Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 3d. 23:00

Jei nori planuoti priešinimąsi Talibanui, keliauk į Tadžikistaną: kodėl?

Tadžikistano kariai prie sienos su Afganistanu
„Scanpix“/AP nuotr. / Tadžikistano kariai prie sienos su Afganistanu
Tarptautinė bendruomenė ir toliau nesutaria, ar reikėtų pripažinti Talibano režimą Afganistane. Tačiau viena šalis savo poziciją demonstruoja jau senokai – ir ryžtingai. Kaimyninis Tadžikistanas garsiai kritikuoja talibus ir atvirai siūlo režimo kritikams atvykti bei planuoti pasipriešinimą valdžią Kabule po 20 metų susigrąžinusiam judėjimui, rašo „Financial Times“.

Tadžikistane jau prisiglaudė legendinio afganistaniečių kovotojo Ahmado Shaho Massoudo sūnus Ahmadas Massoudas, iki rugsėjo pradžios dar aktyviai veikęs prieš Talibaną nusiteikusiame Pandžšyro slėnyje.

Ši šalis taip pat priėmė buvusį Afganistano viceprezidentą Amrullah Saleh, kuris save dabar skelbia laikinuoju prezidentu. Galiausiai Dušanbėje jau gyvena ir Afganistano nacionalinės kongreso partijos lyderis Abdulas Latifas Pedramas.

Kitos su Afganistanu besiribojančios šalys baiminasi, kad po Talibano triumfo regione sužydės radikalizmas, suaktyvės prekyba narkotikais, išaugs pabėgėlių srautai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Talibano kovotojai Pandžšyro slėnyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Talibano kovotojai Pandžšyro slėnyje

Tačiau Tadžikistanas ryžtingai nusiteikęs palaikyti etninius tadžikus – būtent šiai grupei atstovauja daugiausia kovotojų, kurie priešinasi talibams ir jau daug metų yra diskriminuojami.

Dušanbę vadina baze

„Visas neigiamų tarptautinės koalicijos pasitraukimo iš Afganistano pasekmių svoris krenta ant kaimyninių šalių pečių“, – teigia Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas.

Jis, žinoma, kalbama apie JAV prezidento Joe Bideno priimtą sprendimą rugpjūtį galutinai pasitraukti iš Afganistano ir taip užbaigti 20 metų trukmės nesėkmingą kampaniją šioje šalyje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Emomali Rahmonas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Emomali Rahmonas

„Bet jei neskirsime tam, kaip vystosi situacija, dėmesio, kils rizika, kad pasikartos 2001-ųjų įvykiai“, – pridūrė E.Rahmonas, omenyje, žinoma, turėdamas Rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke bei Vašingtone, kurie ir pastūmėjo amerikiečių invaziją į Afganistaną.

Abiejų šalių istorija glaudžiai persipynusi. Keli šimtai tūkstančių tadžikų, kurie yra antroji pagal dydį etninė grupė Afganistane, atvyko į šią šalį per 1992-1997 metais Tadžikistane liepsnojusį pilietinį karą.

E.Rahmonas Talibano grėsmę galbūt bando išnaudoti savais tikslais – šis diktatorius gali dar labiau prispausti opoziciją formaliomis kovos su terorizmu priemonėmis.

O dabar E.Rahmonas, rodydamas, kaip gerai sutaria su antitalibaniškais kovotojais, net apdovanojo A.Massoudo tėvą aukščiausio laipsnio valstybiniu ordinu.

Legendinis karys rėmė Dušanbę per pilietinį karą, o E.Rahmonas, Tadžikistano prezidento postą, beje, be pertraukos užimantis jau nuo 1994 metų, atsidėkodamas Afganistane rėmė opozicinį Šiaurės aljansą, kuris kovojo su Talibanu per pirmąjį šio judėjimo bandymą valdyti šalį 1996-2001 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ahmadas Massoudas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ahmadas Massoudas

Vienas regione dirbantis Vakarų diplomatas „Financial Times“ teigė, kad E.Rahmonas Talibano grėsmę bando išnaudoti savais tikslais – esą šis diktatorius gali dar labiau prispausti opoziciją formaliomis kovos su terorizmu priemonėmis.

Šiaip ar taip, nuversta ir išsilaksčiusi Afganistano vyriausybė bei sukilėliai, kovojantys su talibais Pandžširo provincijoje, jau naudoja Dušanbę kaip savotišką bazę, iš kurios planuoja tolesnius veiksmus.

Nori, kad paremtų Rusija

„Galvojame per artimiausią mėnesį paskelbti formalų pasipriešinimo Talibanui judėjimą“, – teigė A.L.Pedramas, už kurio galvą talibai siūlo 200 tūkst. JAV dolerių.

Šis politikas kartu su žmona, iš žurnalistikos į politiką pasukusia Fereshta Hazrati, kuri taip pat yra A.Sh.Massoudo pusseserė, vadovauja šiam besiformuojančiam judėjimui.

„Scanpix“/AP nuotr./Abdulas Latifas Pedramas
„Scanpix“/AP nuotr./Abdulas Latifas Pedramas

Anot A.L.Pedramo, kadangi Talibanas labai jau nenoriai kalbasi apie galimybę kitoms politinėms jėgoms dalyvauti federalinės vyriausybės veikloje, režimo priešininkai esą negali nesirinkti karo – kitos išeities nėra.

„Arba priimsime islamistinės valstybės idėją, arba priešinsimės. Mums nėra nieko svarbiau už laisvę. Negalime sau leisti gyventi taip, kaip norėtų Talibanas“, – tvirtino afganistanietis, sakantis, kad parama jo judėjimui ilgainiui sustiprės.

Dušanbėje priglobtas politikas pripažįsta, kad kol kas judėjimą finansuoja tik turtingi afganistaniečiai. Bet jis tikisi, kad sulauks daugiau pagalbos iš Rusijos: „Norime gerų santykių su visomis regiono valstybėmis. Tačiau, be abejo, iš visų jų Rusija pati galingiausia.“

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

A.L.Pedramas tikino, kad yra užmezgęs „labai gerų“ kontaktų Maskvoje. Negana to, tikimasi, kad Tadžikistano prezidentas E.Rahmonas apie pagalbą rezistentams užsimins ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tiesa, Vidurio Azijos ekspertas Temuras Umarovas, dirbantis Maskvos Carnegie centre, abejoja, kad judėjimas prieš Talibaną gali sulaukti Kremliaus paramos: „Rusija suvokia, kad Afganistane ateityje svarbiausią vaidmenį vaidins Talibanas, o judėjimo priešininkai neatsikovos net kai kurių provincijų.“

Bet Afganistano opozicija tikisi privilioti Maskvą tokiomis gėrybėmis kaip varis, litis, geležis ir aliuminis. A.L.Pedramas pabrėžė: „Karas ir ekonominis. Rusai mums padeda ne šiaip, o galvodami apie ekonomiką.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:27:07
01:32
01:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min