J.Clancy, anksčiau vadovavęs šios agentūros padaliniui, atsakingam už buvusio prezidento Baracko Obamos apsaugą, kartą buvo pasitraukęs iš tarnybos.
Vis dėlto prieš dvejus metus jis sugrįžo prie agentūros vairo dėl smarkiai Slaptosios tarnybos reputacijai pakenkusių kelių incidentų, atskleidusių saugumo spragų Baltuosiuose rūmuose.
J.Clancy iki savo pirmojo išėjimo į pensiją agentūroje dirbo beveik tris dešimtmečius. Šįkart iš pareigų jis pasitrauks kovo 4-ąją, o naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskirs jo įpėdinį.
Slaptojoje tarnyboje dirba apie 6 500 žmonių. Ši įstaiga taip pat yra atsakinga už buvusių JAV prezidentų ir viceprezidentų saugumą. Be to, jos pareigūnai per oficialius vizitus saugo ir užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus.
Nuo 1968 metų, kai buvo nužudytas senatorius Robertas Kennedy, Slaptoji tarnyba papildomai ėmėsi saugoti ir kandidatus į JAV prezidentus.
Slaptąją tarnybą yra sukrėtusi virtinė gėdingų skandalų, tarp kurių buvo ir 2014 metais įvykęs incidentas, kai vienas sutrikusios psichikos veteranas perlipo Baltųjų rūmų tvorą ir įžengė į pastatą, nešdamasis peilį.
Dėl šio skandalo atsistatydino buvusi agentūros vadovė Julia Pierson.
Slaptosios tarnybos direktore ji buvo paskirta, kad imtųsi priemonių nuplauti munduro dėmę dėl vieno skandalo, paaiškėjus, kad 2012 metais per prezidento B.Obamos vizitą Kolumbijoje agentūros agentai linksminosi su prostitutėmis.
