenas (213):

Delaveras (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Kalifornija (55), Koloradas (9), Kolumbijos apygarda (3), Konektikutas (7), Masačusetsas (11), Merilandas (10), Naujasis Džersis (14), Naujasis Hampšyras (4), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailandas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)

JAV žiniasklaida skelbia D.Trumpo pergalę Ajovoje, turinčioje 6 rinkikų balsus. 

Suskaičiavus 87 proc. balsų aiškėja, kad už D.Trumpą balsavo 52,8 proc. rinkėjų, už J.Bideną – 45,3 proc. rinkėjų.

J.Bidenas greitu metu sakys kalbą Delavere. 

Tačiau kol kas neaiškūs rezultatai svyruojančiose valstijose, todėl vargu, kad demokratas paskelbs pergalę ar pripažins pralaimėjimą.

„The Associated Press“ skelbia, kad D.Trumpas nugalėjo 3 rinkikų balsus turinčioje Montanoje. 

D.Trumpas surinko 49,5 proc. balsų, J.Bidenas – 47,6 proc.

D.Trumpas antradienį laimėjo „Rūdžių juostos“ valstijoje Ohajuje.

Ši valstija, kurioje D.Trumpas taip pat netikėtai laimėjo 2016 metais, laikoma viena iš svarbiausių, respublikonui stengiantis išsilaikyti Baltuosiuose rūmuose.

VIDEO: JAV gatvėse netyla triukšmas: amerikiečiai audringai laukia prezidento rinkimų rezultatų

JAV gatvėse netyla triukšmas: amerikiečiai audringai laukia prezidento rinkimų rezultatų

Reuters

Televizijos „Fox News“  ir „NBC News“ paskelbė, kad ši Vidurio Vakarų regiono valstija, deleguojanti 18 rinkikų, per prezidento rinkimus nubalsavo už dabartinį šalies vadovą.

Pastaruosius 14 rinkimų Ohajas „išpranašavo“ nugalėtoją.

Pirminiai rezultatai antradienį rodo, kad prognozės, jog prezidentas D.Trumpas bus nušluotas demokratų „mėlynosios bangos“, neišsipildė, bet jo varžovas J.Bidenas irgi iškovojo svarbių laimėjimų.

Greitas J.Bideno triumfas, apie kokį svajojo kai kurie demokratai, atrodo mažai tikėtinas, nes kai kuriose valstijose rezultatai kol kas neleidžia tvirtai prognozuoti laimėtojo.

D.Trumpas įgijo mažytę, bet gyvybiškai svarbią persvarą Floridoje, kurioje, daugelio ekspertų nuomone, prezidentas privalo laimėti, kad užsitikrintų antrąją kadenciją. Apklausos prieš rinkimus rodė, kad J.Bideno šansai toje valstijoje yra tokie patys ar net geresni nei varžovo.

VIDEO: JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

„Tai vyksta“, – aukšto rango D.Trumpo patarėjas Jasonas Milleris parašė apie „Twitter“, komentuodamas rinkimus, nors tik televizija „Fox News“ iki šiol yra paskelbusi, kad Floridoje laimėjo prezidentas.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad D.Trumpui pavyko palenkti į savo pusę daug ispanakalbių rinkėjų. Jo pozicijos sustiprėjo išeivių iš Kubos bendruomenėje, respublikonui nekilnojamojo turto magnatui nepaliaujamai kritikuojant Lotynų Amerikos šalių kairuoliškų pažiūrų lyderius ir retoriškai stengiantis juos susieti su J. Bidenu.

Tuo metu J.Bideno stovykla jau seniai tvirtina, kad demokratui nebūtina pergalė Floridoje. Analitikai savo ruožtu atkreipia dėmesį į demokratų kandidato laimėjimus kai kuriose D. Trumpo šalininkų teritorijose šioje valstijoje, galbūt žadančius sėkmę kitose svarbiose valstijose.

J.Bidenas savo ruožtu džiaugėsi ankstyva sėkme Arizonoje, kur prieš ketverius metus triumfavo D. Trumpas. Be to, abu kandidatai atrodo surinkę apylygiai balsų Ohajuje ir Teksase – dviejose valstijose, kur demokratas vos prieš kelias savaites negalėjo tikėtis nieko gera.

Kaip ir tikėtasi, J.Bidenui atiteko pagrindinis rinkimų nakties prizas – pergalė tvirtai demokratus remiančioje Kalifornijoje, daugiausiai gyventojų turinčioje valstijoje.

Kita vertus, dėmesys greitai nukrypo į rezultatus Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje – dar dviejose valstijose, kurias viliasi atsikovoti J.Bidenas. Ne mažiau svarbi kova trijose Vidurio Vakarų valstijose – Mičigane, Pensilvanijoje ir Viskonsine – kuriose D. Trumpas 2016 metais netikėtai laimėjo prieš Hillary Clinton ir užsitikrino Baltuosius rūmus.

Kadangi dėl COVID-19 pandemijos išankstiniams balsavime dalyvavo rekordinis skaičius amerikiečių – daugiau kaip 100 mln. – patikimų galutinių rinkimų rezultatų gali tekti laukti daug valandų ar net dienų.

Ohajo valstija, turinti 18 rinkikų balsų, pastaruosius 14 rinkimų parėmė nugalėtoją nacionaliniu mastu.

Suskaičiavus 89 proc. balsų, Ohajuje laimi D.Trumpas su 53,3 proc. balsų, J.Bidenas surinko 45,2 proc. balsų, skelbia „The New York Times“

Tiesa, paštu atkeliavę balsai, kurie bus suskaičiuoti vėliau, gali sustiprinti J.Bideno poziciją.

Suskaičiavus 76 proc. balsų, Arizonoje laimi J.Bidenas su 53,6 proc. balsų. D.Trumpas kol kas surinko 45 proc. balsų.

Arizona ilgą laiką buvo respublikonų tvirtovė, tačiau auganti lotynų amerikiečių populiacija ir į valstiją persikraustę rinkėjai iš liberalesnių vietovių privertė demokratus manyti, kad J.Bidenas čia galėtų išplėšti pergalę. 

2016 metais valstijoje nedideliu skirtumu laimėjo D.Trumpas, tačiau 2018 metais demokratai laimėjo vieną iš Arizonos vietų Senate. 

J.Bideno pergalė Arizonoje nereikštų D.Trumpo pralaimėjimo rinkimuose, rašo CNN.

Arizona turi 11 rinkikų balsų. Pergalei rinkimuose reikalingi bent 270 rinkikų balsų. 

Pradėjus skelbti pirmuosius rezultatus, JAV žiniasklaidos prognozės rodo, kad D.Trumpas kol kas laimi 17-oje valstijų, įskaitant Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą, Tenesį ir Vakarų Virdžiniją, kuriose jis laimėjo ir per 2016 metų rinkimus.

Tuo metu J.Bidenui atiteko 16-oje valstijų, įskaitant  Konektikutą, jo gimtąją Delavero valstiją, itin svarbią Niujorko valstiją, taip sostinę Vašingtoną Kolumbijos apygardoje, deleguojančioje tris rinkikus. Visose jose 2016 metais laimėjo Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton.

JAV prezidento rinkimai 2020

+21

Kol kas šie rezultatai rodo, kad J.Bidenas yra užsitikrinęs 209, o D.Trumpas – 116 rinkikų balsų. Pergalę rinkimuose garantuotų 270 rinkikų balsai. Apžvalgininkai prognozuoja, kad kovos dėl Baltųjų rūmų baigtį nulems tik saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų.

Žemiau pateikiamas valstijų, kuriose pergalę iškovojo kuris nors iš kandidatų sąrašas ir jų deleguojamų Rinkikų kolegijos narių skaičius. Šie duomenys pagrįsti didžiųjų JAV žiniasklaidos bendrovių, tokių kaip CNN, „Fox News“, MSNBC/„NBC News“, ABC, CBS ir „The New York Times“, prognozėmis.

D.Trumpas (116)*:

Alabama (9), Arkanzasas (6), Indiana (11), Juta (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Nebraska (5)*, Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Šiaurės Dakota (3), Tenesis (11), Vajomingas (3), Vakarų Virdžinija (5)

* Penki Nebraskos rinkikų balsai paskirstomi: dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausiai balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o kiti trys priklauso nuo balsavimo Kongreso apygardoje. Mažiausiai vienas iš šių balsų galiausiai gali atitekti J.Bidenui.

J.Bidenas (209):

Delaveras (3), Ilinojus (20), Kalifornija (55), Koloradas (9), Kolumbijos apygarda (3), Konektikutas (7), Masačusetsas (11), Merilandas (10), Naujasis Džersis (14), Naujasis Hampšyras (4), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailandas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12).

Buvęs amerikietiško futbolo treneris antradienį Alabamoje įveikė savo varžovą kovoje dėl vietos Senate ir suteikė respublikonams gyvybiškai svarbų laimėjimą, prezidento Donaldo Trumpo partijai stengiantis išsaugoti savo daugumą aukštuosiuose Kongreso rūmuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Tommy Tuberville'is

66-erių Tommy Tuberville'is įveikė savo varžovą demokratų senatorių Dougą Jonesą, šiuose rinkimuose laikytą vienu labiausiai pažeidžiamų demokratų kandidatų, rodo „ABC News“ ir „NBC News“ prognozės.

Respublikonus palaikančioje pietinėje valstijoje D. Joneso šansai būti perrinktam nebuvo labai dideli. 2017 metais jis netikėtai nugalėjo respublikoną Roy Moore'ą, kaltintą nederamu lytiniu elgesiu.

Suskaičiavus 68 proc. balsų, D.Trumpas laimi Jutoje, turinčioje šešis rinkikų balsus. 

Prognozuojama, kad 55 rinkikų balsus turinčioje Kalifornijoje nugalės J.Bidenas. Šioje valstijoje demokratai laimi jau nuo 1992-ųjų. 

J.Bideno pergalė prognozuojama ir Oregone bei Vašingtone. 

Demokratas jau skelbia pergalę Naujajame Hampšyre, turinčiame 4 rinkikų balsus.

JAV senatorius Lindsey Grahamas, vadovavęs kontroversiškai kandidatės į Aukščiausiojo Teismo teisėjus tvirtinimo procedūrai, surengtai likus tik savaitėms iki prezidento rinkimų, antradienį buvo perrinktas Pietų Karolinos valstijoje, rodo žiniasklaidos prognozės.

Ši žinia yra svarbi respublikonams, siekiantiems išlaikyti daugumą Senate.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas

L.Grahamas, prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, atrėmė svarų juodaodžio demokrato Jaime'io Harrisono iššūkį, suskaičiavus balsus beveik pusėje apylinkių paskelbė televizija „Fox News“ ir dienraštis „The New York Times“.

Apklausos rodė, kad kelias savaites iki rinkimų J.Harrisono ir 65 metų respublikono senatoriaus populiarumas konservatyvioje Pietų regiono tvirtovėje buvo apylygis.

J.Harrisonui pavyko surinkti rekordinę sumą jo rinkimų kampanijai paaukotų lėšų, demokratų šalininkams įžvelgus realią galimybę atkovoti vietą Senate iš L.Grahamo.

D.Trumpo kampanija paskelbė Floridoje pergalę, JAV žiniasklaidai informavus, kad jis užsitikrino daug ispanakalbių, kurie anksčiau buvo lojalūs demokratams, balsų. Vis dėlto laimėtojas šioje valstijoje dar oficialiai nepaskelbtas.

„Prezidentas Trumpas nugalėjo Floridoje“, – sakoma D.Trumpo kampanijos žinutėje tviteryje, o šalia buvo pridėta jo nuotrauka, kurioje prezidentas matomas iškėlęs abu nykščius į viršų.

Tiesa, J.Bideno komanda ilgą laiką tvirtino, kad jam ten nebūtina laimėti, o analitikai atkreipė dėmesį į demokrato sėkmę kai kuriuose anksčiau D.Trumpą palaikiusiuose Floridos rajonuose – tai gali būti geras ženklas ir kitose didelėse valstijose.

Tiems, kurie galbūt tikėjosi D.Trumpo sutriuškinimo, žinoma, tenka nusivilti – akivaizdu, kad kova tęsis iki paskutinės sekundės, o rinkimų laimėtojas gali nepaaiškėti net ir trečiadienį.

Vis dėlto stebėtojai tvirtina, kad iš tiesų D.Trumpo jau iškovotos ir tikėtinos pergalės tokiose valstijose kaip Džordžija, Teksasas, Ohajas, net Florida ir Šiaurės Karolina buvo prognozuojamos, o pagrindinės valstijos, kurių rezultatai bus svarbiausi, ir toliau yra Pensilvanija, Mičiganas ir Viskonsinas.

123RF.com nuotr./JAV prezidento rinkimai

Šios trys valstijos anksčiau buvo vadinamos mėlynąja siena, bet 2016 metais balsavo už D.Trumpą. Šįkart apklausos rodo, kad rinkėjai šiose valstijose turėtų paremti J.Bideną – to demokratų kandidatui, atsižvelgiant į tai, kad kitus rinkikų balsus jis susirinks saugiose valstijose, turėtų užtekti.

Tarp kitko, pirmieji rezultatai iš Pensilvanijos, Mičigano ir Viskonsino palankesni D.Trumpui, o tai kelia stresą demokratams. Tačiau svarbu tai, kad ten pirmiausia skaičiuojami rinkimų dieną atiduoti balsai, ir tik po to – paštu gauti biuleteniai, kurių yra dauguma ir kurių didžiąją dalį atsiuntė būtent demokratų rinkėjai.

Negana to, panašu, kad J.Bidenas turėtų nugalėti Arizonoje, kur prieš ketverius metus triumfavo D.Trumpas. 

J.Bidenas 5 val. 15 min. ryto Lietuvos laiku buvo užsitikrinęs 131 rinkikų balsą, o D.Trumpas – 98.

Skelbiama, kad demokratai išsaugos daugumą Atstovų rūmuose Kongrese. Negana to, ją padidins dar penkiomis vietomis.

Tuo tarpu prezidento rinkimuose J.Bidenas kol kas turi 131 rinkikų balsą, o D.Trumpas – 92.

Tiesa, prezidentui teoriškai galima užrašyti ir 29 Floridos valstijos, jis taip pat turėtų nugalėti Džordžijoje bei didina persvarą Teksase. Tikėtina, kad D.Trumpas pasivys J.Bideną Ohajuje ir aplenks Šiaurės Karolinoje.

Lažybų kompanija „BetFair“ paskelbė, kad D.Trumpas pirmą kartą nuo liepos mėnesio laikomas prezidento rinkimų favoritu – nors ir minimaliu. Tikimybę, kad nugalės būtent jis, ši bendrovė vertina 51 proc.

Tuo tarpu J.Bidenas paskelbtas laimėtoju Kolorade, o D.Trumpas – Alabamoje.

Laikrodžiui išmušus 4 val. ryto Lietuvos laiku, užsidarė rinkimų apylinkės dar vienoje krūvelėje, ir J.Bideui iškart buvo deklaruota pergalė Niujorko valstijoje. Bet tai, kaip ir sėkmė Naujojoje Meksikoje, buvo prognozuota – visų žvilgsniai ir toliau nukrypę į svarbiausias svyruojančias valstijas.

D.Trumpas, dar laimėjęs smulkiose Nebraskos, Vajomingo ir Pietų Dakotos valstijose, dabar turi surinkęs 94 rinkikų balsus, o J.Bidenas – 119. Kovojama dėl likusių 325 balsų.

Dažniausiai kandidatai į JAV prezidentus privalo laimėti Ohajuje, jei nori nugalėti visuose rinkimuose. O šį kartą valstijoje, kurioje D.Trumpas lengvai laimėjo 2016 metais, kvepia intriga, nes J.Bidenas, suskaičiavus pusę rinkėjų balsų, lenkia prezidentą 300 tūkst. balsų.

Panaši situacija – ir tradiciškai respublikoniškame Teksase, kur J.Bidenas kovoja gerokai sėkmingiau nei H.Clinton prieš ketverius metus, ir šiuo metu pirmauja. Tiesa, nežinia, ar persvara neištirps.

Pažvelgus į skaičiuojamus balsus tokiose valstijose kaip Ohajas ar Šiaurės Karolina, matyti, kad J.Bidenas turi solidžią persvarą, tačiau pergalė vis tiek prognozuojama D.Trumpui. Kodėl?

Svarbu tai, kad ten visų pirma į įskaitą įtraukiami iš anksto atiduoti ir paskaičiuoti balsai, o iš anksto – ne rinkimų dieną – daugiausia balsavo demokratai.

Natūralu, kad antradienį noriau balsuoti keliavo respublikonų rinkėjai, o jų balsai suskaičiuojami vėliau. Jei tikėtina, kad raudonoji banga bus didesnė nei mėlynoji, sėkmė prognozuojama būtent D.Trumpui.

Kentukio valstijoje savo vietą Senate apgynė ir Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas. Tuo tarpu D.Trumpui priskirta dar viena pergalė Arkanzaso valstijoje.

„Scanpix“ nuotr./Mitchas McConnellas

Įtakingiausias Kongreso respublikonas liks dirbti Senate dar šešerius metus.

Suskaičiavus balsus daugiau kaip 70 proc. apylinkių M.McConnellas pirmavo 19 procentinių punktų prieš savo varžovę demokratę – buvusią naikintuvų pilotę Amy McGrath. Televizija „Fox News“ ir „The New York Times“ paskelbė, kad Senato daugumos lyderio pergalė nebeabejotina.

„Suteikėt man viso gyvenimo garbę, – sakydamas pergalės kalbą Kentukyje pareiškė M.McConnellas. – Visada būsiu dėkingas. Aš jūsų nenuvilsiu.“

Floridoje D.Trumpo pergalė dar neoficiali, bet kai kurios organizacijos ją jau deklaravo. Jis ir toliau pirmauja Džordžijoje, bet atsilieka nuo J.Bideno Šiaurės Karolinoje, nors čia, panašu, gali nugalėti D.Trumpas, Ohajuje, net Teksase – tiesa, daugumą balsų dar reikės suskaičiuoti.

J.Bideno sąskaitoje – jau 85 rinkimų balsai. Jam atiteko pergalės Ilinojaus, Konektikuto, Masačusetso, Delavero valstijose.

D.Trumpas savo ruožtu į sąskaitą įsirašė pergales Tenesyje, Misisipėje, Alabamoje ir Oklahomoje bei turi 55 rinkimų balsus.

D.Trumpas nugalėjo ir Pietų Karolinos valstijoje, jam atitenka 9 rinkikų balsai. Šiuo metu, apie 3 val. ryto Lietuvos laiku, D.Trumpas yra surinkęs 22 rinkikų balsus, o J.Bidenas – 29. Dar liko 487 „nepasiimti“ balsai.

Kaip minėta, D.Trumpui taip pat prognozuojama pergalė Džordžijoje. Anot „The New York Times“, J.Bideno galimybės laimėti Šiaurės Karolinoje vertinamos 66 proc.

Demokratai tikrai tikėjosi pergalės Floridoje, kuri galėjo nulemti ramesnę likusią rinkimų nakties dalį. Tačiau ten beveik neabejotinai nugalės D.Trumpas, o tai reiškia, kad laukia ilgas balsų skaičiavimo maratonas, kuriame jau bus svarbesnės kitos valstijos.

„The New York Times“ mano, kad D.Trumpas taip pat turėtų nugalėti svarbioje Džordžijoje, bet nusileisti J.Bidenui Šiaurės Karolinoje.

Manoma, kad J.Bidenas, laimėjęs vienoje iš šių trijų valstijų, greičiausiai būtų išrinktas prezidentu. Jei visose trijose laimėtų D.Trumpas, viską lemtų Mičigano, Viskonsino, Arizonos, Nevados ir Pensilvanijos balsai.

Virdžinijos valstijoje laimėjo J.Bidenas, paskelbė AP. Jam atitenka 13 rinkikų balsų.

Demokratų kandidatas taip pat įgijo solidžią persvarą Floridoje. Suskaičiavus 73 proc. balsų, J.Bidenas prieš D.Trumpą pirmauja 150 tūkst. balsų persvara. Kita vertus, „The New York Times“, regis, beveik neabejoja D.Trumpo sėkme šioje svarbioje valstijoje ir jam skiria daugiau nei 90 proc. tikimybę laimėti.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

D.Trumpas nugalėjo ir Vakarų Virdžinijos valstijoje, kuri jam dovanoja 5 rinkikų balsus. Jis taip pat jau laikomas favoritu laimėti Floridoje, nes per išankstinį balsavimą kur kas geriau nei tikėtasi pasirodė pietinėje Majamio-Deido apygardoje.

Kadangi, kaip ir buvo žinoma, Kentukyje jokių staigmenų nelaukta, naujienų agentūra AP, laikoma itin autoritetinga skelbiant nugalėtoją vienoje ar kitoje valstijoje, jau paskelbė, kad D.Trumpas čia nugalėjo, Jam atitenka 8 Kentukio į rinkikų kolegiją siunčiami balsai. Priminsime, kad iš viso pergalei reikia 270 rinkikų balsų.

Savo ruožtu J.Bidenui AP skyrė pergalę Vermonto valstijoje – demokratų kandidatų atiteko 3 rinkikų balsai.

Svarbiojoje Floridoje iš pradžių pirmavo D.Trumpas, tačiau, įregistruojant vis daugiau didžiųjų miestų rinkėjų balsų, jį jau pasivijo ir aplenkė J.Bidenas.

Tiesą sakant, 2 val. 15 min. ryto Lietuvos laiku, suskaičiavus trečdalį balsų, demokrato persvara prieš D.Trumpą siekė jau 100 tūkst. balsų. Floridoje tai yra solidus pranašumas.

Kita vertus, dar po keliolikos minučių dabartinis prezidentas vėl aplenkė J.Bideną.

Pasirodė pirmieji, žinoma, nepilni rezultatai iš JAV Indianos ir Kentukio valstijų. Jos tradiciškai balsuoja už respublikonų kandidatus, ir šis kartas, regis, ne išimtis.

Tiesa, jau pastebima, kad net kaimiškose šių valstijų apygardose už D.Trumpą balsuojama ne taip aktyviai kaip 2016-aisiais, o tai nėra geras signalas laukiant rezultatų iš kitų, svarbesnių valstijų.

Nei Indiana, nei Kentukis nėra laikomos lemiamomis valstijomis per prezidento rinkimus. Vėlgi, jei D.Trumpo persvara prieš J.Bideną čia bus mažesnė nei prieš H.Clinton 2016-aisiais, signalas perrinkimo siekiančiam prezidentui tiesiog negalės būti teigiamas.

 Įspūdingi rezultatai – iš Fajeto apygardos Kentukyje. Ten, suskaičiavus kiek daugiau nei pusę balsų, J.Bidenas yra užsitikrinęs 73 proc. rinkėjų paramą, o D.Trumpas – vos 25 proc. 2016 metais čia irgi nugalėjo demokratė H.Clinton, bet tada ji surinko tik 51 proc. balsų, o D.Trumpas – 43 proc.

„CBS News“ teigimu, vidiniai J.Bideno kampanijos tyrimai signalizuoja, kad kandidatas gerai pasirodė tokiose svarbiose valstijose kaip Viskonsinas, Mičiganas, Šiaurės Karolina, Džordžija, Pensilvanija ir Arizona.

Vienas kampanijos atstovas, tiesa, pažymėjo, kad dėl Floridos dar yra daug neaiškumų, bet pridūrė, jog nematyti jokios „raudonos bangos“. Atvirkščiai, J.Bidenas ir demokratai esą daug geriau nei manyta kovoja Viskonsine, Šiaurės Karolinoje ir Džordžijoje.

„The New York Times“ skelbia, kad rinkėjų aktyvumas per šiuos JAV prezidento rinkimus gali siekti 67 proc. ir būti didžiausias per pastarąjį šimtmetį.

Tiesa, svarbu atsiminti, kad tai nereiškia, jog bus balsavę du trečdaliai visų JAV piliečių – balsavimui Amerikoje būtina registruotis.

Tai gali įvykti 23 val. (6 val.) arba anksčiau, jeigu J.Bidenas laimės pirmosiose rezultatus paskelbusiose svarbiose valstijose.

Jeigu nutiktų kitaip, nugalėtojo paskelbimas priklausytų nuo rezultatų kitose svarbiose valstijose, bet to gali tekti ilgokai palaukti.

Be to, rezultatų paskelbimas gali vėluoti dėl nenumatytų aplinkybių. Šiaurės Karolinos rinkimų valdyba antradienio popietę pranešė, kad iškilus techninių riktų balsavimas keturiose apygardose bus pratęstas. Dėl šios priežasties valstijos lygio rezultatai vėluos mažiausiai 45 minutes.

Pensilvanijoje ir Mičigane – itin svarbiose valstijose – balsų skaičiavimas dėl didelio paštu atsiųstų balsalapių skaičiaus gali pavėlinti rezultatų paskelbimą kelias dienas.

VIDEO: Amerika renkasi: Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas?

Amerika renkasi: Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas?

Teisinės kovos

Abi stovyklos jau yra nusiteikusios bylinėtis keliose valstijose, kur teismo sprendimas gali pakreipti rezultatus viena ar kita linkme.

Pensilvanijoje respublikonai pasiruošę apskųsti valstijos sprendimą priimti paštu išsiųstus balsalapius, jeigu jie bus gauti per tris dienas nuo antradienio. Kadangi paštu balsuoti demokratų šalininkai linkę labiau negu respublikonai, pastarieji nori, kad vėluojantys balsalapiai nebūtų pripažinti.

Tuo metu Vašingtono valstijoje viena rinkėjų pateikė skundą teismui, kad JAV Pašto tarnyba galimai pametė 300 tūkst. balsalapių, o jos siuntų pristatymo sistemos darbas sulėtėjo, todėl iškilo grėsmė, kad atiduoti balsai nebus įskaičiuoti.

Teksase respublikonai siekia, kad nebūtų pripažinti 127 tūkst. balsų, atiduotų vienoje demokratų tvirtovėje, nes balsavimas vyko pravažiuojamose balsavietėse, esą neatitinkančiose valstijos taisyklių.

Be to, vienoje tvirtai demokratus remiančioje apygardoje Nevados valstijoje respublikonai siekė, kad būtų sustabdytas paštu gautų balsalapių skaičiavimas. Tikimasi, kad tai suteiks daugiau laiko atidžiau įvertinti vokus ir galbūt dalį jų atmesti. 

Baltųjų rūmų šeimininkas oficialiai paaiškėja ne anksčiau negu patvirtinami kiekvienos valstijos balsų skaičiavimo rezultatai. Šis procesas, atsižvelgiant, kad dalis balsalapių siunčiama paštu, kai kuriose vietose gali užtrukti savaitę ar ilgiau.

Vis dėlto varžybų nugalėtoją paprastai „įvardija“ didžiosios žiniasklaidos organizacijos jau rinkimų naktį, remdamosi savo apibendrintais balsų skaičiavimo atskirose apygardose rezultatais.

Jos priima sprendimą, kas laimėjo kiekvienoje valstijoje, o galiausiai įvardija visų rinkimų nugalėtoją, kai vienam kandidatui matematiškai tampa nebeįmanoma panaikinti balsų deficito, o kitam atsiveria neabejotina galimybė gauti trokštamus 270 rinkimų balsus.

Ronaldo Reagano triuškinama pergalė 1980 metais buvo paskelbta rinkimų antradienį jau 20 val. 15 min. Rytų pakrantės (kitos dienos 3 val. 15 min. Lietuvos laiku).

„Scanpix“/AP nuotr./Ronaldas Reaganas su žmona Nancy

Tačiau 2016 metais D.Trumpo pergalė prieš Hillary Clinton tapo aiški tik trečiadienį apie 1 val. 30 min. (8 val. 30 min.), kai prognozės parodė, jog jis laimėjo Pensilvanijoje. Kita vertus, H.Clinton pralaimėjimą pripažino tik praėjus dar valandai, kai D.Trumpui atiteko Viskonsinas.

Tuo tarpu 2000 metais rinkimų baigtį turėjo nulemti pergalė Floridoje, kur abu kandidatus skyrė tik keli šimtai balsų. Respublikonų ir Demokratų partijos ištisas savaites ginčijosi teismuose, kol Aukščiausiasis Teismas įsikišo ir nutraukė balsų perskaičiavimus, suteikdamas pergalę George'ui W.Bushui.

Kaip pastebi BBC, vien užsiminus apie Floridą JAV prezidento rinkimų kontekste, respublikonai ima šypsotis, o demokratai – drebėti. Mat šios valstijos rinkėjai pratę daužyti demokratų kandidatų svajones.

Net 2018-aisiais, kai demokratams per vidurio kadencijos rinkimus puikiai sekėsi kitur, partija Floridoje pralaimėjo gubernatoriaus rinkimus ir prarado vietą Senate. 2000 metais čia 537 balsai lėmė respublikono George'o W.Busho pergalę prieš demokratą Alą Gore'ą, prieš ketverius metus čia nežymiai pralaimėjo H.Clinton.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton

Valstija į rinkikų kolegiją siunčia net 29 balsus, todėl yra labai svarbi. Rezultatų iš Floridos, beje, galima laukti sąlyginai anksti, nes čia iš anksto atiduotus balsus galima skaičiuoti nelaukiant rinkimų dienos vakaro.

Tiesą sakant, jau dabar aiškūs, nors ir nepilni, duomenys, kiek balsavo registruotų respublikonų, demokratų ir nepriklausomų rinkėjų. Balsavo daugiau registruotų respublikonų, bet tai nereiškia D.Trumpo – manoma, kad daugiau nepriklausomų rinkėjų palaikys J.Bideną. Aišku viena – kad mūšis ir vėl bus labai atkaklus.

Balsavimo rezultatus bus pradėta skelbti užsidarius rinkimų apylinkėms. Dviejų valstijų dalyje apygardų balsavimas baigsis 18 val. JAV Rytų pakrantės (trečiadienį 1 val. Lietuvos) laiku. Vėliau balsavimo pabaiga bus skelbiama virtinėje kitų valstijų.

Didžiojoje šalies dalyje balsavimas baigsis iki 21 val. (4 val. Lietuvos laiku). Vėlesnėmis valandomis turėtų pasipilti gausus srautas balsų skaičiavimo rezultatų, bet kai kurios apygardos ir valstijos juos paskelbia anksčiau nei kitos.

Kai kur, pavyzdžiui, daugiausiai gyventojų turinčioje Kalifornijos valstijoje, balsavimas baigsis tik 23 val. Rytų pakrantės laiku (6 val. Lietuvos laiku). Nedaug rinkėjų turintys Havajai ir Aliaska balsavimą baigs atitinkamai vidurnaktį ir 1 val. (trečiadienį 7 val. ir 8 val. Lietuvos laiku).

Valstijos, kurias derėtų stebėti

Apklausų rezultatai iš anksto aiškiai rodė, kaip balsavimas turėtų pakrypti 38-iose iš 50 valstijų, tad įdėmiausiai bus stebimi rinkimai 12-oje valstijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Balsavimas didžiausiame Džordžijos mieste Atlantoje

Pirmiausiai rezultatų galima sulaukti iš šalies rytuose esančios Džordžijos, kur balsavimas baigsis 19 val. (2 val.), taip pat Floridoje, kur atskiri rajonai baigs balsuoti 19 val. ir 20 val. (2 val. ir 3 valandą). Šiaurės Karolinoje balsavietės užsidarys 19 val. 30 min. (2 val. 30 min.), o vakarinėje Arizonos valstijoje – 21 val. (4 val. Lietuvos laiku).

Remiantis prognozėmis dėl „apsisprendusių“ valstijų, J.Bidenas, jeigu laimėtų Floridoje ir kuriose nors dviejose aukščiau paminėtose svarbiose valstijose, jau nakties pradžioje galėtų būti paskelbtas surinkusiu daugiau kaip 270 rinkikų balsų.

Vis dėlto net jeigu D.Trumpas laimėtų visose aukščiau paminėtose keturiose valstijose, rinkimų laimėtojas gali išlikti neaiškus.

Kitų šalių gyventojus, stebinčius politinį gyvenimą JAV, tikrai glumina ne vien šalies susiskaldymas – visi pastebi, kokie seni yra politiniai lyderiai Amerikoje.

Prezidento rinkimuose grumiasi 74 metų D.Trumpas ir 77-erių J.Bidenas. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi yra 80-metė, o Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas jau sulaukęs 78-erių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Žinoma, amžius – ne kliūtis, bet tokia veteranų paletė tikrai neprisideda prie įsisenėjusio JAV kaip energingos ir jaunatviškos valstybės įvaizdžio.

Ir, tarp kitko, šiame kontekste Europa tikriausiai jau nebėra Senasis pasaulis. Jauna ir Suomijos premjerė Sanna Martin, ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Kur kas jaunesni nei JAV politikos veidai – ir Borisas Johnsonas Jungtinėje Karalystėje, ir Giuseppe Conte Italijoje, ir Pedro Sanchezas Ispanijoje.

Mičigano valstijos policija tiria vandalų išpuolius žydų kapinėse Grand Rapidso mieste, kur ant antkapių buvo išpurkštas žodis „TRUMP“ ir „MAGA“. Tai D.Trumpo kampanijos šūkio „Make America Great Again“ trumpinys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mičigane – išpuolis žydų kapinėse

Teigiama, kad kapinės buvo išniekintos prieš paskutinį D.Trumpo kampanijos renginį šiame mieste. Raudonais dažais buvo išpurkšti šeši antkapiai.

Gerai informuotas portalas „Axios“ praneša, kad praėjusį savaitgalį JAV Generalinio štabo vadas Markas Milley privačiai informavo aukščiausio rango generolus ir populiariausių televizijų žinių laidų vedėjus, kad šalies ginkluotosios pajėgos nesikiš į prezidento rinkimų procesą.

„Scanpix“/AP nuotr./Markas Milley

Toks vaizdo skambutis buvo itin neįprastas, bet kariškiai nori nuraminti visuomenę, esą ginkluotosios pajėgos nesikiš į taikų valdžios perdavimą. D.Trumpas jau yra užsiminęs, kad gali nepripažinti pralaimėjimo J.Bidenui.

Kita vertus, M.Milley taip galbūt reagavo ir į J.Bideno pareiškimą, esą jis „visiškai įsitikinęs“, kad kariuomenė „išlydės Trumpą iš Baltųjų rūmų“.

JAV demokratai antradienį per Atstovų Rūmų ir trečdalio Senato rinkimus, vykstančius drauge su prezidento rinkimais, siekia dar dvejiems metams užsitikrinti Atstovų Rūmų kontrolę, vildamiesi, kad sveikatos apsaugos akcentavimas, didesnis surinktų lėšų kiekis ir priemiesčių gyventojų pasipiktinimas prezidentu D.Trumpu padidins jų persvarą.

Respublikonai tikisi nušalinti kai kuriuos iš 29 demokratų tose apygardose, kuriose 2016-aisiais laimėjo D.Trumpas – daugiausia naujokus tokiose vietose kaip Ajova, Oklahoma Sitis, Solt Leik Sitis, kaimiškosios Naujosios Meksikos apygardos, Niujorko valstijos šiaurė ir Virdžinija.

Tačiau beveik visi esami Kongreso nariai demokratai potencialiai pažeidžiamose apygardose kampanijai išleido gerokai daugiau nei jų varžovai respublikonai. Demokratai taip pat skyrė milijonus dolerių kovai už respublikonų turimas vietas rajonuose aplink Atlantą, Sinsinatį, Dalasą, Hjustoną ir Indianapolį, ir net tokiose respublikonų tvirtovėse kaip Litl Rokas Arkanzase, Kolorado vakarai ir Aliaska.

„Twitter“ nuotr./JAV Atstovų Rūmai

Abiejų partijų pareigūnai sutinka, kad respublikonai daugiausia ginasi ir kad jiems pasiseks, jei jie demokratų persvarą apribos vienaženkliu skaičiumi. Demokratai šiuo metu Atstovų Rūmuose turi 232, o respublikonai – 197 vietas. Penkios vietos yra laisvos, be to, yra vienas nepriklausomas Atstovų Rūmų narys. 

Atstovų Rūmams kontroliuoti reikia 218 vietų.

„Prezidento skaičiai truputį sumažėjo apygardose, kuriose jis laimėjo dviženkliais skaičiais nusakoma persvara, kai kur jis neišlaiko to lygio ir tai kuria šiokį tokį stabdymą Kongreso rinkimams“, – sakė respublikonų strategė Liesl Hickey.

Jei J.Bidenas įveiks D.Trumpą, o demokratai užsitikrins daugumą Senate, Demokratų partija Baltuosius rūmus ir Kongresą visiškai kontroliuos tik antrą kartą nuo 1995-ųjų. Praėjusį kartą prezidento postą, Senatą ir Atstovų Rūmus demokratai kontroliavo 2009–2010 metais – pirmuosius dvejus Baracko Obamos prezidentavimo metus.

Su didesne demokratų persvara Atstovų Rūmuose jų pirmininkė Nancy Pelosi galėtų lengviau prastumti partijai svarbius dalykus, įskaitant sveikatos draudimu apdraustų žmonių skaičiaus didinimą ir darbo vietų kūrimą vykdant naujus infrastruktūros projektus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Nancy Pelosi

Dvejus metus buvusi viena veiksmingiausių savo partijos atsvarų D.Trumpui, Kalifornijai atstovaujanti 80 metų N.Pelosi beveik neabejotinai dar dvejus metus pirmininkaus Atstovų Rūmams.

Per Rinkimų dienos pokalbį su žurnalistais N.Pelosi sakė esanti „visiškai tikra“, kad demokratai „tvirtai laikys Atstovų Rūmus“.

Demokratų Kongreso kampanijos komiteto pirmininkė Cheri Bustos iš Ilinojaus atkreipė dėmesį į rimtas lenktynes respublikonus palaikyti linkusiuose rajonuose Arkanzaso, Virdžinijos, Long Ailendo ir Indianos valstijose ir prognozavo: „Mes pamatysime šiek tiek pergalių tuose raudonuose rajonuose.“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėl bandė pasėti abejonių dėl ilgo balsų skaičiavimo, pareiškęs, kad šalis „turi teisę“ žinoti, kas nugalėjo, rinkimų dieną.

„Reikia turėti datą, o ta data – lapkričio 3-ioji“, – kalbėjo D.Trumpas, lankydamasis Respublikonų nacionalinio komiteto biure Arlingtone Virdžinijos valstijoje.

„Ir mes turėtume teisę lapkričio 3-ąją žinoti, kas nugalėjo“, – pridūrė jis, nors iš tikrųjų balsai visuose JAV prezidento rinkimuose dar skaičiuojami kelias dienas po balsavimo dienos.

„Twitter“ dėl klaidinančios informacijos skleidimo pridėjo įspėjimą prie vėlai pirmadienį paskelbto D.Trumpo įrašo, kuriame buvo sakoma, kad lėtas balsų skaičiavimas rinkimams svarbioje Pensilvanijos valstijoje galėtų nulemti „paplitusį ir nevaldomą sukčiavimą“.

„Tai taip pat skatins smurtą gatvėse. Reikia kažką daryti!“ – rašė D.Trumpas.

Tuo metu D.Trumpo aukščiausio rango krašto saugumo pareigūnas Chadas Wolfas anksčiau antradienį paragino rinkėjus būti kantrius laukiant rinkimų rezultatų.

Pareigūnai daugelyje valstijų yra sakę, kad daugybės paštu atsiųstų balsų skaičiavimas gali užtrukti mažiausiai dar vieną dieną, galbūt net tris dienas.

Kaip pranešė Floridos universiteto JAV rinkimų projektas, daugiau kaip 100 mln. amerikiečių atidavė savo balsus dar iki JAV prezidento rinkimų dienos.

„Tokie dalykai negali būti atidėliojami daug dienų ir galbūt savaičių“, – D.Trumpas kalbėjo amerikiečiams balsuojant visoje šalyje, nors jau daugiau kaip 100 mln. piliečių yra balsavę iš anksto.

„To daryti negalima. Visas pasaulis laukia. Šalis laukia. Tačiau visas pasaulis [taip pat] laukia“, – pridūrė prezidentas, siekiantis antrosios kadencijos.

Paklaustas, ar jau yra parašęs pergalės arba pralaimėjimo pripažinimo kalbą, D.Trumpas atsakė neigiamai.

„Žinot, laimėti yra lengva, – pareiškė jis. – Pralaimėti niekada nebūna lengva – man tai nelengva.“

Vašingtone darbininkai įrengė papildomą „neperlipamą“ apie 2,5 m aukščio tvorą aplink Baltuosius rūmus, baiminantis neramumų, galinčių kilti po įtemptų JAV prezidento rinkimų, trečiadienį pranešė naujienų televizija CNN.

Darbai vyko apskritą parą, kad tvora apjuostų apie 20 ha teritoriją. Ji yra sudaryta iš atskirų segmentų ir smulkaus plieninio tinklo, kuriuo riaušininkai negalėtų ropštis.

„Scanpix“/AP nuotr./Tvora aplink Baltuosius rūmus Vašingtone

Taip pat buvo aptverta šalia Baltųjų rūmų esanti Lafajeto aikštė, kur praeitą vasarą vyko dideli protestai dėl afroamerikiečio George'o Floydo mirties, kai policija jį areštuodama panaudojo šiurkščius veiksmus.

Baiminantis galimų neramumų po rinkimų daugelio biurų ir parduotuvių langai centrinėse gatvėse Vašingtone, Niujorke ir kituose miestuose buvo užkalti medienos skydais arba lentomis.

Anksčiau JAV Imigracijos ir muitinės policija (ICE) bei Muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (CBP) pranešė gavusios informacijos, kad antradienį vykstant prezidento rinkimams Vašingtone gali kilti neramumų.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas irgi nurodė, kad valstija ruošis po rinkimų galinčioms kilti audringoms demonstracijoms, o Čikagos miesto valdžia surengė saugumo tarnybų pratybas galimų riaušių atvejui.

Kaip praneša „Reuters“, rinkimų dieną amerikiečiai balsuoja tvarkingai ir dėvėdami kaukes – didelių eilių nėra, nors didmiesčiai ruošėsi galimiems neramumams naktį. Viena išimtimi tapo pirmoji JAV ponia Melania Trump, kuri Floridoje balsavo be kaukės – tiesa, ji jau persirgo COVID-19.

„Scanpix“/AP nuotr./Balsuoja Melania Trump

Rinkimų apylinkių darbuotojai, bendravę su žurnalistais, spėjo, jog eilės stebėtinai mažos todėl, kad iš anksto balsavo labai daug žmonių – apie 100 mln.

Atlantos mieste Džordžijos valstijoje balsavusi 22-ejų aktorė Ginnie House teigė, kad pametė balsavimo paštu biuletenį, todėl specialiai iš Niujorko atskrido balsuoti gimtinėje: „Negaliu praleisti šio balsavimo. Jis (D.Trumpas, – red.) skaldo mūsų šalį.“

Savo ruožtu Majamio priemiestyje Floridoje 62 metų Marcosas Antonio Valero balsavo už D.Trumpą – kaip ir 2016-aisiais. Jis išėjo vienos dienos atostogų, kad galėtų nueiti balsuoti, nes nepasitiki balsavimu paštu.

Socialinis tinklas „Facebook“ pažadėjo JAV prezidento rinkimų dieną realiu laiku stebėti dezinformacijos ir manipuliavimo pastangas, rinkėjams antradienį pradėjus balsuoti rinkimų apylinkėse visoje šalyje.

Kompanija žada drauge su kitomis socialinėmis platformomis stabdyti dezinformaciją apie rinkimus, įskaitant pirmalaikius pergalės paskelbimus, kad nepasikartotų 2016 metų pastangos manipuliuoti.

„Mūsų rinkimų operacijų centras toliau realiu laiku stebės virtinę dalykų, įskaitant pranešimus apie rinkėjų slopinimo turinį“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame „Facebook“ pareiškime.

„Jei matysime bandymus slopinti dalyvavimą, bauginti rinkėjus ar tai organizuoti, šis turinys bus pašalintas“, – sakoma pareiškime.

„Facebook“ nurodė, kad jo rinkimų centras taip pat stebi kitus dalykus, tokius kaip prezidento D.Trumpo šalininkų veiksmai siekiant apsupti demokratų kandidato J.Bideno kampanijos autobusus.

„Atidžiai stebime ir šalinsime turinį, kuriuo raginama koordinuotai pakenkti ar trukdyti bet kurių žmonių galimybėms balsuoti“, – pabrėžė „Facebook“.

Kompanija pakartojo, kad skelbs įspėjančius prierašus prie bet kokių įrašų, kuriais bus siekiama pernelyg anksti paskelbti pergalę rinkimuose.

„Scanpix“/AP nuotr./„Facebook“

„Jei kuris nors kandidatas į prezidentus ar partija paskelbs pirmalaikę pergalę, mes pridėsime konkretesnės informacijos prierašuose prie kandidatų įrašų, pridėsime konkretesnės informacijos... įspėjimuose ir toliau rodysime naujausius rezultatus savo Balsavimo informacijos centre“, – nurodė socialinės žiniasklaidos milžinė.

Tuo metu „Twitter“ dėl klaidinančios informacijos skleidimo pridėjo įspėjimą prie vėlai pirmadienį paskelbto D.Trumpo įrašo, kuriame buvo sakoma, kad lėtas balsų skaičiavimas rinkimams svarbioje Pensilvanijos valstijoje galėtų nulemti „paplitusį ir nevaldomą sukčiavimą“.

„Tai taip pat skatins smurtą gatvėse. Reikia kažką daryti!“ – rašė D.Trumpas.

Ir „Facebook“, ir „Twitter“ ėmėsi daug žingsnių melagingos ir klaidinančios rinkimų informacijos srautui stabdyti, bet įgyvendindamos savo politiką susidūrė su gedimais ir spragomis.

Interneto milžinei „Google“ priklausanti vaizdo įrašų transliavimo platforma „YouTube“ taip pat siekė riboti dalijimąsi vaizdo įrašais su dezinformacija apie rinkimus.

Iš anksto šiuose rinkimuose savo balsus atidavė net 100 mln. rinkėjų. 2016 metais iš viso balsavo beveik 137 mln. amerikiečių, manoma, kad šįkart rinkėjų bus daugiau nei 150 mln. – piliečiai, ypač demokratai, mobilizuoti ir labai aktyvūs.

Floridos universiteto JAV rinkimų projekto turimais duomenimis, iš anksto šalyje balsavusiųjų skaičius viršija 72 proc. visų per 2016 metų prezidento rinkimus atiduotų balsų.

J.Bidenas tvirtai pirmauja nacionalinėse apklausose, bet kova įnirtingesnė svarbiausiose svyruojančiose valstijose. Tiesa, net jei apklausų rengėjai klysta taip, kaip klydo 2016-aisiais, kai prognozavo Hillary Clinton pergalę, persvara vis tiek išliktų demokratų kandidato pusėje.

D.Trumpas antradienio rytą kalbėjo savo mėgstamoje TV laidoje „Fox & Friends“ ir teigė, kad būtų siaubinga, jei Kamala Harris, demokratų kandidatė į viceprezidentus, taptų prezidente. Jis taip pat teigė, kad laimės mažiausiai 306 rinkikų kolegijos balsus (pergalei reikia 270 balsų).

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Dabartinis JAV prezidentas antradienį praleis Vašingtone, kur Baltuosiuose rūmuose lauks rinkimų rezultatų. J.Bidenas dieną pradėjo apsilankydamas bažnyčioje, o vakare atvyks į Delavero valstiją.

Svarbūs ne tik prezidento rinkimai. Demokratų partija tikisi perimti iš respublikonų Senato kontrolę – jei laimėtų ir J.Bidenas, o Atstovų rūmus toliau kontroliuotų demokratai, naujosios administracijos darbas būtų kur kas sklandesnis.

D.Trumpo aukščiausio rango krašto saugumo pareigūnas antradienį paragino rinkėjus būti kantrius laukiant rinkimų rezultatų, pasirodžius pranešimams, kad prezidentas gali skubėti skelbti pergalę.

„Rinkėjai turėtų būti kantrūs, kol lauks šių metų rinkimų rezultatų, – sakė krašto saugumo sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas. – Svarbu suprasti, kad šiam procesui gali prireikti laiko.“

Pasirodė pranešimų, jog D.Trumpas patikėtiniams pasakė vėlai antradienį skelbsiantis pergalę, jei atrodys, kad jis pirmauja, tačiau jis pats šiuos kaltinimus paneigė.

Antradienį prasidėjus balsavimui D.Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad „nėra priežasties žaisti žaidimų“ dėl ankstyvo pergalės paskelbimo.

Pareigūnai daugelyje valstijų yra sakę, kad daugybės paštu atsiųstų balsų skaičiavimas gali užtrukti mažiausiai dar vieną dieną, galbūt net tris dienas.

„Scanpix“/AP nuotr./Chadas Wolfas

Ch.Wolfas spaudos konferencijoje sakė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka „atsparios“ nepaisant užsienio valstybių, tokių kaip Iranas ir Rusija, bandymų įsilaužti į jas ir gauti rinkėjų duomenis.

„Nėra požymių, kad kokiam nors užsienio veikėjui pavyko sukelti pavojų faktiniams balsams, atiduotiems per šiuos rinkimus, ar juos paveikti. Bet tikrai išliekame labai budrūs“, – sakė Ch.Wolfas.

Krašto saugumo departamento Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros, kuri yra atsakinga už rinkimų saugumą, direktorius Chrisas Krebsas sakė esąs įsitikinęs, kad balsavimo rezultatai, kurie pradės aiškėti antradienį vakare, bus apsaugoti.

Tačiau jis perspėjo, kad vis dar yra laiko, kai galima bandyti sutrikdyti rinkimus ar kai gali įvykti balsavimo technikos gedimų.

„Galėtų būti kitų įvykių, veiklos ar pastangų kištis ir pakirsti pasitikėjimą rinkimais, – sakė Ch.Krebsas. – Todėl prašau visų amerikiečių demonstruoti kantrybę, skeptiškai vertinti visus sensacingus ir nepatikrintus pareiškimus.“

JAV dienraščio „The New York Times“ komanda portale pateikia naudingą gidą, kaip laukti rinkimų rezultatų trečiadienio naktį.

Šioje analizėje irgi pastebima, kad Florida balsus pastaraisiais metais skaičiuoja greitai. Pirmiausia bus skaičiuojami išankstiniai balsai, tad tikėtina, kad J.Bidenas išsiverš į priekį – paštu šiuose rinkimuose balsuoja daugiau demokratų.

Bet tada suplūs rinkimų dieną atiduoti balsai – manoma, kad antradienį gerokai aktyviau balsuoja respublikonai. Pradės aiškėti, ar D.Trumpas gali pasivyti J.Bideną, o situacija bus maždaug aiški po valandos – apie 3 val. Lietuvos laiku.

JAV demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas rinkimų dieną agituoja ir susitinka su rinkėjais savo mieste Skrantone ir Filadelfijoje.

Abu šie miestai yra Pensilvanijoje, kuri yra labai svarbi J.Bideno kampanijai. Nors jo padėjėjai sako, kad jis turi įvairių galimybių užsitikrinti 270 rinkikų balsus 538 rinkikų kolegijoje, galiausiai išrinksiančioje JAV prezidentą, lengviausias būdas yra laimėti visuotinį balsavimą Mičigane, Viskonsine ir Pensilvanijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./J.Bidenas Skrantono mieste

Pastarojoje valstijoje J.Bidenas intensyviausiai vykdė savo kampaniją.

Miestai, kuriuose antradienį lankosi J.Bidenas, turi ir strateginę, ir simbolinę reikšmę. Tai, kad augo Skrantone, darbininkų klasės aplinkoje, demokratų kandidatas padarė svarbia savo kampanijos ašimi, savo ekonominę programą formuluodamas iš „Skrantonas prieš Volstritą“ perspektyvos. Taip jis siekia susigrąžinti darbininkų klasės rinkėjus, 2016-aisiais padėjusius pasiekti pergalę Donaldui Trumpui.

Tuo metu Filadelfija buvo fonas kai kurioms iš reikšmingiausių J.Bideno kalbų. Jam reikės didelio rinkėjų, ypač juodaodžių, aktyvumo šioje demokratus remiančioje zonoje.

Antradienį ryte lipdamas į savo lėktuvą J.Bidenas parodė iškeltus nykščius su juo vykstantiems žurnalistams ir sakė, kad jaučiasi gerai.

Žinoma, šiuose prezidento rinkimuose balsuojama visose 50 JAV valstijų, bet akivaizdu, kad laimėtoją turėtų būti galima paskelbti sulaukus aiškesnių rezultatų iš svarbiausių mūšių svyruojančiose valstijose.

Daugelio analitikų teigimu, patį rinkimų dienos vakarą svarbiausi bus rezultatai Floridoje, Teksase, Arizonoje ir Šiaurės Karolinoje.

Pareigūnai šiose valstijose teigia, kad maždaug tikslūs, nors ir ne galutiniai, rezultatai bus aiškūs netrukus po balsavimo apylinkių užsidarymo 19 ar 20 val. vietos laiku, nes ten leidžiama iš anksto skaičiuoti paštu ar per išankstinį balsavimą atiduotus balsus.

Dar viena svarbi, jei ne pati svarbiausia valstija – Pensilvanija, tačiau ten įstatymai nurodo, kad pradėti skaičiuoti iš anksto atiduotus balsus galima tik pasibaigus balsavimui rinkimų dieną. Tad tikslių rezultatų trečiadienio naktį dar tikrai nebus, nors tikimasi baigti skaičiuoti balsus iki penktadienio.

„Scanpix“ nuotr./Rinkimai Floridoje

Kita vertus, būtent todėl labai svarbu, kokių rezultatų bus sulaukta Floridoje. Jų tikimasi apie 2 val. ryto Lietuvos laiku. Jei D.Trumpas pralaimi Floridoje, šansų laimėti visus rinkimus jam beveik nebelieka.

Daugelis rinkėjų Floridoje jau balsavo iš anksto. Registruotų respublikonų ir registruotų demokratų balsavo maždaug po lygiai, bet tai nereiškia, kad respublikonai balsuoja už D.Trumpą, o demokratai – už J.Bideną. Be to, panašu, kad nepriklausomi rinkėjai šįkart gausiau palaiko J.Bideną.

JAV prezidento rinkimų sistema gana paini. Naujienų agentūra BNS skelbia paaiškinimą, kaip balsuoja amerikiečiai.

VIDEO: JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

JAV prezidento rinkimų sistema: kokia ji ir kodėl gali apsisukti galva?

D.Trumpas pareiškė, kad gerai vertina savo galimybes iškovoti pergalę antradienį vykstančiuose prezidento rinkimuose, pranašaudamas sau triuškinamas pergales tokiose valstijose kaip Florida ir Arizona.

„Mes jaučiamės labai gerai, – prikimusiu balsu sakė D.Trumpas telefonu „Fox News“. – Manau, kad mes turėsime pergalę“.

D.Trumpas taip pat sakė, kad tikisi laimėti visose svarbiausiose valstijose, nulemsiančiose rinkimų rezultatą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

„Manome, kad laimime Teksase labai smarkiai. Manome, kad laimime Floridoje labai smarkiai. Manome, kad laimime Arizonoje labai smarkiai“, – kalbėjo jis.

„Manau, kad mums labai gerai sekasi Šiaurės Karolinoje. Manau, kad mums gerai sekasi Pensilvanijoje. Manome, kad mums visur labai gerai sekasi“, – pareiškė D.Trumpas.

Joe Bidenas antradienį kreipėsi į amerikiečius su raginimu kaip ir per ankstesnius rinkimus patikėti jo sugebėjimu padėti šaliai.

„2008 ir 2012 metais jūs patikėjote manimi, kad padėčiau vadovauti šiai šaliai drauge su Baracku Obama. Šiandien prašau jūsų vėl patikėti – šį kartą [demokratų kandidate į viceprezidentus] Kamala Harris ir manimi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Bidenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Galime pagydyti šios tautos sielą – pažadu, mes jūsų neapvilsime“, – pridūrė jis.

„Axios“ rašo, kad jei naujienų organizacijos šiąnakt paskelbs J.Bideną nugalėtoju, jis planuoja kreiptis į tautą kaip naujasis lyderis, net jei D.Trumpas tęs kovą dėl pergalės teismuose. 

Esą J.Bidenas pradės formuoti vyriausybė ir nepasiduos abejonėms, kurias gali mėginti pasėti D.Trumpas.

„Tikrai nesirūpiname dėl to, ką pasakys Donaldas Trumpas. Pasinaudosime mūsų duomenimis, supratimu, kur link tai juda, ir užtikrinsime, kad viceprezidentas kreiptųsi į Amerikos žmones“, – „Axios“ sakė J.Bideno kampanijos vadovė Jen O’Malley.

D.Trumpas kol kas atsisakė patvirtinti, kad pripažintų pralaimėjimą. Jis taip pat yra sakęs, kad dėl balsavimo paštu rinkimai gali būti nesąžiningi.  

Vokietija linki Amerikai „taikių“ prezidento rinkimų šį antradienį, sakė užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, pridūręs, kad paaiškėjus balsavimo rezultatams Berlynas sieks naujo susitarimo dėl santykių su Vašingtonu.

„Linkime visiems amerikiečiams teisingos, geros ir, visų svarbiausia, taikios rinkimų dienos. Tai žymus balsavimas, taip pat nulemsiantis JAV kryptį ir vaidmenį pasaulyje“, – sakė H.Maasas.

Jis pažymėjo, kad norint išspręsti pasaulio problemas reikia „funkcionuojančios transatlantinės partnerystės“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Angela Merkel

„Norime naujo susitarimo dėl šios partnerystės ir kaip transatlantinė partnerė esame pasirengę investuoti į ateitį, kad drauge spręstume šiuos globalius klausimus“, – pažymėjo Vokietijos diplomatijos vadovas.

Šis neįprastas pareiškimas, pasirodęs likus kelioms valandoms iki didelį susidomėjimą keliančių JAV prezidento rinkimų, buvo padarytas sudėtingu Vokietijos ir JAV santykiams metu.

Valdant prezidentui Donaldui Trumpui Vokietija nuolat tapdavo jo pykčio taikiniu, taip pat ir dėl to, kad Berlynas nevykdo NATO sutarto išlaidų gynybai tikslo. D.Trumpui nepatinka ir stiprus Vokietijos eksportas.

Atskirai Vokietijos vicekancleris Olafas Scholzas kreipdamasis į amerikiečius išreiškė viltį, kad „ateitį žymės susitaikymas, o ne susiskaldymas“.

Vokietija „visuomet palaiko tuos, kas siekia laisvės, taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstos daugiašalės pasaulio tvarkos“, sakė jis.

D.Trumpui 2016 metais atėjus į valdžią per savo pirmąjį pokalbį telefonu su juo vokiečių kanclerė Angela Merkel žadėjo bendradarbiavimą, tačiau tik tuo atveju, jei D.Trumpas gerbs demokratines vertybes.

Gali būti, kad J.Bidenas sutriuškins D.Trumpą, gali būti, kad kova bus labai įtempta – viskas priklausys nuo pirmųjų rezultatų svarbiausiose Floridos, Arizonos, Šiaurės Karolinos ir Džordžijos valstijose.

Bet kokiu atveju tikėtini neramumai. Parduotuvių savininkai Niujorke ir gyventojai Beverli Hilse užsibarikadavo, sustiprintas saugumas prie Baltųjų rūmų Vašingtone.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) sekmadienį paskelbė, kad tiria D.Trumpo gerbėjų elgesį, kai mašinų kolona apsupo J.Bideno kampanijos autobusą ir bandė nustumti jį iš greitkelio Teksase.

Demokratai Džordžijoje buvo priversti atšaukti J.Bideno kampanijos renginį Romos mieste, nes netoliese sukiojosi D.Trumpą palaikantys ginkluoti vyrukai. Panašios asmenų grupės ir kitur blokavo eismą, provokavo konfrontacijas balsavimo vietose. Kanzase vyras pašovė tris jaunuolius, pamanęs, kad jie pavogė jo D.Trumpą palaikančius plakatus.

15min žurnalistai paruošė D.Trumpo palikimą JAV vidaus ir užsienio politikai detalizuojančius straipsnius.

Apie tai, kokią vidaus situaciją JAV nulėmė D.Trumpo prezidentavimas, skaitykite čia: Amerika po ketverių metų su D.Trumpu: pasiekimų nedaug, bet ir juos užgožia pandemija.

Apie JAV užsienio politiką per pirmąją D.Trumpo kadenciją skaitykite čia: Donaldo Trumpo užsienio politikos palikimas: Kinija kaip grėsmė bus matoma ilgai.

Niujorko valstijoje lengvai turėtų nugalėti J.Bidenas, bet rinkėjų čia netrūksta. Manhatane eilės nusidriekė jau 6 val. ryto.

Žmonės jau balsuoja bei stovi eilėse ir kitose JAV valstijose.

Ankstų antradienio rytą amerikiečiai jau balsuoja prezidento rinkimuose

+2